Vaiko sveikata ir socialinė aplinka: sąsajos ir svarba

Vaiko sveikata ir socialinė aplinka yra glaudžiai susiję. Siekiant užtikrinti visapusišką vaiko raidą ir gerovę, būtina atsižvelgti į abu šiuos aspektus. Ikimokyklinis ugdymas, grindžiamas tam tikrais principais, gali reikšmingai prisidėti prie vaiko sveikatos ir socialinių įgūdžių formavimo.

Ikimokyklinio ugdymo principai

Ikimokyklinio ugdymo gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais principais, kurie užtikrina ugdymo kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo kokybę:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
• Kontekstualumo principas. Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymosi sritys

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:

• „Mūsų sveikata ir gerovė“
• „Aš ir bendruomenė“
• „Aš kalbų pasaulyje“
• „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
• „Kuriu ir išreiškiu“

Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Ugdymo(si) kontekstai

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Kontekstų pavyzdžiai:

• Žaismės kontekstas: Jo paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Jo paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: Tai daugialypiai kultūriniai kontekstai, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės kontekstas: Jo paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Jo paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Jo paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: Kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai ir pasiekimai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Pavyzdžiai, kaip vaikas gali demonstruoti domėjimąsi sveika ir saugia gyvensena:

• A1: Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
• A2: Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
• A3: Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis).

Tolesnis gebėjimų tobulinimas:

• A1: Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
• A2: Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
• A3: Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti.

Aukštesnis lygmuo:

• A1: Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
• A2: Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
• A3: Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Kiti esminiai gebėjimai:

• B1: Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes).
• B2: Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį.

Moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimai (HBSC)

Lietuvoje nuolat vykdomi moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimai (HBSC), kurie atskleidžia svarbias tendencijas ir problemas, susijusias su vaikų ir paauglių sveikata bei gerove.

2022 m. tyrimo rezultatai parodė, kad:

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

• Daugiau nei pusė merginų ir daugiau nei trečdalis vaikinų nesijautė laimingais.
• Beveik pusė merginų ir ketvirtadalis vaikinų pasižymėjo žema psichologine gerove.
• Trečdalis merginų ir 15 proc. vaikinų jautėsi vieniši, ar nepatenkinti gyvenimu.
• Daugiau nei trečdalis merginų per pastarąsias savaites jautė vidutinį ar aukštą nerimo lygį (vaikinų atveju - 15 proc.).
• Trys ketvirtadaliai merginų ir 39 proc. vaikinų jautė nepakankamą šeimos (41 proc.) ir draugų (45 proc.) paramą.
• 66 proc. moksleivių nurodė jaučiantys nepakankamą paramą iš mokytojų, 56 proc. - nepakankamą paramą iš bendraklasių.
• 71 proc. Lietuvos moksleivių nepatenkinti mokykla.

Vienas svarbiausių veiksnių, prognozuojančių palankesnę emocinę sveikatą - miego rodikliai. Nustatyta, kad pakankamai miegantys paaugliai (bent 8 valandas per parą), gebantys užmigti laiku ir kokybiškai išmiegoti nakties metu bei jaustis žvaliais ryte, buvo net 3-10 kartų labiau linkę pasižymėti geresniais emocinės sveikatos rodikliais. Taip pat didžiulę reikšmę emocinei gerovei turėjo su šeima praleidžiamas laikas - pasivaikščiojimai ar sportas. Nustatyta, kad paaugliai, užsiimantys šia veikla bent kartą per savaitę buvo 2-3 kartus labiau linkę pasižymėti geresniais emocinės sveikatos rodikliais.

Psichoaktyvių medžiagų vartojimo tendencijos:

Vaikinų atveju, alkoholį vartojusių ir bent kartą per mėnesį vartojančių skaičius nuo 2014 m. iki 2022 m. mažėjo maždaug trečdaliu, o tarp merginų alkoholio vartojimo dinamika šiuo laikotarpiu iš esmės nekito. Nuo 2014 m. iki 2022 m. stipriai išaugo elektroninių cigarečių naudojimas (vertinant vartojimą bent kartą per mėnesį) - tarp merginų jis padvigubėjo, o tarp vaikinų augo trečdaliu.

2022 m. HBSC tyrimo mitybos rezultatai atskleidė nerimą keliančias tendencijas - kas penktas 5-9 kl. mokinys turi antsvorį arba nutukimą, daugiau nei trečdalis yra nepatenkinti savo kūno formomis ir mano, kad yra per stori.

Patyčios:

2022 m. HBSC tyrimo rezultatai, atskleidė, kad vidutiniškai 14 proc. 11-15 metų amžiaus mokinių tyčiojasi iš kitų, o 27 proc. mokinių patiria patyčias bent 2-3 kartus per mėnesį. Internetinės patyčios tarp paauglių taip pat patiriamos gana intensyviai: 27 proc. paauglių nurodė, kad patyrė internetines patyčias bent 1-2 kartus per pastaruosius 2 mėnesius, o 26 proc. tyčiojosi iš kitų internetinėje erdvėje.

Tyrimai rodo poreikį atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą ir ieškoti būdų jai spręsti. Trumpalaikiai veiksmai turėtų apimti neatidėliotinas intervencijas ir socialinę paramą, edukacines veiklas, mokyklų politikos peržiūrą ir dėmesio sutelkimą į patyčių tematiką.

Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose

Apibendrinant, vaiko sveikata ir socialinė aplinka yra neatsiejami. Ikimokyklinis ugdymas, grindžiamas aiškiais principais ir apimantis įvairias ugdymosi sritis, gali reikšmingai prisidėti prie vaiko fizinės, psichologinės ir socialinės gerovės. Nuolatiniai tyrimai, tokie kaip HBSC, leidžia stebėti vaikų ir paauglių sveikatos tendencijas ir identifikuoti problemas, kurias reikia spręsti.

tags: #vaiku #sveikata #ir #socialine #aplinka #sasajos