Socialinis darbas yra daugialypė profesija, reikalaujanti nuolatinio tobulėjimo: plėsti ir gilinti žinias, ugdyti įgūdžius ir remtis socialinio darbo vertybėmis. Straipsnyje aptarsime, kas gali dirbti socialiniu darbuotoju, kokios yra pagrindinės kompetencijos ir gebėjimai, kaip privaloma tobulinti profesinę kompetenciją bei kokią reikšmę tai turi dirbant su ypatingomis klientų grupėmis, pvz., psichikos negalią turinčiais asmenimis.
Kas gali dirbti socialiniu darbuotoju?
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimuose, kurie įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., atskiriama, jog socialinį darbą dirba tik socialiniai darbuotojai ir tik jie turi tokią funkciją. Visi kiti specialistai, kurie prisideda prie socialinių paslaugų teikimo yra įvardijami kaip socialinių paslaugų srities darbuotojai.
Dirbti socialiniu darbuotoju gali asmenys, kurie: yra įgiję socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį; arba iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį laipsnį ir turi socialinio darbuotojo kvalifikaciją; arba iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį laipsnį ir yra baigę socialinio darbo studijų programą; arba iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą socialinių mokslų studijų srities kvalifikacinį laipsnį ir išklausė bei atsiskaitė už ne mažiau kaip 40 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje.
Socialinio darbuotojo kompetencijų struktūra
Socialinio darbuotojo kompetencijos struktūra apima įvairias sritis, kurios yra būtinos sėkmingam darbui. Socialinis darbas laikomas kompleksinio pobūdžio profesija, o jos kompetencijos pagrindinės sudedamosios dalys yra žinios, vertybės ir įgūdžiai. Autorė teigia, kad atliekant socialinį darbą šios kompetencijos atsiranda ir gali būti pagrįstos tik pritaikius ŽINIAS, VERTYBES ir ĮGŪDŽIUS.
Žinios
Žinios socialiniam darbuotojui yra tas svarbus pagrindas, kuris padeda kompetentingai atlikti savo pareigas. R. L. Barker Socialinio darbo žodyne (1995) teigia, kad žinių pagrindas socialiniame darbe yra sukauptos informacijos, mokslinių duomenų, vertybių ir įgūdžių bei to, kas jau yra žinoma, ieškojimo, naudojimo ir vertinimo metodologijų visuma.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialiniai darbuotojai privalo plėsti savo žinias apie problemų sprendimo procesus, socialinio darbo vertinimą ir intervenciją. Kaip teigia B. R. Compton ir B. Galaway (1999), plėsti, tikrinti ir perduoti žinias apie socialinio darbo patirtį yra pagrindinė kiekvieno socialinio darbuotojo pareiga.
Vertybės
R. L. Barker (1995) teigimu vertybės - tai papročiai, elgesio standartai ir principai, kuriuos laiko pageidaujamais tam tikra kultūra, žmonių grupė ar individas. Socialinio darbo praktika besiremianti vertybių sistema dažniausiai paremta tokiais principais kaip individo vertė ir orumas, apsisprendimo laisvė, konfidencialumo teisė.
Socialinis darbuotojas, atlikdamas savo darbą, turi kreipti dėmesį ne tik į visuomenės ar kliento, bet ir į savo asmenines vertybes. Sunku gerai atlikti savo darbą, jei jis nesilaikys savo asmeninių principų. Toks nesilaikymas gali būti susijęs su prasta emocine ir psichologine socialinio darbuotojo būsena, o tai gali pakenkti atliekant tiesiogines pareigas.
Įgūdžiai
R. L. Barker (1995) socialinio darbo žodyne įgūdžius vadina mokėjimu tinkamai panaudoti žinias, talentą, asmenines savybes ar resursus. L. C. Johnson pabrėžia, kad įgūdžiai nuolat didėja pritaikant praktines žinias, naudojant įvairią techniką ir metodiką.
Socialinis darbuotojas, kuris savo darbe bandydamas bendrauti ir įsipareigoti kuriam nors klientui, turinčiam konkrečią problemą, privalo remtis teorine literatura ir tyrimais, ieškoti naujų papildomų žinių apie klientą ir apie problemą (ŽINIOS); jis turi būti nuovokūs ir jautrus atsiradus etinių sunkumų (VERTYBĖS); be to turi pademonstruoti įžvalgumą ir pagrįstumą veikdamas (ĮGŪDŽIAI).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Kompetencijos veikti bendruomenėje
Socialinio darbuotojo kompetencija veikti bendruomenėje susideda iš socialinės, tarpkultūrinės, analitinės bei funkcinės kompetencijų, įsipareigojimo laikytis socialinio darbo vertybinių nuostatų, žinių apie socialinės pagalbos procesą bei specializuotų žinių apie darbą su ypatingomis klientų grupėmis. Šios kompetencijos leidžia socialiniam darbuotojui efektyviai spręsti įvairias problemas ir prisidėti prie bendruomenės gerovės.
Socialinio darbuotojo vaidmuo dirbant su psichikos negalią turinčiais asmenimis
Psichikos sveikatos sutrikimai yra labai paplitę visame pasaulyje, todėl socialiniams darbuotojams, dirbantiems su asmenimis, turinčiais psichikos negalią, tenka svarbus vaidmuo užtikrinant jų gerovę ir gyvenimo kokybę. Socialiniai darbuotojai turi įgyvendinti veiksmus, kurių tikslas yra pagerinti klientų gyvenimo kokybę, bet kartu išlaikyti profesionalumą, etiškumą ir atsižvelgti į teisės aktus.
Socialinis darbuotojas padeda psichikos negalią turintiems asmenims įvairiais būdais: emocinės paramos teikimu, kokybiškomis paslaugomis, priežiūros bei paslaugų koordinavimu, siekiu užtikrinti asmens gerovę ir palaikyti jo savarankiškumą. Socialiniai darbuotojai dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis dažnai susiduria su vidinėmis ir išorinėmis dilemomis sprendžiant moralinius klausimus, susijusius su jų asmeniniu ir profesiniu vaidmeniu.
Sprendžiant psichikos sveikatos problemą socialiniams darbuotojams reikia turėti pakankamą žinių ir kompetencijų lygį, kad galėtų užtikrinti kokybišką pagalbą ir reabilitaciją asmenims, turintiems psichikos negalią. Visapusiškas socialinių darbuotojų išsilavinimas, nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis yra būtinas siekiant geriau suprasti ir spręsti psichikos negalią turinčių asmenų problemas ir užtikrinant klientų gerovę.
Profesinės kompetencijos tobulinimas ir atestacija
Kalbant apie socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimą, pirmiausia atkreiptas dėmesys į viso šio proceso principus. Ir pats pirmasis nurodo šiek tiek kitokią kryptį nei iki vasario vidurio galiojusioje kvalifikacijos kėlimo tvarkoje, t.y. darbuotojo profesinės kompetencijos tobulinimas siejamas su visos įstaigos, organizacijos paslaugų kokybės tobulinimu.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Kaip ir iki šiol, socialiniai darbuotojai privalo savo profesinę kompetenciją tobulinti ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus. Tačiau atsiranda naujovė, kad iš 16 valandų, 60 proc. turi būti surinkta pagal Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Departamentas) direktoriaus patvirtintas programas; aukštųjų mokymo įstaigų, vykdančių socialinio darbo studijas, patvirtintas programas; Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą, kitas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar Departamento patvirtintas programas arba dalyvaujant supervizijoje.
Dalyvavimas supervizijoje yra privalomas, t.y. profesinę kompetenciją privaloma tobulinti 16 val., iš jų 60 proc., t.y. apie 10 val., laiko turi būti tobulinamasi pagal aukščiau išvardintas programas ir iš tų 10 val. bent kažkokia dalis valandų turi būti surinkta dalyvaujant supervizijoje.
Profesinės kompetencijos tobulinimas yra neatsiejamas nuo kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo. Socialiniai darbuotojai savo profesinės kompetencijos tobulinimo poreikius įsivertina pagal atskiras kompetencijų rūšis ir įvertina, kurias kompetencijas jie turėtų patobulinti, kad galėtų kuo geriau ir profesionaliau atlikti savo funkcijas ir, svarbiausia, padėti klientams. Po asmeninio socialinio darbuotojo įsivertinimo, rekomenduojama įsivertinimo rezultatus aptarti su vadovu arba kolega.
Taip pat labai svarbu paminėti, kad socialiniai darbuotojai negali už savo veiklos įsivertinimą patirti neigiamų pasekmių ir tai neturi daryti neigiamos įtakos jų profesiniams santykiams, priešingai - turi būti suteikiama galimybė tobulinti profesinę kompetenciją. Įsivertinimai turėtų būti atlikti kartą per metus.
Mokymai ir atestacija
Nuo 1997 metų organizuojami socialinių darbuotojų kvalifikaciniai mokymai, o nuo 2002 metų vyksta socialinių darbuotojų atestacija. Viena iš galimybių socialiniams darbuotojams nuolat mokytis - Socialinės rūpybos studijų centro (VDU, SDI) organizuojami socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo keturių modulių kursai. SDI rengiami kvalifikaciniai socialinių darbuotojų kursai dažnam iš jų buvo vienintele galimybe kelti savo kvalifikaciją, įgyti ar pagilinti profesines žinias.
2001 metais pradėta vykdyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtinta socialinių darbuotojų, dirbančių praktinį socialinį darbą ir neturinčių socialinio darbuotojo išsilavinimo, atestavimui privaloma kvalifikacinio mokymo programa. Rengiant programą remtasi dėstytojų ir absolventų - socialinio darbo magistrų, sukaupta patirtimi.
Institucinės pertvarkos, iššūkiai ir praktika
Institucinės pertvarkos procesas Lietuvoje atnešė pokyčių ir į daugelio socialinių darbuotojų profesinę veiklą. Stebint pokyčius šioje srityje, vis labiau domimasi socialinės globos paslaugų teikimu, jų poveikiu paslaugų gavėjams ir darbuotojams.
2014-2020 m. Socialinės globos centras „Vija" dalyvavo deinstitucionalizacijos procese - reikšmingame pokytyje, kurio tikslas buvo pereiti nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje. Šio pokyčio metu 2020 m. rugsėjo 9 d. įkurtas specializuotos slaugos ir socialinės globos padalinys, skirtas 38 asmenims - 4 vaikams ir 34 suaugusiems asmenims su negalia, kuriems vertinant socialinių paslaugų poreikį nustatytas visiškas nesavarankiškumas ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Dirbant socialinio darbo srityje tenka susidurti su įvairiomis žmonių grupėmis: su vaikais, su riziką patiriančiomis šeimomis, įvairią negalią turinčiais asmenimis, emigrantais ir visais kitais, kurie turi psichologinių ar socialinių sunkumų. Tokie asmenys užgriozdina gyvenamąsias patalpas ir kelia iššūkių socialinei intervencijai.
Visuomenės požiūris, statistika ir organizacijos vaidmuo
Socialinis darbas visuomenei yra naudingas arba labai naudingas, - taip sakė dauguma, 75 proc., visuomenės nuomonės agentūros „Spinter tyrimai“ apklausoje dalyvavusių respondentų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu šalyje dirba beveik 17 tūkst. socialinių darbuotojų. Socialinių paslaugų gavėjų skaičius šalyje siekia beveik 115 tūkst. (be prevencinių ir bendrųjų socialinių paslaugų), nuo 2018 m. šis skaičius išaugo 72 proc.
Socialinių darbuotojų darbo užmokestis auga kasmet - vidutinis jų darbo užmokestis nuo 2021 m. padidėjo 50 proc. Visuomenė vertina socialinių darbuotojų darbą kaip naudingą ir pripažįsta jų indėlį į socialinę gerovę.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Dirbančių socialinių darbuotojų skaičius | Beveik 17 tūkst. |
| Socialinių paslaugų gavėjų skaičius | Beveik 115 tūkst. |
| Socialinių darbuotojų darbo užmokesčio augimas nuo 2021 m. | 50% |
| Visuomenės nuomonė apie socialinio darbo naudą | 75% mano, kad naudingas arba labai naudingas |
Profesinės gerovės ir etikos puoselėjimas
Nuolat ieškoma būdų užtikrinti geresnes darbo sąlygas socialiniams darbuotojams: įtvirtinta būtinybė kasmet tobulinti savo profesinę kompetenciją dalyvaujant mokymuose, supervizijose, intervizijose ir t.t. Nuo 2022 metų spalio veikia Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centras, kuris yra atsakingas už nemokamų mokymų organizavimą ir vedimą, metodinės pagalbos teikimą, naujų socialinių paslaugų srities darbuotojų palydėjimą jų profesinėje veikloje.
Metus laiko veikia Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksas. Etikos kodeksas numato aukštus socialinių darbuotojų veiklos standartus, elgesio normas, išryškina vertybes. Laikydamiesi šių standartų savo veikloje mes kuriame įvairių visuomenės grupių pasitikėjimą socialiniais darbuotojais.
Mokymosi galimybės ir kursų vertinimas
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės rūpybos profesinių studijų centras (šiuo metu Socialinio darbo institutas) kvalifikacijos tobulinimo kursus Kauno apskrities socialiniams darbuotojams organizuoja nuo 1997 metų. Respondentų nuomone, naudingiausios buvo žinios arba naujos žinios; praktinės žinios, teorinės žinios apie socialinių darbuotojų veiklą apskritai, socialinio darbo metodus, psichologines žinias. Kursų klausytojai išskyrė socialinio bendravimo įgūdžių ir etikos modulį, žinių apie kilusių konfliktų sprendimą modulį, taip pat socialinės politikos modulį ir socialinio darbo pagrindų modulį.
Apibendrinimas
Apibendrinant, socialiniai darbuotojai privalo turėti platų kompetencijų spektrą: žinias apie socialinę politiką, įstatymus, psichikos sveikatos sutrikimus, socialinio darbo teorijas ir metodus; gebėjimus bendrauti, įvertinti poreikius, planuoti intervencijas; vertybes, tokias kaip empatija, pagarba, atsakomybė; nuolatinį norą ir gebėjimą mokytis. Socialinio darbuotojo profesija yra itin svarbi visuomenėje, nes šie specialistai tiesiogiai prisideda prie socialinės gerovės kūrimo ir pažeidžiamų grupių palaikymo.
tags: #socialinio #darbuotojo #gebejimai