Daugeliui darbuotojų anksčiau ar vėliau tenka susidurti su darbo santykių nutraukimu savo iniciatyva. Kai priimamas sprendimas keisti darbovietę, labai svarbu žinoti, kokios yra išėjimo iš darbo savo noru procedūros, terminai ir kiti niuansai.
Teisinis pagrindas: Darbo kodekso 55 ir 56 straipsniai
Darbo kodekso 55 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Pagal šį straipsnį, darbuotojas turi teisę nutraukti tiek neterminuotą, tiek terminuotą darbo sutartį, apie tai įspėdamas darbdavį raštu ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Jei darbuotojas šiuo laikotarpiu serga ar atostogauja, įspėjimo terminas nėra pratęsiamas.
Darbo kodekso 56 straipsnis numato palankesnes sąlygas darbuotojui nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių. Darbo kodekse 55 ir 56 straipsniai reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva, tačiau jie turi esminių skirtumų.
Esminiai skirtumai tarp DK 55 ir DK 56
- DK 55 str. - darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį be jokios priežasties.
- DK 56 str. - darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį tik dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui: darbdavys pažeidžia darbo sąlygas (nemoka atlyginimo, blogina sąlygas), sveikatos būklė nebeleidžia dirbti, ar kiti svarbūs pagrindai, numatyti įstatyme.
- Įspėjimo terminas: DK 55 str. - privaloma įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. DK 56 str. - darbo sutartį galima nutraukti iš karto, be įspėjimo.
- Išeitinė išmoka: DK 55 str. - darbdavys neprivalo mokėti jokios išeitinės išmokos. DK 56 str. - darbuotojas gali gauti išeitinę išmoką, kurios dydis priklauso nuo darbo stažo (mokama 2 mėnesių VDU, jei darbo santykiai trumpesni nei 1 metai - 1 mėnesio VDU).
- Teisinės pasekmės: DK 55 str. - tai darbuotojo sprendimas, todėl jokių papildomų teisinių pasekmių nėra. DK 56 str. - darbdavys gali būti įpareigotas atlyginti žalą, jei, pavyzdžiui, nesumoka išeitinės išmokos.
Įspėjimo terminai, atšaukimas ir atvykimo specifika
Darbdavys privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą ir atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus įspėjimo terminui. Jei darbdavys su išėjusiu darbuotoju neatsiskaito laiku, darbuotojui priklauso ganėtinai didelės netesybos.
Reikia paminėti, kad darbuotojas turi teisę atšaukti savo pareiškimą per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos, jei per šias dienas jis dar nėra atleistas. Pagal darbo kodekso nuostatas, tokiu atveju darbo sutartis gali būti nenutraukiama. Po 3 darbo dienų nebelieka teisės vienašališkai atšaukti prašymą, bet darbo sutartis nutraukiama tik pasibaigus 20 kalendorinių dienų įspėjimo terminui, jei darbdavys nesutinka kitaip.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Jei darbuotojas nurodo, kad pageidauja nutraukti darbo sutartį anksčiau nei baigiasi įspėjimo terminas, darbdavys turi teisę nesutikti su tokiu trumpinimu ir priešingai, jei darbdavys sutinka, darbuotojas pagal savo pareiškimą gali išeiti nors ir tą pačią dieną. Itin svarbu žinoti, kad net jei darbuotojas prašyme neteisingai nurodė pageidaujamą atleidimo datą (per anksti), darbdavys privalo įforminti atleidimą pasibaigus įstatymu nustatytam įspėjimo terminui.
Darbo santykių nutraukimas bandomuoju laikotarpiu
Darbo santykių nutraukimas bandomuoju laikotarpiu turi savo specifiką. Darbuotojas, dirbantis bandomuoju laikotarpiu, turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, apie tai raštu įspėdamas darbdavį prieš 3 darbo dienas. Svarbu paminėti, kad šį įspėjimą darbuotojas gali atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo pateikimo.
Jeigu tokį pareiškimą teikia naujas darbuotojas, kurio bandomasis laikotarpis nėra pasibaigęs, tokiu atveju darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva inicijuojamas DK 36 str. 4 d. Jeigu prašymą darbuotojas pateikė išbandymo laikotarpiu, paskutinė darbuotojo darbo diena ir darbuotojo atleidimo iš darbo diena gali būti vėlesnė.
Atleidimo dokumentacija SODRAi ir mokėjimai
Darbuotojui, kuris nutraukia darbo sutartį savo iniciatyva, išmokama tik kompensacija už neišnaudotas kasmetines atostogas bei už išdirbtas darbo dienas, jei už jas dar nėra atlyginta. Tai, kad darbo sutartyje nurodoma, jog susitarimas įgaus galią tik gavus kitos šalies raštišką sutikimą, reiškia, jog pasiūlymą pateikusi šalis turi suteikti galimybę kitai šaliai apsvarstyti siūlomas sąlygas.
Gavus darbuotojo pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo, pirmiausia verta įsivertinti, kas ir kada teikia pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Gavęs pasiūlymą tiek darbdavys, tiek darbuotojas neprivalo su juo iškart sutikti ar nesutikti, pasiūlymą pateikusi šalis turi suteikti galimybę kitai šaliai apsvarstyti siūlomas sąlygas ir įsitikinti, kad jo interesai nėra pažeidžiami.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Priverstinio prašymo (spaudo) rizika ir ginčai
VDI įspėja - daugiausiai ginčų kyla nutraukiant darbo sutartį. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis daugiausiai darbo ginčų sprendžiama dėl nesumokėto atlyginimo ir dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo. VDI darbo ginčų komisijos skyriaus vedėja Irina Janukevičienė sako, kad teismuose nagrinėjamos bylos, kai bandoma įrodyti, kad nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva rašytiniu pareiškimu, privertė darbdavys, darydamas psichologinį spaudimą ar naudodamas kitus neleistinus būdus.
Pavyzdžiui, galimos situacijos kai darbdavys nenori mokėti kompensacijos atleidžiant darbuotoją, todėl pradeda manipuliuoti ir daryti psichologinį poveikį, kad asmuo pats nutrauktų darbo sutartį rašytiniu pareiškimu apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Parašęs tokį prašymą, kuriame savo iniciatyva prašo nutraukti darbo sutartį - jis negaus išeitinės kompensacijos.
I. Janukevičienė sako, kad teisme tenka įrodyti, kad darbuotojas prašymą pateikė ne savo valia. Tokios bylos, nors ir yra sudėtingos, tačiau dažnai išsprendžiamos pripažįstant, kad atleidimas iš darbo buvo neteisėtas. VDI įspėja, kad darbuotojai nepasirašinėtų ant tuščių sutarčių ar prašymų, nes tai gali būti apgaulės būdu pasirašytas savanoriškas išėjimas iš darbo.
Kaip elgtis, jei patiriate spaudimą
- kreiptis į VDĮ ir konsultuotis su specialistais;
- pasikonsultuoti su teisininkais;
- rinkti įrodymus apie spaudimą - balso įrašus, žinutes, el. laiškus;
- atsiimti prašymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas;
- jeigu praėjo daugiau nei 3 dienos nuo prašymo pateikimo galima kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu pripažinti jo išėjimą iš darbo neteisėtu.
D. U. Ne. Ne. Taip, nebent darbdavys sutinka taikyti trumpesnį terminą arba jo visai netaikyti. Taip. Prašymas ir jo atšaukimas gali būti pateikti el. Ne. Rekomenduojama nepateikti prašymo skubotai, rinkti spaudimo įrodymus ir kuo greičiau kreiptis konsultacijos į Valstybinę darbo inspekciją ar teisininkus.
Kas nutinka, jei darbdavys inicijuoja nutraukimą (DK 57)
Darbo kodekso 57 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Neterminuota darbo sutartis ir terminuota sutartis gali būti nutraukta darbdavio iniciatyva rašytiniu pareiškimu apie tai įspėjus darbuotoją prieš 1 mėnesį. Išeitinės dydis pagal Darbo kodeksą 57 str. priklauso nuo darbo stažo pas tą darbdavį: iki 1 metų - 0,5 VDU; 1-3 metai - 1 VDU; 3-5 metai - 2 VDU; 5-10 metų - 3 VDU; 10-20 metų - 4 VDU; daugiau nei 20 metų - 6 VDU.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Taigi, savanorišku darbuotojo rašytiniu pareiškimu apie išėjimą iš darbo - darbdavys neprivalo mokėti išeitinės kompensacijos, o atleidžiant darbdavio iniciatyva - kompensacija privaloma. Todėl ir kyla daug ginčų, kai darbuotojas supranta, kad buvo priverstas pasirašyti atleidimo iš darbo prašymą ir tai darė ne savo noru.
Specialios situacijos ir papildomos nuostatos
Jeigu darbuotojo netikėtas išėjimas iš darbo gali sukelti didelių iššūkių visai organizacijos veiklai, jos nepertraukiamumui, o naujo darbuotojo paieškoms 20 k. d. nepakanka, o darbuotojui yra mokamas ne mažesnis nei 2 VDU mėnesinis bruto atlyginimas, su darbuotoju gali būti susitarta dėl ilgesnio nei 20 k. d. įspėjimo termino. Toks susitarimas su darbuotoju gali būti sudaromas tiek darbo sutarties sudarymo metu, tiek ir vėliau, parengiant atitinkamą darbo sutarties priedą.
Darbuotojo liga ar darbdavio administracijos nedarbo diena nesudaro pagrindo perkelti paskutinės darbo santykių ir darbuotojo atleidimo iš darbo dienos: darbo santykiai nutrūksta paskutinę kalendorinę įspėjimo dieną ir darbdavys privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą bei atsiskaityti su darbuotoju ne vėliau nei darbuotojo atleidimo dieną.
Ilgalaikė prastova (DK 56 str. 1 d.) - darbuotojas turi teisę inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, jei prastova ne dėl jo kaltės trunka ilgiau nei 30 dienų iš eilės arba per 12 mėnesių viršija 45 dienas. Atlyginimo neišmokėjimas / darbų saugos pažeidimai (DK 56 str. 1 d.) - darbuotojas turi teisę inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, kai 2 mėnesius iš eilės jam neišmokamas visas jo darbo užmokestis arba 2 mėnesius iš eilės darbdavys pažeidžia ar nevykdo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.
Taip pat verta žinoti: darbuotojas, pateikdamas prašymą dėl sveikatos jį atleisti pagal DK 56 str., gali dirbti, tačiau liga ar negalia trukdo jam dirbti, t. y. dėl sveikatos būklės jam sunku vykdyti savo pareigas. Jeigu darbuotojas nurodo darbo sutarties pagrindą, tačiau nenurodo, nuo kokios dienos nori nutraukti darbo sutartį, taikomi DK nustatyti terminai.
Praktiniai patarimai darbuotojams
- Nepasirašykite ant tuščių sutarčių ar prašymų.
- Rinkite įrodymus, jei jus spaudžia pasirašyti prašymą (žinutės, el. laiškai, balso įrašai).
- Jeigu esate bandomuoju laikotarpiu, priminkite, kad užtektų 3 darbo dienų įspėjimo.
- Jei norite atšaukti pareiškimą - darykite tai per 3 darbo dienas nuo jo padavimo dienos.
- Kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją ar teisininkus, jei kyla abejonių dėl prašymo savanoriškumo ar teisėtumo.
Kada ir kaip kreiptis į institucijas
Jeigu darbuotojas buvo verčiamas pasirašyti atleidimo iš darbo prašymą, jis gali kreiptis į VDĮ darbuotojus, kurie nemokamai konsultuoja ir padeda visais klausimais, susijusiais su DK 55 straipsniu. Jeigu praėjo daugiau nei 3 dienos nuo prašymo pateikimo galima kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu pripažinti jo išėjimą iš darbo neteisėtu.
Naudingi teisiniai dokumentai ir nuorodos
Ruošiantis nutraukti darbo sutartį - verta susipažinti su Darbo kodekso 5 skyriaus 53-65 straipsniais, kurie nagrinėja darbo sutarties pasibaigimo reglamentus. Juos rasite čia. Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui.
| Situacija | Pagrindas | Terminas arba pasekmė |
|---|---|---|
| Išeiti be priežasties | DK 55 | Įspėti raštu 20 kalendorinių dienų; teisė atšaukti per 3 darbo dienas |
| Išeiti dėl svarbios priežasties | DK 56 | Nutraukimas iš karto be įspėjimo; galima išeitinė išmoka |
| Išeiti bandomuoju laikotarpiu | DK 36 (išbandymo nuostatos) | Įspėti 3 darbo dienas; atšaukimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną |
| Darbdavio inicijuotas atleidimas | DK 57 | Įspėjimas 1 mėn. (ar 2 sav. jei <1 metų); išeitinės pagal stažą |
Puiku, kai darbuotojas ir darbdavys gali susitarti, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas ir taikiai spręsti darbo sutarties nutraukimo klausimus.