Šeima, auginanti vaiką, sergantį autizmu, susiduria su daug ją kankinančių vidinių ir išorinių konfliktų. Autizmas, tokia negalia, kurios bet kur nepatalpinsi ir su bet kuo nepaliksi. Autizmas, tokia negalia, kurios bet kur nepatalpinsi ir su bet kuo nepaliksi. Priežiūra, labai individuali, sutrikimo laipsnis visų skirtingas.
Visus autizmo paliestus vaikus, lydi stereotipinis mąstymas, echolalija, uždarumas, tų pačių veiksmų kartojimas, prisirišimas prie vienos vietos ar asmens. Izoliacija asmens, arba šeimos kaip vieneto - beveik neišvengiama. Integracija į mokyklą - labai sudėtinga, arba iš viso neįmanoma.
Todėl, kad autizmu sergantys vaikai, turi savo buities, valgymo ritualus. Juos ardant - griūna jų įsivaizduojamas saugus pasaulis. Autizmą lydi fiziniai sutrikimai, dėl kurių, vaikui dar sudėtingiau gyventi, adaptuotis svetimoje aplinkoje.
Fermentinės kilmės, medžiagų apykaitinės krizės, maisto ir medikamentinės alergijos pasekmėje, įvairios kilmės priepuoliai. Autizmą gali iššaukti gimdymo komplikacijos, galvos traumos, po kurių, kūdikio vystymas sulėtėja. Yra pavyzdžių, kai mama dirbdama su specialistais, sugeba pritaikyti autistą prie aplinkos, įveikti izoliaciją.
Pagal Lietuvoje naudojamą ligų klasifikatorių TLK-10, autizmas priskiriamas įvairiapusiams raidos sutrikimams. Jam būdinga:
- Nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus.
- Psichopatologija visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Socialinės sąveikos sutrikimas:
- Akių kontakto stoka
- Noro bendrauti ir kurti santykius stoka
- Nemokėjimas sukurti abipusių santykių
- Socialinių taisyklių nesupratimas
- Intuityvus bendravimo nepajutimas
- Kito žmogaus elgesio intencijų
Kalbinio ir nekalbinio bendravimo sutrikimas:
- Kalbos stoka
- Kūno kalbos, gestų stoka
- Sunkumai palaikant pokalbį
- Nesugebėjimas pasakoti
- Sunkumai pradedant pokalbį ir jį palaikant
- Echolalijos
Sutrikęs socialinis žaidimas:
- Elgesio ypatumai, priklausantys nuo pomėgių, ribotumų, sensorinių sutrikimų
- Ribotas interesų ratas
- Reikalavimas laikytis rutinos
- Susidomėjimas keistais dalykais, veiklomis ir pan.
- Stereotipijos
- Sensoriniai sutrikimai
Svarbu nepamiršti, kad autizmo spektro sutrikimų požymiai gali pasireikšti labai skirtingai. Vienam asmeniui vienas požymis gali pasireikšti labai specifiškai ir stipriai, kitam būti nepastebimas. Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimus, gali būti labai skirtingi. Svarbiausioji dalis yra ta, kad už kiekvienos diagnozės, kokia ji bebūtų, yra žmogus, kuris nori būti suprastas ir priimtas. Norite pabandyti suprasti, kaip vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, jaučiasi mums visiškai įprastose socialinėse situacijose?
Pabandykite įsivaizduoti save staiga atsidūrusį nepažįstamoje šalyje naktį, triukšmingame, pilname besikeičiančių šviesų ir skubančių žmonių mieste. Ypač, jei supranti tik kelis pavienius, tarpusavyje nesusijusius žodžius, tačiau negebi išreikšti, kad tau reikia pagalbos. Neretai aplinkinių priėmimas bei supratimas autizmo spektro sutrikimus turintiems vaikams ypač svarbus.
Vaikai, turintys stiprių raidos sutrikimų, be išorinės pagalbos visuomenėje adaptuojasi sunkiai. ASS turintys vaikai dėl socialinių įgūdžių trūkumo, padidėjusio neproduktyvaus aktyvumo, impulsyvumo, mokymosi sunkumų, motyvacijos stokos ir kt. kliūčių neretai patiria neigiamą aplinkinių vertinimą bei izoliaciją. Deja, kartu su vaikais, neretai izoliaciją jaučia ir tėvai. Tik nedidelė dalis sunkumų, kuriuos gali patirti bei turėti žmogus, yra aiškiai matomi iškart pasižiūrėjus į žmogų.
Kartais turimi „nematomi“ sunkumai gali būti autizmo spektro sutrikimas, skaudi netektis ar didelis nuovargis. Autizmo spektro sutrikimai yra viena plačiausiai tyrinėjamų vaikų psichiatrijos sričių, tačiau Lietuvoje su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais dirbantiems specialistams bei jų šeimoms labai trūksta bendrosios informacijos apie šių sutrikimų ypatumus, kuri galėtų padėti tiksliau parinkti ir taikyti reikiamą gydymo metodiką. Šiuo metu Lietuvoje naudojami metodai orientuoti į elgesio terapiją, tačiau trūksta į santykį orientuotų modelių.
Kita problema ta, jog visi medicinos centrai skirti suteikti pagalbą šeimoms auginančioms vaikus su specialiais poreikiais yra išsidėstę didžiuosiuose Lietuvos miestuose, mažesnės savivaldybės stokoja patyrusių specialistų bei resursų.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Selektyvus Valgymas Vaikams, Sergantiems Autizmu
Selektyvus valgymas - viena iš dažniausių problemų, su kuriomis susiduria autistiškų vaikų tėvai. Kai kuriems vaikams nauji ar tam tikros tekstūros, kvapo ar spalvos maisto produktai gali sukelti baimę ir pasipriešinimą, o tai apsunkina kasdienį maitinimąsi. Ką daryti? Pirmiausia, labai svarbu suprasti, kad tai ne vaiko kaprizas ar „išrankumas“.
Selektyvus valgymas - tai neurologinių ypatumų ir sensorinio jautrumo padarinys. BET, tai nereiškia, kad situacijos negalima keisti. Tai reiškia, kad mums reikės kantrybės, jautrumo ir tinkamų strategijų. Aptarkime, kaip saugiai padėti mažajam žmogučiui išmokti skanauti naujus produktus. Tiesa ta, kad išrankumas maistui arba selektyvus valgymas gali turėti pačias įvairiausias priežastis, ir jos kiekvienam vaikui individualios.
Jei pavyktų nustatyti būtent Jūsų vaiko selektyvaus valgymo priežastį, būtų lengviau rasti būtent jam tinkamiausią sprendimą. Labai svarbu paminėti, kad visais atvejais prieš imantis kokių nors veiksmų, susijusių su maisto raciono plėtimu, pirmiausia būtina apsilankyti pas gydytojus ir išsiaiškinti, ar nėra medicininių priežasčių, dėl ko vaikui gali būti sunku ar nemalonu valgyti.
Būtinai pasikonsultuokite su vaikų gastroenterologu, dietologu ir… odontologu. Taip, Jūs perskaitėte teisingai. Mes savo centro praktikoje turėjome atvejų, kai išsiaiškinome, kad vaikas nevalgo ne todėl, kad nenori, o todėl, kad jam skauda valgyti, nes dantukai sugedę. Todėl prieš imdamiesi mitybos raciono plėtimo visuomet prašome tėvų apsilankyti pas gydytojus ir išsiaiškinti, ar nėra svarbių išorinių medicininių priežasčių vaiko nevalgymui.
Maisto kultūra ir valgymo rutina - vienas svarbiausių aspektų sprendžiant selektyvaus valgymo keliamus iššūkius. Kodėl? Ne tik todėl, kad autistiški vaikai dažnai jaučiasi saugiau, kai aplinka yra pažįstama ir nuspėjama arba prognozuojama. Bet ir todėl, kad maisto rutina svarbi ir fiziologiškai, ypač, jei mes kalbame apie vaikus, kurie valgo labai mažai.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Labai svarbu, kad pusryčius, pietus ir vakarienę vaikas valgytų kasdien tuo pačiu metu. Tokiu būdu jo organizmas pripras, kad šiuo metu jis turi gauti maistą, ir artėjant šiam laikui praneš, kad laikas valgyti, t.y., vaikas ims jausti alki, nes tokiu metu jis visada valgo. Ne mažiau svarbu, kad vaikas valgytų ne bėgiodamas, prisėsdamas, tarpuose tarp žaidimų ar televizoriaus žiūrėjimo, o tvarkingai, prie pietų stalo, kartu su kitais šeimos nariais.
Vaikai mokosi stebėdami, tokiu būdu jis galės matyti, kaip kiti ragauja ir skanauja skirtingus produktus. Todėl būtinai rodykite džiaugsmą valgydami naujus produktus tuo pačiu nekritikuodami ir neversdami vaiko juos valgyti. Jei visi namuose valgo sveikai, yra laimingi, neverčia kito - didėja tikimybė, kad ir vaikas susidomės naujais produktais.
Vaikai gali būti itin jautrūs maisto kvapui, tekstūrai ar net jo regimajai išvaizdai. Todėl pradžioje leiskite vaikui liesti ir užuosti maistą neversdami jo valgyti. Pateikite naują produktą kaip žaidimo priemonę, pavyzdžiui, kodėl gi nenupiešus smagaus paveikslo lėkštėje daržovių tyre? Taip pat dar vienas variantas, kurį galima būtų tokiu atveju išbandyti - sumaišyti naują produktą su jau įprastu maistu, pvz., smulkintas daržoves įdėti į koteltus.
Tik čia reikia atsiminti, kad jei tokius kotletus vaikas suvalgo - pamažu galima ir reikia bandyti didinti daržovių gabalėlius kotletuose. Todėl tai ir vadinama desensibilizacija (palaipsniu pratinimu). Taip pat galima pabandyti įvairias sensorines priemones, tokias kaip minkšti šaukšteliai, skirtingos maisto temperatūros ar net kvapai, kad sumažintumėte jautrumą. Būkite kantrūs ir eikite žingsnelis po žingsnelio.
Vaikai dažnai bijo naujo maisto, todėl pabandykite kiekvieną naują produktą įvesti lėtai ir saugiai. Pirmiausia reikia pradėti nuo to, kad visi turėtų valgyti prie vieno stalo ir vaikas gali tiesiog matyti, kaip Jūs ragaujate naujus produktus ar patiekalus. T.y., jis valgo savo maistą, bet mato, kaip tėtis, mama, brolis, sesuo ar močiutė skanauja naują, gražiai patiektą patiekalą ir rodo, kad jis labai skanus. Vėliau galima pasiūlyti ir jam pabandyti, bet nepersistenkite, pradėkite nuo gražiai pateiktų labai mažų naujo maisto porcijų.
Pateikite jį skirtingomis formomis - keptą, trintą, tarkuotą. Taip pat, kaip ir visur kitur, čia gali praversti atsižvelgimas į jau pamėgtus skonius: jei vaikas valgo obuolius - pabandykime kriaušes. Jei skanauja keptas bulvytes - pabandykime tokiu būdu iškepti kitokias daržoves: morkas, saldžias bulves ar burokėlį. Žinot, mums visiems labai malonu valgyti gražioje aplinkoje maistą, kuris lėkštėje atrodo ypatingai. Vaikai nėra išimtis.
Kiekvienas vaikas turi tai, kas jam patinka. Jei mažajam patinka lego - kodėl neiškepus lego formos daržovinių keksiukų. Jei dinozaurai - juos galima puikiai išpjaustyti iš mėsos ar daržovių, sukurti dinozauro formos košę ar išpaišyti dinozaurą ant avižų košės cinamonu. Pasitelkite įvairius žaidimo elementus, spalvų įvairovę.
Selektyvus valgymas gali būti iššūkis, tačiau su tinkamomis strategijomis ir kantrybe jį galima įveikti. Nebūkite griežti - vaikui reikia laiko. Būkite kūrybingi - maistas gali tapti žaidimu. Jei sunku - kreipkitės į specialistus. Apie 80 proc. autistiškų asmenų turi vienokių ar kitokių mitybos sutrikimų. Juos gali lemti sensorika, biologiniai ar psichologiniai sutrikimai, maisto medžiagų trūkumai.
Kaip padėti autizmo spektro sutrikimą turinčiam vaikui, susiduriančiam su valgymo sunkumais – pristato Purple Ella
Subalansuota Mityba Ir Jos Svarba
Kalbant apie mitybą svarbu ir fizinis aktyvumas, subalansuotas poilsio ir darbo režimas, produktų įvairovė, sezoniškumas, lokalumas, tradicijos. Įrodyta, kad kiekvienas iš šių aspektų padeda pailginti gyvenimo trukmę ir išvengti daugybės ligų. Šiuo metu tyrinėjama Viduržemio jūros dieta, kurios pagrindą sudaro grūdinės kultūros ir daržovės. Jos laikantis svarbu gerti daug vandens.
Rekomenduojama raudonos mėsos valgyti rečiau nei du kartus per savaitę, baltos mėsos - du kartus, o žuvų - ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Mokslo įrodyta, kad Viduržemio jūros dieta sumažina bendrą mirtingumą, mirtingumą, susijusį su širdies ir kraujagyslių bei kitomis lėtinėmis ligomis. Tačiau iki šiol neaišku, su kuo tai susiję, manoma, kad tai tikriausiai yra kumuliacinis daugelio veiksnių efektas.
Kai kurios studijos teigia, kad Viduržemio jūros mityboje gausu omega-3 ir omega-9 rūgščių. Jos sukuria priešuždegiminį poveikį ir mažina neigiamą oksidacinio streso poveikį. Autizmo spektro sutrikimą (ASS) turintiems asmenims neretai sutrikęs uždegiminis organizmo atsakas.
ASS turinčių vaikų valgymo ypatumai: pastebima, kad ASS turinčių vaikų mityba dažnai ribota: iš grūdinių kultūrų - blyneliai, iš daržovių - bulvytės, iš vaisių - sultys. Moksliniai tyrimai rodo, kad jų ūgis ir svoris bei su maistu gaunamas kalorijų skaičius nesiskiria nuo bendrosios populiacijos.
Tai reiškia, jog suvalgomo maisto kiekio, kaip antai blynelių, bulvyčių ir sūrio lazdelių, pakanka, kad toks vaikas augtų. Taip pat įrodyta, kad ASS turinčių vaikų racionas skurdus, jie valgo ypač mažai vaisių, daržovių ir baltymų. Nustatyta, kad jų organizme yra reikšmingai per mažai kalio, vario ir folinės rūgšties, taip pat tiamino (B1), vitamino C bei mažai omega-3 riebiųjų rūgščių.
Būtina atsižvelgti į tai, kad moksliniai tyrimai atliekami bendrai, todėl konkretaus vaiko situaciją reikia vertinti individualiai. Svarbių maisto medžiagų trūkumas lemia sveikatos sutrikimus ir pagrindinio sutrikimo simptomus. Pavyzdžiui, jei vaikas atsisako ląstelienos turinčio maisto (vaisių, daržovių, grūdų), jam užkietės viduriai, prasidės pilvo skausmai, šie sukels diskomfortą, vaikas taps neramus, sunkiau sukaups dėmesį, suprastės impulsų kontrolė, dėl to pablogės jo elgesys.
Sutrikusios mitybos priežastys:
- Sensorinės integracijos sutrikimai
- Padidėjęs nerimas
- Psichologinis nevalgymas
- Alergija ir maisto netoleravimas
Kaip spręsti valgymo problemas? Sprendžiant su mityba susijusius klausimus svarbu išlikti geranoriškiems, suprasti priežastis ir atsižvelgti į vaiko būseną, gebėjimą mokytis bei keisti elgesį. Pyktis ir smurtas nepadeda. Valgydamas vaikas turi jaustis saugiai. Jis neturėtų nerimauti, kad bus išbartas ar verčiamas valgyti tai, ko negali pakęsti. Jei vaikas prie stalo patyrė prievartą, reikia daug laiko ir teigiamų patirčių, kol jis patikės, kad valgyti yra saugu ir malonu.
Kartais reikia keisti visos šeimos mitybos įpročius. Patyręs psichologas patars, kaip atpažinti vaiko nerimą, kokios jo priežastys ir galimi mažinimo būdai. Išrankumas maistui šeimoje dažnai tampa konfliktų priežastimi, nes tai yra tam tikra manipuliacija - vaikas taip gali siekti kontroliuoti suaugusįjį. Efektyvus būdas išvengti konflikto - leisti vaikui pasirinkti, ką jis valgys iš to, ką pasiūlo tėvai.
Galima susitarti dėl taisyklės, kad lėkštėje turi būti nors viena daržovė, kurią vaikas išsirinks iš kelių patiektų ir suvalgys. Taip tėvai kontroliuos vaiko mitybą, o jis galės rinktis. Dėl sensorinės integracijos sutrikimų reikėtų kreiptis į sensoriką stiprinančius ergoterapeutus. Jie įvertins, kokie pojūčių kanalai yra sutrikę, ir pasiūlys sensorinę dietą ar metodų, kaip tuos pojūčius sušvelninti.
Pavyzdžiui, jei vaikas nekenčia traškių daržovių, jas galima supjaustyti, sukapoti, sutrinti, išvirti ir t. t. Jei sunku nuryti sprangų maistą - duokite užsigerti. Žinant priežastį, lengviau pasirinkti tinkamą strategiją. Naujo maisto atsiradimą lėkštėje galima paversti švente.
Pasikliaukite fantazija. Naujojo produkto nebūtina pulti ragauti. Galima pradėti nuo… paveikslėlio. Paskui į jį tegul tiesiog žiūri, liečia, uosto, minko, mėto, bučiuoja, laižo ir galiausiai suvalgo mažą kąsniuką. Už bandymus apdovanokite dėmesiu, muilo burbulais, balionu ar kokia nors vaikui labai patinkančia veikla.
Pika. Tai valgymas nevalgomų dalykų: purvo, cigarečių, molio, popieriaus, kanceliarinių gumyčių, gudrono, smėlio, išmatų, audinių, siūlų, plaukų ir t. t. Priežastys gali būti skirtingos. Geriausia apie tokį vaiko elgesį papasakoti savo šeimos arba vaikų ligų gydytojui - jis nusiųs pas specialistą.
Maisto Papildai
Jūsų vaikui gali trūkti arba ne tam tikrų vitaminų, makro- ar mikroelementų, kitų maisto medžiagų. Jei kyla įtarimų, pasitarkite su šeimos gydytoju. Daugumos ASS turinčių vaikų racionas skurdus, todėl susirūpinę tėvai stengiasi jų mitybą papildyti vienokiais ar kitokiais maisto papildais. Dažniausiai vadovaujamasi šeimos gydytojo, vaistininko, draugų ir internete rastomis rekomendacijomis.
Maisto papildai turi būti parenkami konkrečiam vaikui pagal jo konkrečius poreikius, kraujo tyrimus, mitybos ypatumus. Negalima girdyti papildų vien todėl, kad kam nors kitam jie buvo naudingi. Organizmas yra sudėtinga savito balanso sistema. Vitaminai, mikro- ir makroelementai, aminorūgštys, kitos medžiagos veikia įvairius pasisavinimo, šalinimo, organizmo veiklos procesus. Todėl duodami kokį nors vitaminą, dažniausiai paveikiame ne vieną organisme vykstantį procesą.
Jei vitamino trūko - puiku, mes padedame organizmui geriau veikti. O jei trūkumo nebuvo, sukuriame disbalansą, kuris apsunkina organizmo veiklą. Nėra papildų, kurie būtų reikalingi ir tinkami visiems turintiems ASS. Kiekvienas organizmas yra individualus, todėl papildai ir jų dozės turi būti parenkami individualiai.
Pagal ES direktyvą, maisto papildai yra maisto produktai, kurie skirti papildyti įprastą racioną, kurie, vieni ar kartu su kitomis medžiagomis, yra koncentruotas maistinių medžiagų šaltinis, turintis mitybinį ar fiziologinį poveikį, ir kuriais prekiaujama dozuota forma. Iš esmės - tai dozuotas aktyvus maistas. Jei vaiko mityba subalansuota, jam jokių maisto papildų nereikia.
Dalis maisto papildų žymiai veikia sveikatą. Jų efektyvumas, saugios dozės, galimos reakcijos išsamiai aprašyti mokslinėje literatūroje. Pavyzdžiui, vitaminai (D, B9), makroelementai (geležis, kalcis, magnis), mikroelementai (cinkas). O kai kurie maisto papildai yra mažiau tyrinėti arba jų teigiamas poveikis moksliškai menkai pagrįstas. Maisto papildų gamyboje neprivalomi griežti gamybos reikalavimai.
Todėl konkretus maisto papildas tikrąja sudėtimi gali reikšmingai skirtis nuo pakuotėje nurodytos sudėties. Galimos tokios situacijos:
- Etiketėje ir papilde visi ingredientai ir jų kiekiai sutampa;
- Visi ingredientai išvardyti teisingai, tačiau jų kiekiai skiriasi (papilde yra daugiau ar mažiau);
- Ingredientas pažymėtas etiketėje, tačiau jo nėra papilde;
- Ingredientas nepažymėtas etiketėje, tačiau yra papilde (gali būti šalutinių nepageidaujamų medžiagų: vaistų, hormonų, metalų).
Į ką atkreipti dėmesį renkantis maisto papildus?
- Reikėtų pasidomėti gamyba. Kas gamina? Iš ko? Kaip? Pavyzdžiui, iš didelių žuvų išgauti žuvų taukai gali būti užteršti sunkiaisiais metalais. Gamintojas galėtų patikrinti ir pateikti toksinų deklaraciją. Jei kyla klausimų - drąsiai kreipkitės į gamintoją.
- Išsiaiškinkite ir pagrindinius, ir pagalbinius ingredientus. Mat pastarieji taip pat gali būti aktyvūs. Kai kurie pagrindiniai ingredientai būna ne tokie aktyvūs be pagalbinių (pvz., kurkuminas daug geriau pasisavinamas su piperinu).
- Išnagrinėkite laikymo sąlygas ir vartojimo būdą. Tarkim, žuvų taukus laikykite šaldytuve gerai užsuktame buteliuke.
- Žinokite tinkamą dozę (arba dozių ribas) ir ar nėra toksiškumo rizikos. Optimali dozė gali būti kelis kartus didesnė už pakuotėje nurodytą minimalią rekomenduojamą. Tačiau gali būti ir priešingai - aktyvių medžiagų gerokai daugiau, nei reikia konkrečiam organizmui.
- Svarbu laiku pradėti ir baigti vartoti papildą.
Žmonės gali skirtingai reaguoti į maisto papildus. Tai siejama su skirtingu fermentiniu aktyvumu. Vieni gali gauti reikalingų medžiagų net iš skurdaus maisto raciono, kiti nepasisavina net iš dirbtinai papildytos dietos. Tai gali būti nulemta ir genetiškai. Todėl neskubėkite į vaistinę papildų. Tikslinga tinkamai įvertinti klinikinius požymius, kartais verta atlikti laboratorinius tyrimus. Papildai, kurie padeda vienam vaikui, kitam gali ne tik nepadėti, bet dar ir pakenkti. Geriausia, kad dėl maisto papildų vaiką konsultuotų sertifikuotas specialistas. Autizmo spektro sutrikimus dažnai lydi kiti sutrikimai ir ligos: epilepsija, virškinimo, metaboliniai sutrikimai ir t. t. Renkantis papildus ir jų dozes būtina į tai atsižvelgti.