Apie lengvatas, priklausančias asmenims, kuriems nustatytas neįgalumo ar darbingumo lygis, ar tėvams, auginantiems vaiką, kuriam nustatytas neįgalumas ir (ar) specialieji sveikatos priežiūros poreikiai, dažnai sužinoma tik iš lūpų į lūpas, ir ne visada ta informacija būna visiškai teisinga. Todėl svarbu žinoti, kokios lengvatos priklauso neįgaliesiems Lietuvoje.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija - Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Įstatymo pataisose reglamentuojama, kad keisis negalios vertinimo modelis, didės paslaugų ir pagalbos prieinamumas žmonėms su negalia, operatyviau bus teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos. Darbingo ir pensinio amžiaus žmonėms bus nustatomas dalyvumo lygis, o žmonėms, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, esamas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui.
Pavyzdžiui, turimas 25 proc. darbingumo lygis bus lygus 25 proc. dalyvumo lygiui.
Transporto Lengvatos
Remiantis LR Transporto lengvatų įstatymo nuostatomis, individualius poreikius turintiems asmenims taikomos šios lengvatos:
- 80 % lengvata taikoma asmenims, kuriems nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis, senatvės pensijos sulaukusiems asmenims, kuriems teisės aktų tvarka nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, neįgalumo lygis, asmenims, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. pripažintas I grupės invalidumas, asmenims iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems vaikais invalidais ir juos lydintiesiems (vienam asmeniui - viena lydintysis).
Privalomas dokumentas: neįgaliojo pažymėjimas, pensijos gavėjo pažymėjimas ir darbingumo lygio pažyma arba darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma ir / ar neįgalumo lygio pažyma.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pensijos gavėjų sveikatos draudimo įmokos
- 50 % lengvata taikoma asmenims, kuriems nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis arba senatvės pensijos sulaukusiems asmenims, kuriems teisės aktų tvarka nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintas II grupės invalidumas).
Visi senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, turintys neįgaliojo pažymėjimą, kuriame nurodytas įrašas „nedidelių specialiųjų poreikių lygis“ prilyginami asmenims, kuriems nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir jiems teikiamos tokios pat lengvatos, kaip ir asmenims, kuriems nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
Privalomas dokumentas: neįgaliojo pažymėjimas, pensijos gavėjo pažymėjimas ir darbingumo lygio pažyma arba darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma ir / ar neįgalumo lygio pažyma.
- 80 % lengvata taikoma į sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis sergantiems asmenims, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė ir juos lydintiems (vienam asmeniui - vienas lydintysis).
Privalomas dokumentas: pažyma.
- 80 % lengvata taikoma LR nepriklausomybės gynėjams, kuriems nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis, ar sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, kuriems teisės aktų tvarka yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintas II ar III gr. invalidumas) dėl 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos agresijos.
Privalomas dokumentas: Pažymėjimas, suteikiantis teisę važiuoti su 80 proc. nuolaida LR nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11-13 d.
Jeigu automobilio techniniam pase yra nurodyta, kad automobilis yra su rankiniu valdymu, tai tokiu atveju už automobilio perkėlimą iš Klaipėdos į Kuršių neriją nereikės nieko mokėti.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo nustatymas: praktinis vadovas
Savivaldybės savo nustatyta tvarka gali papildomai leisti įsigyti važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietą su nuolaida ir kitų kategorijų asmenims, taip pat įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida tam tikromis savaitės dienomis ar paros valandomis.
Darbo Kodekso Garantijos Neįgaliesiems
„Nustačius dalyvumo lygį neįgalieji nepraras teisės dirbti, todėl ir toliau galės sudaryti darbo sutartis ir dirbti jų sveikatą atitinkančiomis darbo sąlygomis“, - akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. Taigi darbdavys, įgyvendindamas tinkamą darbo sutarties sudarymą ar vykdymą su neįgaliu darbuotoju, turi atsižvelgti į teisės normose nustatytas tokių darbuotojų lengvatas ir garantijas.
Kokios garantijos įtvirtintos neįgaliam darbuotojui Darbo kodekse?
- Darbdavys turi kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (DK 158 str. 1 d.).
- Vadovaujantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principais neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (DK 26 str. 2 d. 6 p.).
- Teisė į ne visą darbo laiką - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti ne visą darbo laiką, jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu. Toks asmuo grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino (DK 40 str. 4 d.).
- Teisė dirbti nuotoliniu būdu - dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu, todėl jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą neįgalumu (DK 52 str. 2 d.).
- Teisė nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties pagal Darbo kodekso 56 str. - darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu <...> darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 56 str.
- Ilgesnis įspėjimo terminas, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal Darbo kodekso 57 str. - darbo sutartis nutraukiama įspėjus neįgalų darbuotoją prieš tris mėnesius, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš šešias savaites.
- Galimybė nutraukti darbo sutartį nesant šalių valios - darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra. Tokiu atveju darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 60 str. 1 d.
- Darbdavys turi pareigą tenkinti darbuotojo prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę, dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų (DK 113 str. 1 d.).
- Ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos - neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos (DK 126 str. 3 d.).
- Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, ir asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę (DK 128 str. 5 d.
- Jei darbuotojas turi negalią, darbdavys privalo tenkinti jo prašymą suteikti nemokamas atostogas. Jos turi būti ne trumpesnės nei darbuotojas prašo, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų. Jeigu darbdaviui pateikiama sveikatos priežiūros įstaigos išvada, nemokamos atostogos turi būti suteiktos tokiam laikui, kokį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga (DK 137 str. 1 d. 2 ir 4 p.).
- Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. Sveikatos priežiūros įstaigos išvada dėl neįgaliojo galimybės dirbti konkretų darbą privaloma darbdaviui ir darbuotojui (DSSĮ 38 str.).
Kitos Lengvatos ir Galimybės
- Nemokamas lankymas neįgaliesiems ir vienam lydinčiam asmeniui taikomas daugelyje Lietuvos muziejų. Skirtingo dydžio nuolaidos muziejuose suteikiamos ir tiems asmenims, kuriems yra nustatytas darbingumo lygis.
- Neįgaliesiems ir tėvams, vieniems auginantiems neįgalų vaiką iki 18 m., suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 d. per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 d. per savaitę). Jeigu darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos 5 sav. trukmės atostogos.
- Socialinėse įmonėse remiami (remiamas įdarbinimas) ne tik neįgalieji, neįgalieji pensininkai, bet ir vaiko motina arba tėvas / įtėviai, vieni auginantys vaiką iki 8 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m.
- Neįgalieji, turintys sunkų, vidutinį ar lengvą neįgalumo lygį, ar neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 55 procentų darbingumo lygis arba didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, siekiantys įsidarbinti socialinėje įmonėje, Užimtumo tarnyboje įsiregistruoti neprivalo.
- Gausios šeimos, kuriose yra 3 ar daugiau vaikų, arba šeimos, auginančios negalią turintį vaiką, gali pasinaudoti Šeimos kortele, kuri užtikrina specialias nuolaidas paslaugoms, prekėms ar renginiams tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose. Gausios šeimos nariais laikomi ir pilnamečiai vaikai iki 24 m., jei jie neturi savo vaikų ir mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinėje mokykloje pagal formaliojo ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Šeimos kortelę galima gauti ir tuo atveju, kai tėvas ir (ar) motina gyvena kartu su darbingo amžiaus nesusituokusiu savo vaiku, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Užsisakyti kortelę galima www.spis.lt.
Taip pat, jei vienas iš tėvų nedirba (nepriklausomai nuo to, ar šeimoje yra vaikas su negalia), jis gali būti apdraustas valstybės lėšomis, iki kol vaikui sukaks 8 metai. Jei šeimoje yra 2 ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų gali būti draudžiamas iki tol, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 m.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo tarnybos slapukai
tags: #neigalumo #pazymejimas #lengvatos