Viena iš šių dienų aktualijų - vaikų susidomėjimas kompiuteriniais žaidimais. Kiekvienas žmogus turi įvairių pomėgių, tačiau ne visi įpročiai tampa priklausomybėmis. Kompiuteriniai žaidimai tampa emocinio nepasitenkinimo kompensavimo priemone ir galimybe „pabėgti“ nuo stresinės situacijos. Kaip taisyklė, po nekaltu noru papramogauti, žaidžiant po keletą valandų per dieną, slepiasi vaiko noras atsitraukti nuo realių gyvenimiškų situacijų.
„Man sunku bendrauti su bendraamžiais? „Manęs nesupranta tėvai? Deja, realybėje esančios problemos lieka neišspręstos ir dažnai netgi dar labiau paaštrėja, kas skatina dar didesnį vaiko norą užsimiršti. Dar labiau panyrama į žaidimus ir atsiranda piktnaudžiavimas kompiuteriu.“
Galiausiai berniukas užsirakindavo kambaryje, kad niekas jam netrukdytų žaisti. Tik sužinoję, kad Andriau pažymiai mokykloje ženkliai suprastėjo, tėvai rimtai susirūpino. Išgydyti priklausomybę yra žymiai sunkiau nei užbėgti jai už akių. Drąsiai galima prognozuoti, kad, atsižvelgiant į augančią kompiuterio reikšmę tiek visuomenėje, tiek atskirose šeimose, priklausomybės nuo kompiuterio ir kompiuterinių žaidimų problema ateityje tik didės.
Išmokite atpažinti piktnaudžiavimo kompiuteriu požymius. Skirkite vaikui ir jo interesams dėmesio. Stebėkite, koks po žaidimo kompiuteriu būna Jūsų vaikas: ar keičiasi jo nuotaika (gal tampa irzlesnis, piktesnis?). Nepražiopsokite! Besivystant priklausomybei nuo kompiuterio atsiranda „emocinio bukumo“ simptomai. Vaikas nustoja emociškai reaguoti į namiškius: jam darosi nesvarbu tai, kad Jūs pykstate, kad rodote susirūpinimą ir pan. Jis tampa abejingu tam, kas sakoma, apsisukęs ir vėl daro tai, kas jam buvo uždrausta ar ko buvo prašoma nedaryti.
Priežastys, rizika ir pasekmės
Vaikai vis ankstesniame amžiuje susiduria su skaitmeninėmis technologijomis, kurias naudoja pramogai, pažintiniams tikslams ir mokymuisi. Atliekamų mokslinių tyrimų duomenimis per dešimt metų (nuo 2010 iki 2020 m.) vaikų nuo 9 iki 16 metų internete praleistas laikas padvigubėjo. 89 proc. vaikų jungiasi prie interneto naudodamiesi savo telefonais, o 37 proc. apklaustų vaikų teigia, kad telefone yra prisijungę „beveik visą laiką“. Lietuvoje vaikai vidutiniškai praleidžia internete apie 3 valandas per parą. Tyrimų duomenys liudija, jog pernelyg dažnas ir gilus naudojimasis internetu sąlygoja žemesnius vaikų mokymosi rezultatus, prastesnę psichikos sveikatą, depresiją, nerimą. Žala gali atsirasti tiek dėl per ilgo internete praleisto laiko, tiek ir dėl pasirenkamo skaitmeninio turinio.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Neretai vaikai tampa priklausomi nuo interneto, praranda susidomėjimą ankstesniais pomėgiais, nebeturi valios kontroliuoti savo laiką ir veiksmus skaitmeninėje erdvėje, jaučia nenumaldomą norą pastoviai naudotis internetu ir pan. Gruodžio pradžioje Kaune vyko mokslinė - praktinė konferencija „Priklausomybė nuo interneto: kaip atpažinti ir padėti“, skirta pedagogams, švietimo darbuotojams ir tėvams. Konferencijoje pabrėžta, jog būtina pradėti vykdyti prevencines programas, kurių sėkmei reikalinga visuomenės, mokyklos ir šeimos sąveika. Taip pat pažymėta, kad daliai tėvų trūksta ne tik žinių apie žalą, bet ir gebėjimų užtikrinti vaikų saugumą internete.
Specialistai pastebi, jog dauguma visuomenės sveikatinimo programų neveikia, nes žmonės ignoruoja patarimus arba tai daro neteisingais metodais. Tėvai turi demonstruoti gerą pavyzdį: jei vaikams diegiamos skaitmeninės higienos taisyklės, turi jas įsisavinti ir tėvai. Kritinis laikotarpis - 5-9 klasė - kai taikomosios taisyklės turi būti stiprios. Mokykla gali ir turi prisidėti prie vaiko gero elgesio su išmaniaisiais įrenginiais nuostatų formavimo.
Prevencija ir pagalbos strategijos
Antai, skaitmeninės higienos taisyklių įsisavinimas prasideda nuo ankstyvo amžiaus. Taisyklės turi būti laikomasi visos šeimos: tik tokiu atveju formuojamos vidinės vaiko nuostatos. Mokyklos gali įtraukti prevencijos programas ir užtikrinti, kad priklausomybės nuo interneto prevencija būtų įgyvendinama kaip dalis ugdymo proceso. Pasak specialisto, svarbu įtraukti ir tėvų kontrolės priemones, amžiaus ribas socialiniuose tinkluose ir kitose platformose.
Taip pat rekomenduojama aiški asmeninę veiklą ribuojančių taisyklių kūrimas: nustatykite, kada ir kur vaikas gali naudotis ekranais, skatinkite užsiėmimus lauke, sportą, būrimąsi su draugais ar pomėgius. Svarbu ugdyti gebėjimą patirti malonumą be ekranų ir stiprinti realų socialinį dialogą šeimoje.
Specialistai siūlo multidimensinę šeimos terapiją kaip vieną iš efektyviausių metodų. Šeimos terapeutas padeda vaikui ir tėvams pažinti motyvatorius, įtraukti tėvus į procesą ir, svarbiausia, pagerinti komunikaciją šeimoje. Tyrimai rodo, kad ši terapija gali žymiai pagerinti santykius ir kartu sumažinti veiklų laiką prie interneto.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Konkrečios praktikos gairės tėvams
- Riboti laiką prie ekranų ir kartu su vaiku susitarti dėl jo trukmės.
- Skatinti įtraukti vaikus į mokyklos ir šeimos gyvenimą, užsiimti sportu, menu ar kita veikla.
- Susitarti dėl bendro laiko ekranuose: kartais žaidimus galima žaisti kartu, kad geriau suprastumėte vaiko poreikius ir galėtumėte jį nukreipti į sveikesnes alternatyvas.
- Naudoti tėvų kontrolės įrankius ir įsidiegti amžiaus apribojimus daugelyje socialinių tinklų.
- Užtikrinti, kad vaikai gautų pakankamai miego, maisto ir fizinio aktyvumo, taip pat laikytųsi sveikos dienos rutinos.
Jei vaikas visiškai praranda susidomėjimą realiu gyvenimu ir žaidimai tampa vienintele veikla, verta pasikonsultuoti su psichologu. Lietuvos kontekste Multidimensinė šeimos terapija taikoma vaikams ir paaugliams, kurių elgesyje jau matomos problemos, ir gali būti taikoma įvairioms situacijoms, įskaitant mokymosi sunkumus, elgesio problemas ar priklausomybes.
Teigiamas požiūris į saikingą skaitmeninių technologijų naudojimą
Nors kai kurie tyrimai rodo riziką, saikingi virtualūs žaidimai gali teikti daug teigiamų savybių: stiprina socialinius įgūdžius, lavina atmintį ir vaizduotę. Svarbu rasti balansą ir suprasti, kad virtuali erdvė gali būti įdomi, tačiau turi būti kontroliuojama pagal šeimos taisykles ir vaiko poreikius.
Svarbiausia - suprasti, kad nėra stebuklingo triuko: bet kokia mediacija ar terapija veikia, jei šeima yra sveika, o komunikacija atvira ir konstruktyvi. Gyvenimas šiuolaikinėje technologijų epochoje kviečia į saikingą, dėmesingą ir atsakingą elgseną su įranga bei suteikia galimybių visapusiškai ugdyti vaiko asmenybę.
Suaugusiųjų atsakomybė - rodyti pavyzdį, kaip saugiai ir atsakingai naudoti skaitmenines technologijas, ir skatinti vaikus kurti realius ryšius bei veiklas už ekranų ribų. Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas yra esminis veiksnys siekiant vaikų gerovės šioje srityje.
| Požymiai | Ką daryti | Patikrinimo įrankiai |
|---|---|---|
| Laiko praradimas | Nustatyti dienos ribas, susitarti dėl laiką ir užduočių atlikimo | Tėvų kontrolės programos, laikmačiai |
| Socialinė izoliacija | Skatinti suaugusųjų ir bendraamžių kontaktus realiame pasaulyje | Šeimos veiklos planas |
| Emocinės reakcijos | Atidžiai kalbėtis, ieškoti paveikslėlių, įtraukti į terapiją | Psichologo konsultacijos |
Vaizduotė ir žaidimų įtaka vaikų raidai gali būti teigiama, jei laikomasi aiškių ribų ir įtraukiama visos šeimos į skaitmeninio gyvenimo valdymą. Laiku pradėta prevencija ir tinkama pagalba gali užkirsti kelią rimtesnėms problemoms ateityje, o multidimensinė šeimos terapija - tai vienas iš įrodymais pagrįstų metodų, įtraukiantis visą šeimą į gydymo procesą.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
tags: #vaiku #priklausomybe #nuo #kompiuterio #pagalbos #strategijos