Nuo metų pradžios Lietuvoje įsigaliojo minimalios socialinio draudimo įmokos reikalavimas, vadinamosios „grindys“. Tai reiškia, kad darbdaviai privalo už darbuotojus mokėti įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), net jei mokamas mažesnis atlyginimas.
Šis pokytis aktualus dirbantiesiems puse etato ir yra žingsnis, užtikrinantis jų socialines garantijas.
Kaip veikia socialinis draudimas (paaiškinimas)
Kaip tai veikia?
Darbuotojai ir toliau galės dirbti puse etato ar kelias valandas per dieną. Tačiau, jei jų alga mažesnė nei minimali mėnesio alga, darbdavys turės sumokėti daugiau socialinio draudimo įmokų.
„Sodra“ operatyviai įvertins, už kuriuos darbuotojus nereikia mokėti įmokų nuo minimalios mėnesinės algos (MMA) ir informuos apie apskaičiuotą papildomą įmokų sumą. Nei ataskaitų pateikimo, nei įmokų mokėjimo terminai nesikeičia.
Jeigu darbuotojas sirgo, įmokos skaičiuojamos nuo MMA proporcingai dirbtų dienų skaičiui.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie Sodros numerį
Svarbu paminėti, kad už pusę etato žmogus gali gauti ne tik pusę minimalios algos.
Pavyzdys
Pritaikius „Sodros“ įmokų grindis visus metus dirbęs žmogus ir stažo sukaups pilnus metus, o ne pusę, kaip būtų gaunant pusę minimalios algos ir sumokėjus mažiau įmokų.
Kam netaikomos socialinio draudimo įmokų „grindys“?
Pažymėtina, kad jaunam žmogui studijuojant ir norint papildomai dirbti nepilną darbo dieną, jam socialinio draudimo įmokų „grindys“ nebus taikomos iki 24 metų. Dėl pasikeitusios tvarkos pensininkams, taip pat gaunantiems netekto darbingumo (neįgalumo) pensijas įsidarbinti sunkiau nebus, nes šioms grupėms socialinio draudimo įmokos taip pat netaikomos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba taip pat pabrėžia, kad socialinio draudimo įmokų „grindys“ nebus netaikomos ir tiems gyventojams, kurie yra draudžiami valstybės lėšomis. Todėl mamos ar tėčiai, prižiūrintys vaikus, antrais ir trečiais metais gali dirbti už mažesnę nei minimalią algą - pavyzdžiui, kelias dienas per savaitę.
Taip pat tie, kurie slaugo artimuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ar turinčiuosius visišką negalią, galės dirbti tiek, kiek leidžia jų galimybės, už mažesnę nei minimalią algą. Darbdaviams pareigos primokėti socialinio draudimo įmokų už tokius darbuotojus nebus.
Taip pat skaitykite: Pagalba netekusiems globos
Šiemet įvestos „Sodros“ įmokų grindys darbuotojams, kurie dirba pelno nesiekiančiose organizacijoje, liks galioti toliau.
Poveikis darbo rinkai
„Remiantis preliminariais sausio mėnesio duomenimis, įstatymų pasikeitimai - įvestos „grindys“ ir padidinta MMA - reikšmingos neigiamos įtakos darbo rinkoje šį mėnesį nepadarė“, - sako J. Varanauskienė.
Preliminariais „Sodros“ duomenimis, šį sausį buvo 49 tūkstančiai atleidimo iš darbo atvejų. Tačiau tiek pat - 49 tūkstančiai - ir priėmimo į darbą atvejų. Palyginti su atitinkamu 2016 m. laikotarpiu, tiek atleidimo, tiek priėmimo atvejų yra 7 tūkstančiais daugiau, tačiau santykis - tai, kad atleidimų beveik tiek pat, kiek ir priėmimų - išliko toks pat. Tai būdinga šiam metų laikotarpiui.
Statistika ir rezultatai
Dėl to sausio mėnesį darbdaviai primokėjo papildomų įmokų už beveik 45 tūkstančius darbuotojų. Nepaisant to, kad MMA nuo sausio buvo padidinta iki 400 eurų, per mėnesį dar 14 tūkstančių sumažėjo darbuotojų, kurie uždirbo mažiau nei MMA.
Palyginti su 2017-ųjų gruodžiu, darbuotojų, kurių alga buvo mažesnė negu MMA, dalis susitraukė nuo 13,5 iki 12,5 procento.
Taip pat skaitykite: Tarpusavio priklausomybės įtaka santykiams
Birželio mėnesį 104 tūkstančiai Lietuvos gyventojų vis dar uždirbo mažiau nei minimumą, nors plušėjo visą mėnesį, suskaičiavo „Sodra“. O tai yra 30 procentų mažiau nei pernai gruodį, kuomet dar nebuvo taikomos „Sodros“ įmokų grindys.
Atitinkamai, šiek tiek išaugo uždirbančiųjų lygiai mėnesio minimalią algą (MMA) skaičius - šiuo metu ją gauna 4,5 procentai Lietuvos gyventojų, dirbančių visą mėnesį. Pernai gruodį lygiai minimumą uždirbo 2,9 proc. darbuotojų. Tad iš viso minimumą ir mažiau šiuo metu uždirba 14 procentų darbuotojų, kai pernai gruodį - 16,3 proc.
Be šių žmonių, dar 30-50 tūkst. gyventojų buvo užtikrintos didesnės socialinės garantijos, nes darbdaviai sumokėjo papildomas socialinio draudimo įmokas, kad jos nebūtų mažesnės nei nuo MMA.
Gegužės mėnesį „Sodros“ įmokų grindys buvo taikomos maždaug 30 tūkst. gyventojų, už juos darbdaviai sumokėjo papildomus 1,5 mln. eurų įmokų per mėnesį.
Išimtys
Iš tų, kurie uždirbo mažesnę nei minimalią algą, tačiau „grindys“ nebuvo pritaikytos, yra apie 14 tūkst. jaunesnių nei 24 m. amžiaus žmonių, apie 30 tūkst. senjorų ir neįgalumo pensiją gaunančių asmenų, apie 3 tūkst. apdraustų valstybės lėšomis, pavyzdžiui, tėvų, auginančių vaikus iki 3 metų amžiaus. Yra gyventojų, kurie dirbo ne visą mėnesį, nes sirgo ir gavo ligos išmokas.
Maždaug 10 tūkst. darbuotojų dirbo pas du darbdavius - tokiems darbuotojams grindų reikalavimas netaikomas.
Ekspertų nuomonės
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas, vertindamas mažiausių atlyginimų augimą, pripažino, kad būtent „Sodros“ įmokų grindys kelias dešimtis tūkstančių gyventojų pritraukė iki MMA lygmens.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, grindys minimalios algos (MMA) neuždirbantiems ir ne visą darbo dieną dirbantiems žmonėms yra žingsnis, užtikrinantis jų socialines garantijas.