Autizmas - tai visą gyvenimą trunkantis raidos sutrikimas, paveikiantis kalbos, socialinių įgūdžių ir elgesio vystymąsi. Šis neurologinis sutrikimas gali lemti, kad asmeniui, turinčiam autizmo spektro sutrikimą (ASS), bus sunku bendrauti su aplinkiniais, palaikyti pokalbį ir įsijausti į kito žmogaus būseną.
Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio.
Pirmieji šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni.
Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką. Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
- 24 mėn.
Verta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
- Socialinės sąveikos sutrikimas.
- Komunikacijos sutrikimas.
- Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas.
Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas.
Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą.
Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų.
Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis.
Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Kartais tai atrodo neadekvatu, tačiau neretai gali suteikti naują požiūrio kampą.
Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.
Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas. Autizmui priskiriama autistinis sutrikimas (vaikų autizmas, klasikinis autizmas), Asperger sindromas (lengvesnė autizmo forma), netipiškas autizmas.
Autizmas pasireiškia būdingais kokybiniais socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio sutrikimais. Tokie vaikai savo išvaizda nesiskiria nuo sveikų, tačiau dėl komunikacijos ir elgesio skirtumų autizmo sutrikimą turinčių vaikų aplinkiniai dažnai nesupranta, nes jie atrodo užsidarę, nesuprantami, grubūs, nebendraujantys arba keistai bendraujantys.
Tačiau tokie vaikai nėra nejautrūs arba atsiriboję.
Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti
Autizmui būdingas intuityvaus pajautimo bendravime stoka, socialiai ir emocionaliai netinkamas, neprognozuojamas elgesys, elgesio moduliavimo pagal socialinį kontekstą stoka (pvz: su bendraamžiais kalba „kaip seneliai“), nesugebėjimas ir / ar nenoras bendrauti su bendraamžiais, egocentrizmas, vienišumas.
Autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams būdingas hiperaktyvumas ar hipoaktyvumas, dažnai kartu pasireiškia ir agresyvumas, impulsyvumas, save žalojantis elgesys, greita nuotaikų kaita, egocentriškumas, užsispyrimas, siekiant to, ko jie nori, kas juos domina. Dažnai jie nepaiso kitų nuomonės ir interesų.
Ilgainiui susiformuoja atkaklaus ir itin užsispyrusio elgesio būdai ar sudėtingi ritualai, jie dažnai būna dirglūs, pikti, konfrontuojantys.
Kūdikis nustoja guguoti, vaikas - kalbėti, neimituoja garsų, gestų ar išraiškų (kartais garsus kartoja nebendraudamas). Būdingi intonacijos, artikuliacijos, tempo, tembro savitumai, echolalijos, stereotipiškumas, pasikartojimai, šabloniškumas.
Šiems vaikams sunku palaikyti pradėtą pokalbį ir bendravimą. Verbaliniame bendravime ir abstraktaus pobūdžio užsiėmimuose sunkumai, o regos-erdvės ar mechaninės funkcijos gali būti nepakenktos ar net labai geros, pvz., puiki mechaninė atmintis, gebėjimas atlikti aritmetinius veiksmus, pasakyti žodį paraidžiui, muzikiniai, dailės ir kt. gabumai.
Interesų ratas dažniausiai yra ribotas, tačiau labai intensyvus. Jų mąstymas pasižymi smulkmeniškumu, konkretumu, nesugebėjimu apibendrinti, prasmės suvokimo stoka. Šiems vaikams sunku įsijungti į kokią nors veiklą, o pradėjus pabaigti, pereiti prie kito pobūdžio veiklos.
Klausa, rega, lytėjimas, uoslė, skonis - jutimo organai gali būti labai jautrūs, arba atvirkščiai - mažiau jautrūs nei įprasta. Gali dirginti garsai, ryškios spalvos, tam tikri drabužiai, kvapai. Jiems sunku sukaupti dėmesį. Maža smulkmena, ir jų mintys nubėgo į šoną.
Jiems dažniausiai reikia aiškios struktūruotos dienotvarkės, mėgsta tam tikrus veiksmus daryti nuolat ta pačia tvarka. Netikėtumai, staigūs pasikeitimai jiems sukelia nerimą, todėl ASS turintiems žmonėms paprasčiau laikytis pastovių taisyklių, pasikartojančių veiklų.
Jiems sunku suprasti emocijas, dėl to kartais gali atrodyti bejausmiai ir abejingi kitų išgyvenimams.
Aspergerio sindromas (AS) - šiam sindromui būdinga nesutrikusi kalbos bei kognityvinių funkcijų raida, normalus ar aukštas intelektas, originalus mąstymo būdas bei ryškus motorikos negrabumas, nerangumas. Šiuo metu AS įvardinamas kaip švelnus autizmo variantas su galimu dideliu paveldimumu.
Būdinga intuityvaus pajautimo bendravime stoka, socialiai ir emocionaliai netinkamas, neprognozuojamas elgesys, elgesio moduliavimo pagal socialinį kontekstą stoka, nesugebėjimas ir / ar nenoras bendrauti su bendraamžiais, egocentrizmas, vienišumas.
Stambiosios ir smulkiosios motorikos nerangumas, prasta kūno judesių koordinacija.
Autizmo Priežastys
Autizmo priežastys iki pat šių dienų yra ne iki galo žinomos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus.
Autizmo priežastys yra įvairios, tačiau dažniausiai išskiriamos keturios autizmo aiškinimo teorijos:
- genetinė;
- biologinė;
- psichologinė;
- organinė - neorganinė.
Viena iš žinomiausių autizmo priežasčių yra genetiniai pakitimai. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos. Nustatyta, kad 10-15% vaikų autizmo priežastis gali būti trapios X chromosomos pakitimas. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute atrastas genas HOXAI ir manoma, kad jis gali sukelti autizmą.
Biologinės autizmo priežastys - tai įvairūs biocheminiai nenormalumai. Jie aiškinami taip: smegenys susideda iš daugybės ląstelių - neuronų, kurie priima ir perduoda informaciją cheminiais elementais, vadinamais neuroperdavėjais. Tų cheminių medžiagų trūkumas - autizmo atsiradimo priežastis.
Vieni iš grupės cheminių elementų, priimančių ypatingus pranešimus, yra monoaminai. Jie susideda iš serotonino, dopamino, norepinefrino, jie randami smegenyse ir kontroliuoja emocijas ir elgesį. Kitas aiškinimas - padidėjęs opioido kiekis. Vaiko smegenys pagamina per daug šios medžiagos - dėl to atsiranda šabloniški judesiai, socialinio intereso stoka ir kt.
Organinės-neorganinės priežastys - įvairūs smegenų susirgimai (uždegimai), fizinės traumos, išsigimimai. Autizmo atveju ryšys tarp abiejų pusrutulių yra sutrikęs.
Nustatytos keturių tipų organinės-neorganinės priežastys:
- Pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas.
- Nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos
- Limbinės sistemos disfunkcija
- Kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija.
Psichologinės autizmo aiškinimo teorijos šalininkai teigia, kad dėl vaiko raidos ir elgesio sutrikimų kalti tėvai. Netinkama šeimos aplinka laikoma autizmą sukeliančiu pagrindiniu veiksniu. Manoma, kad autistiški vaikai suvokia savo aplinką kaip labai šaltą, grėsmingą ir priešišką.
Autizmo spektro sutrikimai: simptomai, diagnostika, pagalbos principai
Autizmo Diagnostika
Autizmo diagnozei nustatyti būtinas išsamus ir kompleksinis vaiko būklės įvertinimas. Autizmas diagnozuojamas stebint ir analizuojant vaiko elgesį, bendravimą, surinkus išsamią anamnezę.
Tyrimo metu vaiką būtina stebėti ne tik naujoje, bet ir jam įprastoje namų, mokyklos klasės ar darželio grupės aplinkoje. Renkant anamnezę, dėmesys kreipiamas į perinatalinio periodo ir vėlesnės vaiko raidos ypatumus, persirgtas ligas, šeimos gyvenimo psichosocialines aplinkybes, tėvams kylančius sunkumus auginant vaiką.
Išanalizavus visus gautus ir turimus duomenis, diagnozė nustatoma pagal TLK-10 diagnostikos kriterijus. Jei vaikas surenka reikiamą kriterijų skaičių, jam diagnozuojamas vaikystės autizmas (F84.0), arba Aspergerio sindromas (F84.5).
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.
Autizmo Paplitimas
Įvairiose šalyse atliktų autizmo sutrikimo paplitimo tyrimų duomenys svyruoja tarp 3,3 - 21,1/10 000; net tokiose valstybėse kaip Norvegija (4,3/10 000) ir Suomija (12,2/10 000) ar Švedija (11,6/10 000) gauti duomenys labai nevienodi.
Lietuvoje tirtas autizmo paplitimas tarp Vilniaus miesto 7 - 16 metų vaikų, nustatytas dažnis 11,8/10 000.
Autizmo sutrikimų skaičius 10 tūkst. gyventojų (S. Lesinskienės ir kt. duomenys ir S. Baron-Cohen duomenys)
Gydymas Ir Pagalba
Sudaroma individuali programa, kurioje dalyvauja reikiamų specialistų komanda: psichiatras, logopedas, socialinis darbuotojas, psichologas, ergoterapeutas, kt.. Būtinas komandos bendradarbiavimas su tėvais. Tikslas - padėti pritapti autistui, kitaip kokybiškai suvokiančiam pasaulį, mūsų visuomenėje, pagerinti jo gyvenimo kokybę.
Esant AS specifinio gydymo nereikia - vaikas ugdomas, t.y. taikoma specialioji mokymo programa, lavinami gabumai.
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo.
Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės.
Neretais atvejais intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Psichosocialiniai Gydymo Metodai
Tai šeimos konsultavimas (pvz. mokyti autistų, protiškai atsilikusių vaikų tėvus, kaip juos auklėti, siekti, kad tėvų lūkesčiai taptų realistiški, t.t. kad jų vaikas niekada nebus toks, kaip kiti, kad reikia prisitaikyti prie savito vaiko pasaulio suvokimo, o ne mėginti jį pakeisti).
Tas pats tinka ir hiperkineziniu sutrikimu sergančių vaikų tėvams: mokyti sudaryti struktūruotą dienotvarkę, vaizdiniu būdu pateikti užduotis, dažniau pagirti vaiką už pastangas, o ne bausti, mokyti juos tinkamų emocinio reagavimo būdų, tokiu būdu mažinant antrinių emocinių sutrikimų atsiradimo riziką.
tags: #autizmas #valgymo #sutrikimai