Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros sveikatos dalis. Psichikos sveikata - tai gera asmens savijauta, kai jis gali realizuoti savo gebėjimus, įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Gera emocinė sveikata yra pagrindas puikiai savijautai, sveikatai, sėkmingam vystymuisi ir tolimesniam gyvenimui. Ilgalaikės psichikos sveikatos pagrindas formuojasi ankstyvajame amžiuje.
Vaikas gali augti sveikas, kai rūpinamasi ir ugdoma ne tik fizinė, bet ir emocinė jo sveikata, kai jis yra mylimas, saugus, vertinamas ir reikalingas. Vaikai yra labiau pažeidžiami, jie labiau priklausomi nuo emocinės aplinkos šeimoje, mokykloje, bendraamžių grupėje. Jaunų žmonių psichikos sveikatą lengviau gali sutrikdyti veiksniai, kuriems suaugusieji yra atsparesni (pvz., smurtui, patyčioms, skurdui, nesėkmėms ir pan.).
Pasaulinė psichikos sveikatos diena ir jos reikšmė vaikams
Kasmet spalio 10 d. yra minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Pasaulinės psichikos sveikatos dienos minėjimą 1992 m. inicijavo Pasaulinė psichikos sveikatos federacija (WFMH). Nors psichikos sveikatos ligos yra tokios pat svarbios kaip ir fiziniai sutrikimai, tačiau dėl egzistuojančios stigmos, žinių trūkumo ir ribotos prieigos prie sveikatos paslaugų, daugybė žmonių nesulaukia tinkamos pagalbos.
75 - 95%, žmonių, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ir gyvenančių vidutinių ar žemų pajamų šalyse, neturi tinkamos prieigos prie psichikos sveikatos paslaugų. Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną primename, kad vaikų emocinei ir psichinei gerovei palaikyti reikia visos bendruomenės.
Technologijų vaidmuo: galimybės ir rizikos
Šiandien aktualios technologijos, jų pažanga, išmanieji telefonai ir socialinės žiniasklaidos priemonės palengvina vaikų prieigą prie informacijos, gali padėti jų mokymuisi, gebėjimui užmegzti ir palaikyti ryšius su draugais, šeima. Tačiau tai gali turėti ir neigiamos įtakos vaiko psichikos sveikatai bei gerovei. Gera emocinė sveikata nereiškia, kad žmogus negali būti blogos nuotaikos ar patirti neigiamas emocijas. Tai yra normali mūsų gyvenimo dalis.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Emocijų kaita - normali, bet pažeidžiamumas didesnis vaikystėje
Visi mes susiduriame su nesėkmėmis, netektimis ar pokyčiais. Vaikai ir paaugliai yra jautresni emociniams išgyvenimams ir mažiau geba orientuotis stresinėse situacijose, patiria akademinius sunkumus, tad tikslinga juos mokyti savo ir kitų žmonių emocijų supratimo, tinkamų išraiškos būdų.
Kaip stiprinti vaikų emocinę sveikatą kasdien
Pakankama vaikų psichikos sveikata lemia jų įpročius, pasiekimus ugdymosi procese, socializaciją ir gerą būsimą sveikatą. Psichikos sveikatą stiprina psichologinės higienos palaikymas. Psichologinė higiena - tai dėmesys mintims, emocijoms ir poreikiams.
Šeimos ryšiai ir bendravimas
- Kalbėtis. Išklausyti vaiką, suprasti jo poreikius.
- Iš pradžių tai gali atrodyti sunku, bet jei vaikas atsiveria tėvams, šeimai, geriems draugams, tai gali padėti jam jaustis geriau - nevienišam ir suprastam.
- Besąlyginė tėvų meilė skatina vaiko gerovę, didina pasitikėjimą savimi, gerina tarpusavio santykius.
- Rekomenduojama kasdien rasti laiko susitikimams, pokalbiams, žaidimams.
- Kasdien pagirti, pastebėti geras savybes.
Emocijų valdymas ir ribos
- Tėvai savo pavyzdžiu taip pat gali mokyti tinkamų, saugių emocijų raiškos būdų.
- Ribų, taisyklių nustatymas. Tam, kad vaikai jaustųsi saugūs, jiems svarbu žinoti suaugusiųjų nustatytas ribas ir taisykles.
- Jų reikia „lyg duonos kasdienės“.
Kūno ir proto dermė: miegas, judėjimas, mityba
- Fizinis aktyvumas. Fiziniai pratimai naudingi tiek kūnui, tiek emocinei sveikatai, nes gali sumažinti patiriamą stresą ir nerimą.
- Paraginkite vaiką daugiau laiko praleisti gryname ore, išbandyti įvairias sporto šakas.
- Jeigu neranda kuo susidomėti, pagalvokite, gal jam patiktų bendri šeimos pasivaikščiojimai po vakarienės ar savaitgaliais.
- Tinkama mityba. Tikslinga subalansuota, racionali mityba (įtraukti į mitybą daug vaisių, daržovių, skaidulinių medžiagų, omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių; namuose mokymosi metu gurkšnoti negazuotą vandenį, valgyti obuolius ar gerti obuolių sultis).
- Miegas. Pakankamas ir kokybiškas miegas yra nepaprastai svarbus psichikos sveikatai.
- Kai galvos smegenys gerai pailsėjusios, galime lengviau valdyti susijaudinimo ir nusiraminimo procesus.
- Jeigu užmigti sunku, gali padėti rami muzika, meditacija, kiti atsipalaidavimo būdai.
Minėjimo būdai bendruomenei, mokykloms ir šeimoms
Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną primename, kad vaikų emocinei ir psichinei gerovei palaikyti reikia visos bendruomenės. Tėvai, mokytojai, pagalbos specialistai - visi atlieka svarbų vaidmenį vaiko gyvenime, tačiau norėdami pamatyti ir suprasti vaiką, pirmiausia turime pažvelgti į save. Dalinkitės patirtimi su kolegomis - parama iš kitų yra labai svarbi.
- Šeimos susitarimai dėl technologijų: Šiandien aktualios technologijos, jų pažanga, išmanieji telefonai ir socialinės žiniasklaidos priemonės palengvina vaikų prieigą prie informacijos, gali padėti jų mokymuisi, gebėjimui užmegzti ir palaikyti ryšius su draugais, šeima. Tačiau tai gali turėti ir neigiamos įtakos vaiko psichikos sveikatai bei gerovei.
- Emocinio raštingumo dirbtuvės: Vaikai ir paaugliai yra jautresni emociniams išgyvenimams ir mažiau geba orientuotis stresinėse situacijose, patiria akademinius sunkumus, tad tikslinga juos mokyti savo ir kitų žmonių emocijų supratimo, tinkamų išraiškos būdų.
- Judėjimo šventės ir žygiai: Fiziniai pratimai naudingi tiek kūnui, tiek emocinei sveikatai, nes gali sumažinti patiriamą stresą ir nerimą.
- Miego savaitė mokykloje: Pakankamas ir kokybiškas miegas yra nepaprastai svarbus psichikos sveikatai.
- Maisto edukacija: Tikslinga subalansuota, racionali mityba.
Praktinis pavyzdys: mintys, kurios padeda keistis
Šiais metais kartu su vaikų dienos centro paslaugų gavėjais tyrinėjome savo mintis. Prevenciniame užsiėmime kalbėjomės apie kartais aplankančias mintis, kurios sukasi galvoje lyg įkyri musė ir kalba nemalonius dalykus, pvz.: „Aš nemoku“, „Man nepavyks“, „Aš esu blogas žmogus“ ir pan. Tokias mintis galime pavadinti nenaudingomis, nes jos neskatina mūsų keistis, tobulėti, tačiau priverčia jaustis prislėgtiems ir kitus negatyvius jausmus.
Vietoj šių minčių mums naudingesnės - pokytį skatinančios mintys, pvz.: „Aš nesuprantu, todėl eisiu paprašyti pagalbos, kad man paaiškintų“, „Svarbu pabandyti“, „Kartais visi padarome klaidų“. Kad geriau įsitvirtintų, kuo skiriasi nenaudingos mintys nuo pokytį skatinančių minčių, vaikai atliko užduotį, kurios metu išklausė situacijas ir dvi mintis, galinčias kilti toje situacijoje.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
| Nenaudinga mintis | Pokytį skatinanti mintis |
|---|---|
| Aš nemoku | Aš nesuprantu, todėl eisiu paprašyti pagalbos, kad man paaiškintų |
| Man nepavyks | Svarbu pabandyti |
| Aš esu blogas žmogus | Kartais visi padarome klaidų |
Vaikų tikslas - išgirstas mintis priskirti nenaudingų minčių kategorijai arba pokytį skatinančių. Ši užduotis atkleidė, kad vaikai gana nesunkiai atskyrė, kurios mintys yra mums naudingos ir skatinančios pokytį, skatina nepasiduoti, nenusivilti, toliau siekti savo tikslų.
Rėmėjai, pagalba ir profesiniai resursai
Rūpindamiesi savo psichine gerove, formuojame vaikams sveikus emocinius įpročius. Primename, kad Terapinio ugdymo centras „Aplink” teikia pagalbą ne tik vaikams, bet ir šeimai bei mokytojams. Tėvai, mokytojai, pagalbos specialistai - visi atlieka svarbų vaidmenį vaiko gyvenime, tačiau norėdami pamatyti ir suprasti vaiką, pirmiausia turime pažvelgti į save.
Daniel. J. Levitin. Kaip vystosi ir keičiasi smegenys. Neuromokslininko patarimai, kaip išlaikyti proto ir kūno sveikatą. David D. Burns. Geros nuotaikos vadovas. Nauja emocijų terapija.
Faktai ir globalūs iššūkiai
Nors psichikos sveikatos ligos yra tokios pat svarbios kaip ir fiziniai sutrikimai, tačiau dėl egzistuojančios stigmos, žinių trūkumo ir ribotos prieigos prie sveikatos paslaugų, daugybė žmonių nesulaukia tinkamos pagalbos. 75 - 95%, žmonių, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ir gyvenančių vidutinių ar žemų pajamų šalyse, neturi tinkamos prieigos prie psichikos sveikatos paslaugų.
| Iššūkis | Poveikis vaikams | Ką daryti minint dieną |
|---|---|---|
| Stigma | Nevengia pagalbos, jaučia gėdą | Švietimo kampanijos mokyklose ir šeimose |
| Prieigos stoka | Vėluojanti pagalba, blogesni rezultatai | Bendruomenės resursų žemėlapių kūrimas |
| Smurtas ir patyčios | Padidėjęs nerimas ir depresyvi nuotaika | Prevenciniai užsiėmimai ir saugios taisyklės |
Minėdami dieną - veikime kartu
Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną primename, kad vaikų emocinei ir psichinei gerovei palaikyti reikia visos bendruomenės. Dalinkitės patirtimi su kolegomis - parama iš kitų yra labai svarbi. Rūpindamiesi savo psichine gerove, formuojame vaikams sveikus emocinius įpročius.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose