Kai vaikas negali augti savo šeimoje, geriausia išeitis jam - augti globėjų šeimoje. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie metodai naudojami globai paskirti, kokie teisiniai aspektai svarbūs ir kaip užtikrinama vaiko gerovė.
Vaiko globa: esminiai aspektai
Vaikas ir globa - tai dvi sąvokos, kurios yra glaudžiai susijusios. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (2000) sąvoka "vaikas" yra apibrėžiama kaip tėvams sūnus ar duktė; berniukas ar mergaitė; jauniklis. Svarbus vaiko teisinis apibūdinimo aspektas - amžius. Lietuvoje vaiku yra laikomas asmuo iki 18 metų.
Įvairiuose informacijos šaltiniuose sąvoka "globa" apibūdinama nevienodai, akcentuojami skirtingi globos aspektai. Tai - asmeninis ir turtinis teisių ir interesų apsaugos forma. Tai - teisių ir interesų apsauga. Socialinės apsaugos terminų žodyne (1999), globotiniu yra apibūdinamas asmuo, dažniausiai našlaitis arba tėvų paliktas vaikas, kuriam teisiškai yra paskirta globa.
Globa bendriausia prasme yra valstybinė tėvų globos netekusių vaikų teisių apsaugos ir auklėjimo forma: giminių, draugų ar kaimynų teikiama pagalba asmenims, kurie patys negali atlikti kai kurios kasdienės veiklos. Globa gali rūpintis bendruomenės, savivaldybės, valstybė (M. Andrašikėnienė, 2007). Pasak I. Leliūgienės (2002), globa nustatoma: vaikams, neturintiems 18 metų, likusiems be tėvų, siekiant jiems suteikti tinkamus materialinius išteklius, deramą auklėjimą, išsimokslinimą, taip pat asmenims, kuriems medikų ir teisėtvarkos institucijų teigimu pripažintas nedarbingumas dėl psichinių sutrikimų.
Vaiko globa - tai valstybės teikiama kompleksinė paslauga vaikui ir jo šeimai, kuri dėl moralinių, socialinių, ekonominių, sveikatos ar teisinių sunkumų negali užtikrinti jam tėvų globos (R. Teisiniuose dokumentuose sąvoka "globa" įgyja naujus aspektus, susijusius su tam tikra netektimi, aplinkos pakeitimu, visuomenės institucijų ir valstybinių struktūrų kišimusi į natūralų vaiko gyvenimo savo tėvų aplinkoje procesą.
Taip pat skaitykite: Sodros įmokų ypatumai pensininkams
Vaiko globos organizavimo nuostatuose (2002), vaiko globa (rūpyba) apibrėžiama kaip likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam ar juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiaškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Pastebėtina, kad šalia "globos" sąvokos atsiranda "rūpybos" terminas.
Pasak V. Montrimienės, R. Kukausko, D. Šukytės (2005) vaiko globos sąvoka kartais yra apibūdinama kaip rūpyba. Šios sąvokos skiriasi tik tuo, kad globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų, o rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems 14 metų. Tarptautiniuose dokumentuose, kaip antai Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (1995), globos ir rūpybos sąvokos neskiriamos. R. Pabedinskienė (2003) vaiko globą apibūdina kaip socialinį - istorinį reiškinį, žmogaus kuriamą istorijos procese ir žmonių kūrybos procesą, kurį istorijos eigoje kiekviena žmonių bendruomenė formavo individualiai.
Taip pat ta pati autorė mano, kad vaiko globa yra viena iš prevencinių priemonių siekiant apsaugoti socialiai nuskriaustus vaikus. Vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai šito negali arba nenori daryti jo tėvai (D. Šukytė, R. Kukauskas, V. Montrimienė, 2005). Istoriškai ir tradiciškai vaiko globa visada buvo jautri ir aktuali visuomenės problema, kuri neatsiejama nuo gailestingumo ir altruistinės pagalbos artimui (R. Pabedinskienė, 2003).
Pagrindiniai vaiko globos tikslai
Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008), vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti:
- Paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus.
- Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.
Pirmu uždaviniu norima pasakyti, kad globėjas turi ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, nes jis yra vaiko atstovas pagal įstatymą. Jis privalo rūpintis globotiniu, jį auklėti ir užtikrinti jo saugumą. Pagal įstatymą vaiko globėju gali būti institucija, šeimyna arba šeima.
Taip pat skaitykite: Tinkamiausias neįgaliojo vežimėlio tipas
Šios jo amžius, sveikata, psichinė ir fizinė raida. Šias uždavinys labiausiai susijęs su vaiko teise į mokslą, kuris ugdo išprusimą, intelektą, pažiūras, atsakomybę, sudaro sąlygas asmenybei augti. Globėjas turi padėti ir sudaryti sąlygas vaikui pasirengti savarankiškai gyventi, dirbti, pritapti visuomenėje.
Vaiko globos principai
Vaiko globa nustatoma remiantis principais, kurie yra apibrėžiami Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008). Viss pirma, nustatant globą vadovaujamasi vaiko interesų pirmumo principu, tai yra parenkant globos formą ir skiriant asmenį globėju būtina vadovautis tik vaiko interesais, atsižvelgti, kokia aplinka jam priimtinesnė, labiau atitinka jo sveikatą, amžių, raidą, nuomonę, kitas vaikui svarbias aplinkybes. Šiais.
Šiais kelia pavojų vaikui ir pan. Ypač aktualu parinkti tinkamus globėjus. Pasak G. Šiams. Tokiu būdu yra išsaugomas vaiko identiškumas bei nenutrūksta giminystės ryšiai. Šiais laikomi seneliai, broliai, seserys. Šiais. (Vaiko globos organizavimo nuostatai, 2002). Trečiasis principas - pirmenybė teikiama vaiko globai šeimoje. Taip siekiama sukurti kuo artimesnę aplinką, kuri atstotų vaikui tikrąją šeimą.
Be to, natūralioje šeimos aplinkoje yra palankiausios sąlygos vaiko psichinei, moralinei ir dorovinei raidai. Šios jos nariai santykius ir šeimos bendravimo modelį pritaikys, kai kurs savo šeimą. M. Markovienės - Pileckaitės, T. Lazdausko teigimu, šeima yra patikimiausias paramos šaltinis, geriausia priedanga, kur galima "pasislėpti" nuo išorinio pasaulio pavojų, pailsėti, atgauti fizines ir dvasines jėgas. Ketvirtas principas teigia, kad nustatant vaiko globą turi būti siekiama neiašskirti brolis ir sesers.
Taip norima labiau priartinti vaiko gyvenimo sąlygas prie natūralios šeimos, sudaryti jam kuo palankesnę psichologinę aplinką. Organizuojant vaiko globą yra būtina ieškoti galimybių brolius ir seseris įkurdinti vienoje globos vietoje (šeimoje, šeimynoje, institucijoje). Šiajam principui (pirmenybė teikiama vaiko globai šeimoje). Didžiausia netekusių tėvs globos vaikų dalis yra iš socialinės rizikos šeimų.
Taip pat skaitykite: Slaugos programos tikslai
Dažnai socialinės rizikos šeima yra daugiavaikė šeima, kurioje yra trys, keturi ir daugiau vaikų. Rasti globėjus šeimą, kuri priimtų visus vaikus iš vienos šeimos, yra labai sudėtinga, todėl dažnai tokie vaikai apgyvendinami institucijoje. Šiam suformuluoti savo pažiūras, būtina garantuoti laisvai reikšti visais su juo susijusiais klausimais. Šiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir į jo nuomonę atsižvelgiama. Pagal šiuos principus galima įvertinti vaiko globos organizavimo kokybę.
Socialinė globa ir jos organizavimas
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, kuris reglamentuoja socialinės globos įstaigų licencijavimą, skelbiama, kad teikti socialinę globą gali juridinis asmuo ar kita organizacija, kuriai yra išduota licencija teikti socialinę globą socialinės globos įstaigoje (toliau - institucinė socialinė globa) arba asmens namuose. Šių licencijų išdavimo tvarką, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūros tvarką ir terminus nustato Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklės.
Jose nurodoma, kad įstaiga ar įmonė, norinti gauti licenciją, Socialinių paslaugų priežiūros departamentui pateikia užpildytą Socialinių paslaugų priežiūros departamento patvirtintos formos paraišką-klausimyną, kuriame pateikta rašytinė informacija, įrodanti, kad įstaigos, įmonės, numatoma teikti socialinė globa atitiks Socialinių paslaugų įstatyme, Socialinės globos normų apraše. Išsamesnei konsultacijai dėl socialinės globos įstaigų licencijavimo rekomenduojama kreiptis į Socialinių paslaugų priežiūros departamento Įstaigų priežiūros skyrių.
Jei globos namuose planuojamos teikti slaugos paslaugos (įdarbintas slaugytojas), įstaiga ar įmonė privalo turėti Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją. Slauga yra licencijuojama ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslauga, ir įstaiga privalo turėti galiojančią Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją. Joje turi būti nurodomos visos įstaigoje teikiamos licencijuojamos paslaugos.
Pagrindiniai principai organizuojant ir teikiant socialinę globą:
- Asmens teisių (įskaitant asmens duomenų apsaugos) užtikrinimas.
- Dalyvavimas ir bendradarbiavimas.
- Pasirinkimo ir socialinės globos tikslingumo užtikrinimas.
- Asmens savarankiškumo ugdymas ir socialinė integracija.
- Nediskriminavimas.
Organizuojant ir teikiant socialinę globą, užtikrinamas asmens duomenų apsauga. Visos asmens problemos sprendžiamos su asmeniui rodoma pagarba, supratimu, jautrumu, užtikrinant ir pripažįstant asmens teisę į privatumą. Siekiant užtikrinti geriausią asmens interesą ir šeimos gerovę, visi socialinės globos organizavimo ir teikimo klausimai sprendžiami dalyvaujant ir bendradarbiaujant pačiam asmeniui, jo globėjui, rūpintojui ar nepilnamečio vaiko tėvams, globėjui, rūpintojui, prireikus - kitiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams bei kompetentingų institucijų atstovams.
Socialinė globa organizuojama ir teikiama pagal įvertintus asmens poreikius, ir tai nepriklauso nuo asmens lyties, negalios, rasės, tautybės, pilietybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, seksualinės orientacijos ir kitų aplinkybių, nesusijusių su socialine globa.
Globa ir įvaikinimas Lietuvoje
Globėjų motyvacija
Svarbu išsiaiškinti, kas motyvuoja žmones tapti globėjais. Tyrimai rodo, kad asmenys (šeimos) ryžtasi vaikų globai dažniausiai vedini vidinių motyvacijos veiksnių. Norint pritraukti naujų globėjų, būtina suprasti šiuos motyvus ir imtis reikiamų priemonių.
Magistro darbo tyrimas atskleidė, kad asmenys (šeimos) ryžtasi vaikų globai dažniausiai vedini vidinių motyvacijos veiksnių.
Motyvacijos veiksniai:
- Vidinė motyvacija: veikla, atliekama pasitenkinimui, kurį suteikia pats atlikimas.
- Išorinė motyvacija: veikla, atliekama siekiant išvengti nemalonių padarinių ar gauti materialinę naudą.
Svarbu suprasti, kokie motyvai skatina žmones tapti globėjais, kad būtų galima veiksmingiau pritraukti naujų asmenų (šeimų) į šią veiklą.
Reikalavimai vaikų globos namams
Socialinės globos namuose vaikams su negalia, stacionarinėse ilgalaikės priežiūros įstaigose, šeiminiuose namuose ir vaikų globos namuose nelydimiems nepilnamečiams kaupiamoje informacijoje apie vaiką (vaiko byla) yra užfiksuotas įvertintas vaiko socialinės globos poreikis, sprendimas, jei vaikas į socialinės globos įstaigą siunčiamas savivaldybės administracijos sprendimu, arba vaiko tėvų, globėjo, rūpintojo prašymas, kai vaikas su negalia apgyvendinamas tėvų prašymu bei kiti su vaiko globos (rūpybos) nustatymu ir socialinės globos teikimu susiję dokumentai.
Jei vaikui su negalia socialinė globa pradėta teikti pagal tėvų, globėjo, rūpintojo prašymą, socialinės globos poreikio vertinimą užtikrina socialinės globos įstaiga. Sulaukusiems pilnametystės asmenims, kuriems buvo teikta vaiko socialinė globa ir kurie mokosi pagal bendrojo lavinimo, formaliojo profesinio mokymo ar specialiuosius ugdymosi poreikius užtikrinančias programas, sudaroma galimybė gyventi ir gauti socialinę globą vaikų socialinės globos įstaigoje ir grįžti į juos savaitgaliais, atostogų metu ir pan., iki jie baigs bendrojo lavinimo, formaliojo profesinio mokymo ar specialiuosius ugdymosi poreikius užtikrinančias programas.
Socialinės globos įstaigoje apgyvendinami vaikai, turintys pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio gydytojo (šeimos ar vaikų ligų gydytojo) arba gydančio gydytojo išduotą išrašą iš medicininių dokumentų, įrodantį, kad vaikas neserga ūmiomis infekcinėmis ligomis ir kad jam nediagnozuota ūmi psichozė, išskyrus atvejus, kai socialinės globos įstaigoje laikinai apgyvendinami vaikai, paimti iš jiems nesaugios aplinkos.
Individualus socialinės globos planas (ISGP)
Socialinei globai vaikui teikti socialinės globos įstaigos nustatyta tvarka yra sudarytas ISGP, kuriame numatyta, kokie tikslai yra siekiami, kokiomis priemonėmis bus siekiama šių tikslų įgyvendinimo, detalizuojamos paslaugos (socialinės, sveikatos priežiūros, ugdymo ir kitos), kurios vaikui bus teikiamos ar organizuojamos socialinės globos įstaigoje. ISGP sudaromas ir jame vaiko ir kitų asmenų duomenys nurodomi vadovaujantis asmens duomenų apsaugos reikalavimais.
Sudarant ISPG yra įvertinti visi vaiko sveikatos, laisvalaikio organizavimo, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo, specialieji ir kiti poreikiai, atsižvelgiant į vaiko gebėjimus, gabumus, silpnąsias savybes, situaciją šeimoje, socialinę riziką, negalią, ypatumus, susijusius su amžiumi, branda, etnine kilme, kalba, religija, lytimi, rasine priklausomybe ir kita.
ISGP detaliai aprašomos sritys, kuriose vaikas yra labiau savarankiškas, kur ir kokios konkrečios pagalbos jam reikia. ISGP yra nuolat papildomas, jame atsispindi vaiko raidos, augimo ir vystymosi būklė. ISGP numatyta vaiko ateities perspektyva, planuojamos priemonės vaiko savarankiškam gyvenimui užtikrinti, skiepijant paties vaiko atsakomybę.
ISGP rengia socialinę globą teikiantys specialistai dalyvaujant pagal amžių ir brandą gebančiam išreikšti nuomonę vaikui, vaiko pasirinktam socialinės globos įstaigos socialinių paslaugų srities darbuotojui.
| Globos aspektas | Apibrėžimas |
|---|---|
| Teisinis | Asmeninių ir turtinių teisių apsauga |
| Socialinis | Valstybinė tėvų globos netekusių vaikų apsauga |
| Psichologinis | Saugios aplinkos užtikrinimas vaiko raidai |