Maisto Valgymo Priklausomybė Jaunimo Tarpe: Priežastys, Požymiai ir Įveikimo Būdai

Kalbant apie vaikų priklausomybes, dažniausiai pagalvojama apie priklausomybes nuo alkoholio, tabako, psichotropinių medžiagų. Tačiau priklausomybių esama ir daugiau, pavyzdžiui, priklausomybė nuo interneto, lošimų, sporto, maisto, kofeino, apsipirkimo ir pan. Elgesio priklausomybės - santykinai nauja ir kuo toliau, tuo aktualesnė problema, ypač tarp jaunimo. Pasaulio sveikatos organizacija elgesio priklausomybes neseniai naujoje klasifikacijoje priskyrė prie priklausomybių, ko anksčiau nebuvo. Šiame straipsnyje aptarsime maisto valgymo priklausomybę jaunimo tarpe, jos priežastis, požymius ir įveikimo būdus.

Priklausomybės Apibrėžimas

Priklausomybė apibūdinama kaip lėtinis sutrikimas, kai asmuo nesugeba kontroliuoti savo elgesio vartodamas tam tikras medžiagas ar užsiimdamas tam tikra veikla. Dažniausiai stebima fizinė priklausomybė, kai pats organizmas reikalauja tam tikros medžiagos ar proceso. Dažnai būdingas slenksčio didėjimas, kai vis daugiau reikalaujama medžiagos, kuri padėtų pasiekti prieš tai buvusį efektą ar pojūtį. Dalis priklausomybių turi ir psichologinį aspektą, kurį įveikti ir atpažinti yra sunkiau. Psichologinė priklausomybė apima tam tikrus ritualus, emocijas.

Paciento, sergančio priklausomybe, elgesio pokyčiai ne visada pastebimi iš karto. Dažniausiai negatyvumas atsispindi mokykloje, šeimoje, bendraujant su draugais ar užsiimant kasdiene veikla.

Valgymo Sutrikimai: Anoreksija, Bulimija ir Persivalgymas

Valgymo sutrikimai pasireiškia perdėtu dėmesiu savo svoriui, kūno formoms bei maistui ir lemia žalingų valgymo įpročių išsivystymą bei nepakankamą mitybą. Dažniausiai susiduriama su nervine anoreksija, nervine bulimija bei persivalgymu.

Nervinė Anoreksija

Anoreksija yra valgymo sutrikimas dažniausiai atsirandantis paauglystėje ir ankstyvojoje suaugystėje ir dažniau paveikia moteris nei vyrus. Asmenys, turintys šį sutrikimą, mato save kaip turinčius viršsvorį, net kai jie sveria per mažai, laikosi intensyvių dietų, stipriai sumažina suvartojamų kalorijų kiekį, stebi savo svorį.

Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis

Anoreksijos Simptomai

• Nuolatinis suvalgomo maisto ribojimas.
• Užsispyrimas mesti svorį, ignoruojant sveiko svorio išlaikymą.
• Didelė baimė priaugti svorio.
• Iškreiptas kūno suvokimas.
• Savęs vertinimas labai priklauso nuo svorio, išvaizdos.
• Svorio kritimas, nuolatinis šalčio pojūtis.
• Mėnesinių išnykimas, libido sumažėjimas.
• Nuolatinės mintys tik apie maistą ir svorį.

Anoreksija gali labai pakenkti tiek fizinei tiek psichinei sveikatai, o su laiku gali išsivystyti nevaisingumas, retėja kaulai, pakenkiama visoms organų sistemoms.

Nervinė Bulimija

Nervinė bulimija pasireiškia dažnais, besikartojančiais persivalgymo priepuoliais (bent kartą per savaitę per pastarąjį mėnesį). Persivalgymo priepuolių metu asmuo patiria valgymo kontrolės praradimą, valgo žymiai daugiau ir jaučiasi negalintis nustoti valgyti. Po persivalgymo seka bandymas sumažinti skrandžio diskomfortą ir kompensuoti suvartotų kalorijų kiekį, siekiant užkirsti kelią svorio augimui (pavyzdžiui, asmuo pats sau sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurių laisvinamaisiais ar klizmomis, intensyviai mankštinasi). Šis sutrikimas turi daug bendrų psichologinių požymių su nervine anoreksija, tačiau asmuo, sergantis nervine bulimija nepasižymi reikšmingai sumažėjusiu svoriu, todėl neatitinka nervinės anoreksijos kriterijų.

Persivalgymo Sutrikimas

Persivalgymo sutrikimu sergantiems paaugliams yra būdingas nekontroliuojamas potraukis suvalgyti labai daug maisto per vieną kartą. Skirtingai nuo nervinės bulimijos, po tokio persivalgymo nebūna išsivalymo etapo ar bandymo atsikratyti suvalgytu maistu.

Emocinis Valgymas

Mes ne visada valgome vien tam, kad numalšintume fizinį alkį. Daugelis iš mūsų taip pat renkasi maistą norėdami numalšinti stresą, liūdesį ar siekdami apdovanoti save įveikus tam tikrą užduotį. Emocinis valgymas - tai sutrikimas, kai maistu bandoma patenkinti emocinius poreikius, o ne skrandį. Deja, emocinis valgymas neišsprendžia emocinių problemų. Tiesą sakant, tai dažniausiai pablogina savijautą - persivalgęs žmogus gali jausti ne tik priminę emociją, kuri sukėlė emocinį valgymą, bet ir kaltę dėl didelio maisto kiekio suvartojimo.

Kas Yra Emocinis Valgymas?

Emocinis valgymas - tai didelio maisto kiekio, dažniausiai „komforto“ jausmą sukeliančio ar nesveiko maisto, suvartojimas kaip atsakas į jausmus, o ne alkį. Polinkį valgyti gali sukelti ir teigiamos, ir neigiamos emocijos. Vis dėl to, dažniausiai emocinis valgymas yra siejamas su neigiamomis emocijomis, o šį sutrikimą turintys žmonės siekia patirti geras emocijas, nusiraminti ir įveikti nuobodulį ar liūdesį.

Taip pat skaitykite: Ilgaamžiškumo paradoksas

Emocinio Valgymo Priežastys

Kaip ir daugelis sutrikimų, emocinis valgymas neturi vienos konkrečios priežasties. Jis gali paveikti įvairius žmones, įvairiais gyvenimo etapais dėl skirtingų priežasčių. Emocinis valgymas turi didelę įtaką fizinei ir psichologinei sveikatai. Pavyzdžiui, emocinis valgymas gali būti susijęs su viršsvoriu, valgymo sutrikimais, tokiais kaip persivalgymu ar nervine bulimija ir depresija.

• Stresas: Stresą gali sukelti labai daug veiksnių - darbas, mokslai, dideli pokyčiai gyvenime, dietos, viešasis kalbėjimas ir pan. Tyrimai atskleidė, kad didesnis streso lygis, kuris sukelia nemalonias ir neigiamas emocijas, yra susijęs su emociniu valgymu ir didesniu maisto suvartojimu.
• Depresija: Tai rimta medicininė liga, kuri neigiamai veikia žmogaus savijautą, mąstymą ir elgesį. Tyrimai įrodė, jog depresija yra tiesiogiai susijusi su emociniu valgymu bei impulsyvumu, dėl kurio padidėja suvartojamo maisto kiekis.
• Nerimas: Nerimas yra dar viena svarbi emocinio valgymo priežastis. Vis dėl to, nors daugelis žmonių valgo daugiau, kai jaučia nerimą, kai kurie asmenys dėl nerimo ir intensyvių emocijų gali prarasti apetitą.
• Potrauminio streso sindromas (PTSD): Traumuojantys įvykiai sukelia didesnį nei įprastą streso kiekį ir ypatingai neigiamas emocijas, kurios sukelia emocinį valgymą. Daugelis traumų glūdi vaikystėje, todėl jei praeityje jums įvyko trauma, svarbu konsultuotis su psichologu ar terapeutu, kuris padės suprasti ar maistas yra fiziologinio alkio malšinimo būdas ar tai vienas iš būdų paslėpti savo jausmus.
• Nuobodulys: Nors nuobodulys yra svarbi emocinio valgymo priežastis, tačiau dėl to, kad tai ne tokia intensyvi emocija, nei anksčiau minėtos, jam buvo skiriama palyginti mažai dėmesio. Tačiau tyrimai atskleidė, jog nuobodulys yra didžiausias emocinio valgymo kaltininkas. Tyrimo dalyviai teigė dažniau patiriantys persivalgymą dėl nuobodulio nei dėl kitų emocijų. Taigi, nuobodulys yra viena didžiausių emocinio valgymo priežasčių.

Fiziologinio ir Emocinio Alkio Skirtumai

Žmonės privalo valgyti tam, kad išgyventų. Taigi, gali kilti klausimas, ką daryti ir kaip atskirti emocinį alkį nuo tikrojo alkio.

Toliau yra pateikiami keletas skirtumų, kurie gali padėti suprasti ar tai ką patiriate yra emocinis ar fiziologinis alkis.

• Laikas: Fiziologinis alkis atsiranda dienos eigoje, iš lėto. Tuo tarpu, emocinis alkis kyla staiga ir sukelia poreikį suvartoti didelį kiekį maisto per trumpą laiką.
• Įvairovė: Jaučiant fizinį alkį dažniausiai norima į savo racioną įtraukti įvairių maisto produktų ir grupių, o emocinio alkio metu yra norima tik tam tikro maisto, dažniausiai užkandžių, saldumynų ar kito mažiau sveiko maisto.
• Sotumo jausmas: Emocinio valgymo metu žmogus dažnai būna atsiribojęs nuo savo pojūčių ir gali nepajusti sotumo jausmo. Valgant tam, kad būtų patenkintas fiziologinis alkis, žmogus laiku pajaučia sotumo jausmą ir priima tai kaip signalą nustoti valgyti.
• Jausmai: Fizinio alkio malšinimas neturėtų sukelti jokių negatyvių emocijų, tuo tarpu emocinio valgymo metu žmogus gali jausti kaltę ar gėdą dėl suvartojamo maisto.

Emocinio Valgymo Žala

Emocinis valgymas gali sukelti tiek psichologinių, tiek fizinių pasekmių. Svarbu laiku pastebėti ir atskirti emocinio valgymo epizodus, kad galima būtų išvengti ilgalaikės žalos.

• Kaltės jausmas: Nuslūgus emocijoms ir suvokus, kad buvo suvalgyta per daug, paprastai atsiranda kaltės ir sąžinės graužaties jausmas. Ši kaltė gali iš naujo sukelti emocinio valgymo protrūkius, taigi emocinis valgymas tampa užburtu ratu iš kurio sunku išeiti.
• Pykinimas: Emocinis valgymas dažnai yra neatsiejamas nuo persivalgymo, kuris sukelia skrandžio skausmus, o vėliau ir pykinimą. Emocinio valgymo poveikis yra gana stiprus, todėl žmogus gali jausti šiuos simptomus net kelias dienas po to, kai per trumpą laiką suvalgė didesnį kiekį maisto.
• Su svoriu susijusios sveikatos problemos: Pasikartojantis emocinis valgymas gali sukelti daugybę su svoriu susijusių sveikatos problemų. Cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis ir nuovargis yra tik keletas problemų pavyzdžių, kurias sukelia emocinis valgymas.
• Valgymo sutrikimų rizika: Dažni emocinio valgymo epizodai gali išsivystyti į rimtą emocinio valgymo sutrikimą.

Kaip Atsikratyti Emocinio Valgymo

Emocinio valgymo sutrikimas gali būti vienas iš sunkiausiai įveikiamų psichikos sutrikimų, nes žmogus privalo valgyti tam, kad išgyventų ir negali tiesiog visiškai atsisakyti maisto norėdamas išvengti persivalgymų.

Taip pat skaitykite: Kaip prisidėti prie „Maisto banko“ Raseiniuose

Štai keletas pavyzdžių ką daryti, kai susiduriate su emociniu valgymu ir kaip sukurti sveiką santykį su maistu.

• Sąmoningumo (angl. mindfulness) praktika ir meditacija: Tyrimai rodo, jog sąmoningumo praktika ir meditacija gali būti efektyvūs emocinio valgymo gydymo būdai. Meditacija, kurią galima atlikti beveik bet kur yra paprastas gilus kvėpavimas. Sėdėkite ramioje vietoje ir sutelkite dėmesį į savo kvėpavimą - lėtai tekančią oro srovę į šnerves ir iš jos.
• Judėjimas: Užplūdus labai stiprioms emocijoms, gali padėti pasivaikščiojimas, bėgiojimas, joga ar kita mankšta. Pabandykite užsiimti jums malonia fizine veikla, kad judėjimas netaptų darbu ar kančia.
• Sveikesnių būdų įveikti stresą ar neigiamas emocijas ieškojimas: Visų pirma, labai svarbu suprasti kokios problemos ar patirtys yra susijusios su stresu ar neigiamomis emocijomis, kad galėtumėte rasti konstruktyvesnių būdų, kaip su jomis susidoroti. Atpažinus problemas, atitinkamai galima konsultuotis su specialistu ar pabandyti išspręsti jas patiems - užrašyti kylančias emocijas, pasivaikščioti ar pasikalbėti su artimu žmogumi, kuriuo pasitikite. Pasižymėjimas ką ir kada valgote, gali padėti nustatyti emocinį valgymą sukeliančius veiksnius. Nors tai gali atrodyti sudėtinga, pabandykite užrašyti viską, ką valgote ir įrašykite emocijas, kurias jaučiate tą akimirką.
• Dėmesys porcijoms: Porcijų matavimas ir mažų lėkščių pasirinkimas, padedantis kontroliuoti porcijas, yra dėmesingi mitybos įpročiai, kuriuos turėtumėte ugdyti norėdami išvengti su savo emocijomis susijusio persivalgymo.
• Pagalbos prašymas: Kaip jau buvo minėta anksčiau, liūdesys bei nerimas dažnai būna susiję su emociniu valgymu, o tokiomis akimirkomis yra labai svarbu neatsiriboti nuo žmonių ir nebijoti prašyti pagalbos. Net greitas telefono skambutis draugui ar šeimos nariui gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti maisto potraukį.

Jaunimo Priklausomybė Nuo Maisto: Rizikos Veiksniai ir Poveikis

Priklausomybė nuo maisto - tai naujai apibrėžta priklausomybių rūšis. Deja, tyrimų, nagrinėjusių vaikų priklausomybes nuo maisto, yra labai mažai. Manoma, kad vaikams ši priklausomybė yra pavojingesnė dėl dar vykstančios biologinės ir psichologinės jų raidos. Priklausomybė nuo maisto (pvz., saldainių, kepinių, saldintų gėrimų) būdingesnė mažesniems vaikams.

Rizikos Veiksniai

• Genetika: Mokslininkai mano, kad polinkis į valgymo sutrikimus yra genetinis ir žengia koja kojon su depresiškumu, nerimo sutrikimais.
• Šeimos įpročiai: Pastebėta, kad vaikų, kurie turi priklausomybę nuo maisto, tėvai dažnai irgi serga šia priklausomybe, todėl manoma, kad visi valgymo įpročiai formuojami šeimoje.
• Socialinė aplinka: Visuomenėje ir tarp bendraamžių vyraujantys grožio standartai turi itin didelę įtaką paaugliams. Šiame amžiuje vis dar vystosi savęs, kaip asmenybės, suvokimas, todėl išorės spaudimas skatina susirūpinimą savo įvaizdžiu, kūno sudėjimu, mityba.

Poveikis Jaunimo Sveikatai

Negydomi valgymo sutrikimai paveikia beveik visus individo gyvenimo aspektus ir ilgainiui pažeidžia širdį, virškinimo sistemą, kaulus, dantis, odą, plaukus ir lemia daugybę kitų ligų ar netgi mirtį.

Kokie Ženklai Rodo Galimus Valgymo Sutrikimus?

Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys atsisako anksčiau valgytų patiekalų, vengia valgyti kartu su šeima ar draugais, ženkliai mažina maisto porcijas, pradėjo itin daug sportuoti, slepia savo kūną po laisvais drabužiais.

Valgymo Sutrikimų Gydymas

Valgymo sutrikimų gydymas priklauso nuo valgymo sutrikimo tipo, kuriuo asmuo serga. Dažniausiai taikoma psichoterapija, dietologo konsultacijos bei mokymas apie tinkamą mitybą, gydytojų stebėjimas ir kai kuriais atvejais medikamentai. Neretai tenka gydyti ne tik patį psichologinį sutrikimą, bet ir jo pasekmes - fizinius sutrikimus, atsiradusius dėl nepakankamai suvartojamų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų.

Pagalba Artimajam, Kenčiančiam Nuo Persivalgymo

Persivalgymo sutrikimui būdingi dažni, kompulsyvūs, nekontroliuojami persivalgymo epizodai. Žmogus gali suvalgyti didelį kiekį maisto per trumpą laiką, net jeigu ir nejaučia alkio, ar užsiimdamas kokia nors veikla, pvz., žiūrėdamas televiziją, naršydamas internete. Prarandamas saiko ir kontrolės jausmas, jaučiamas vidinis spaudimas ir kenčiantis nuo šio sutrikimo žmogus negali sustoti. Svarbų vaidmenį atlieka čia emocijos. Dažnai toks nekontroliuojamas valgymas yra tarsi bandymas susitvarkyti su išgyvenamu nerimu, stresu ar depresija.

Sritis	Poveikis
Psichologinė sveikata	Kaltės jausmas, gėda, depresija, nerimas
Fizinė sveikata	Viršsvoris, nutukimas, diabetas, aukštas kraujospūdis
Socialinė aplinka	Izoliacija, vengimas bendrauti

tags: #maisto #valgymo #priklausomybe #jaunimo #tarpe