Vis daugiau žmonių siekia gyventi sveikai - renkasi subalansuotą mitybą, sportuoja ir vengia perdirbtų produktų. Tačiau kartais noras maitintis tobulu maistu tampa per didelis ir gali virsti liguistu bei įkyriu elgesiu. Tokia būsena vadinama ortoreksija - valgymo sutrikimas, kai žmogus tampa pernelyg apsėstas „švaraus“ ar „teisingo“ maisto idėjos. Nors iš šalies tai gali atrodyti kaip įprasta disciplina, ilgainiui ortoreksija gali sukelti rimtų fizinės ir psichologinės sveikatos problemų.
Ortoreksija - kas tai?
Ortoreksija - tai valgymo sutrikimas, kuriam būdingas perdėtas susitelkimas į sveiką, teisingą ar švarų maistą. Kitaip tariant, tai nesveika priklausomybė nuo noro gyventi ir maitintis sveikai. Skirtingai nei anoreksija ar bulimija, ortoreksijos atveju žmogaus tikslas nėra svorio mažinimas - čia svarbiausia tampa maisto kokybė ir grynumas. Ortoreksija dažnai prasideda nuo gerų ketinimų: žmogus nori pagerinti sveikatą, jaustis energingesnis, išvengti ligų. Tačiau palaipsniui sveikos mitybos principai tampa vis griežtesni - atsiranda baimė suvalgyti bet ką, kas neatitinka sveikos mitybos standartų.
Tokie asmenys praleidžia valandas planuodami valgiaraštį, tikrindami produktų sudėtį, skaitydami etiketes ir vengdami bet kokių nukrypimų nuo savo taisyklių. Ortoreksijos pasekmės gali būti rimtos - dėl riboto maisto pasirinkimo organizmui gali trūkti svarbių maistinių medžiagų, energijos stoka, emocinis nestabilumas, o taip pat socialinė izoliacija dėl to, kad valgymas su kitais dažnai kelia įtampą ar kaltės jausmą. Ši būklė nėra tik fizinė - jos šaknis slypi perfekcionizme, baimėje suklysti bei troškime kontroliuoti savo kūną.
Simptomai
Pagrindiniai ortoreksijos simptomai dažnai pasireiškia palaipsniui ir gali būti įvairaus intensyvumo:
- Perdėtas dėmesys maisto kokybei ir kilmei - nuolatinis etikečių tikrinimas, kilmės vietos, sudėties analizavimas, vengimas priedų ar perdirbto maisto.
- Didelis laiko kiekis skiriamas maisto planavimui ir ruošimui - ieškojimas „tobulų“ produktų ar receptų.
- Vengimas valgymo ne namuose - sunkumai lankantis kavinėse ar restoranuose dėl kontrolės priedų.
- Kaltės jausmas suvalgius „nesveiką“ produktą - nuolatinė baimė ir nerimas dėl nukrypimo nuo taisyklių.
- Socialinė izoliacija - valgymas tampa dominuojančia gyvenimo ašinė, mažėja socialinis aktyvumas.
- Fiziniai simptomai - energijos trūkumas, nuovargis, miego sutrikimai, odos ar plaukų problemos, svorio svyravimai.
Svarbu pažymėti, kad simptomai gali būti įvairiai intensyvūs ir pasireikšti skirtingai: kai kuriems - tik dalis jų, kitiems - visi iš karto. Esminis skirtumas tarp sveikos gyvensenos ir ortoreksijos slypi santykyje su maistu: kai valgymas kelia baimę, įtampą ar kaltę, tai signalas, kad siekis gyventi sveikai tapo žalingas.
Taip pat skaitykite: Diagnostika ir pagalba esant autizmui ir valgymo sutrikimams
Priežastys ir rizikos veiksniai
Riziką didina asmenys, linkę į perfekcionizmą, nerimą ar kontrolės poreikį. Nuolatinis noras kai ką padaryti „teisingai“ persikelia į mitybą - maistas tampa būdu jaustis saugiau arba vertingiausiu. Socialiniai tinklai su jų tobulais kūnais, „švaria“ mityba ir „supermaistu“ kuria spaudimą laikytis griežtų taisyklių. Internetiniai šaltiniai dažnai teikia prieštaringus patarimus, kurie gali riboti mitybą iki pavojingo lygio, o artimųjų požiūris (ypač kai šeima akcentuoja „teisingą valgymą“) taip pat didina riziką. Anksčiau sveikatos problemos ar stresinės situacijos gali būti impulzu, skatinančios ortoreksiją kaip bandymą atgauti kontrolės jausmą per maistą.
Ortoreksija dažnai vystosi palaipsniui - pradžioje atrodo, kad žmogus tik rūpinasi savimi, tačiau laikui bėgant mitybos taisyklės tampa vis griežtesnės, o maisto analizavimas ir tikrinimas turi vis didesnį vaidmenį gyvenime. Ortoreksiją gali skatinti socialinių tinklų turinys, sporto ar sveikatingumo pasaulio spaudimas bei baimė „teisėto“ ir „neteisėto“ maisto ribose. Šio sutrikimo rizika didėja tarp asmenų, kurių darbas, hobiai ar gyvenimo būdas susiję su tikslingumu ir disciplinos laikymu (pvz., sportininkai, mitybos specialistai).
Gydymas ir pagalba
Ortoreksija nėra silpnumo ar valios trūkumo ženklas - tai valgymo sutrikimas, kuris reikalauja supratimo ir kantrybės. Pirmasis žingsnis - pripažinti problemą ir žengti link sveikesnio santykio su maistu bei savimi. Dažnai pagalba yra būtina iš kelių sričių:
- Psichoterapija - dažnai apima kognityvinę-elgesio terapiją (KET), kuri padeda atpažinti ir keisti neigiamas mintis apie maistą, kūną ir savivertę.
- Dietologo parama - padeda sukurti subalansuotą mitybos planą, kuris atitinka poreikius be griežtų apribojimų.
- Švietimas apie sveiką mitybą - skatinamas balansas ir įvairovė, o ne draudimai ar perdėtas ribojimas.
- Emocinis palaikymas - joga, meditacija, gamtos pasivaikščiojimai ir kokybiškas poilsis gali padėti atkurti vidinę pusiausvyrą.
- Savipagalba ir šeimos parama - emocinė paramos sistema, kurios svarba dažnai nusileidžia tikslams gydytis.
Taip pat svarbu išmokti įsiklausyti į savo kūną: grįžti prie intuityvaus valgymo, suprasti, kad nė vienas maisto produktas savaime nėra blogas, o saikas ir kontekstas lemia naudą ar žala. Pakartotinis griežtų taisyklių laikymasis gali kisti į žalingą elgesį, todėl būtina laipsnis grąžinti įvairesnį maitinimosi spektrą ir vengti bausmių ar kaltės dėl nukrypimų nuo plano.
Gydymas ne vienas kelias visiems - kiekvieno kelias yra individualus. Svarbu aiškiai suprasti, kad ortoreksija gali turėti tiek fizinių, tiek psichologinių pasekmių ir reikalauja nuolatinio dėmesio bei pagalbos. Jei pastebite, kad pažįstamas ar artimas žmogus demonstruoja šiuos simptomus, nebertiekite kritikos - išklausykite ir skatinkite kreiptis į specialistus.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti maisto priklausomybę
Kaip atstatyti pusiausvyrą ir kokia tarpprieža?
Atstatymo procese svarbiausia - įgyti lankstumą ir pasitikėjimą savo kūnu. Pagrindiniai žingsniai:
- Pripažinti problemą ir pradėti dialogą su savimi bei artimaisiais.
- Ieškoti profesionalios pagalbos (psichologas, dietologas, gydytojas).
- Grąžinti į mitybą įvairovę, pradėti nuo nedidelių pokyčių ir nekelti staigių apribojimų.
- Pasiekti balanso tarp švaros ir malonumo valgant, neleisti maistui tapti vienintele gyvybinės savirealizacijos ašimi.
Apibendrinimas lieka svarbus: kada kreiptis pagalbos?
Jei įtariate ortoreksiją, atlieka trumpąjo testo klausimus pagal bramano kriterijus, ir pastebite daugumą iš jų ilgą laiką - verta kreiptis į specialistus. Ortoreksija pati savaime nepraeina ir gali sukelti tolesnes fiziologines ir psichologines problemas. Svarbiausia - nekritikuoti, o palaikyti ir skatinti ieškoti pagalbos bei žengti žingsnį į subalansuotos mitybos ir gyvenimo kokybę.
Ortoreksija nėra vien tik apie maistą - tai įtemptas santykis su maistu, kuris gali paveikti socialinius kontaktus, emocinę būklę ir kasdienę veiklą. Svarbu suteikti visuomenei švietimą apie šio sutrikimo požymius ir poveikį bei užtikrinti prieigą prie reikiamos pagalbos ir paramos.
Orthorexia: when 'clean eating' becomes unhealthy
Duomenys ir patikimi šaltiniai
Šaltiniai pateikti straipsniuose apie ortoreksiją (preliminariai): Orthorexia nervosa - prevalence, risk factors, diagnosis, and treatment; Orthorexia nervosa - a distorted approach to healthy eating; Orthorexia nervosa - the border between healthy eating and eating disorders; Additional psychologiniai tyrimai apie simptomus, gydymą ir prevenciją.
Galimos lentelės idėjos
Galima pridėti lentelę, kurioje būtų palygintas ortoreksijos ir nervinės anoreksijos bei bulimijos simptomų spektras, taikoma pagalbos komanda ir gydymo metodai. Taip pat galima sukurti lentelę apie svarbias maistines medžiagas, kurių trūkumas gali kilti dėl griežtos ortoreksijos kontrolės (B grupės vitaminai, geležis, magnis, cinkas, kalcis, vitaminas D ir C, omega-3).
Taip pat skaitykite: specialūs stalo įrankiai žmonėms su judėjimo sutrikimais
tags: #valgymo #sutrikimas #sveiko #maisto #priklausomybe