Darbo teisės normos negali pašalinti darbdavių ir darbuotojų interesų skirtumų, todėl išsivysčiusiose šalyse nustatomas šių skirtumų derinimo būdų ir priemonių mechanizmas. Pastaruosius dešimt metų Lietuvoje vyksta procesas, kurio metu nuo griežtai centralizuoto darbo santykių reguliavimo modelio pereinama prie sutartinio šių santykių reguliavimo.
Lietuvoje, vadovaujantis Europos Sąjungos valstybių patirtimi, stengiamasi socialiniams partneriams suteikti kuo didesnį vaidmenį reguliuojant darbo santykius ir mažinti valstybės galimybę imperatyviai reguliuoti šiuos santykius.
Socialinis dialogas - tai labai svarbi ir efektyvi priemonė sprendžiant socialinius visuomenės ginčus, kurie labai dažni valstybės socialinės ir ekonominės pertvarkos procese. Šis dialogas padeda sumažinti įtampą tarp atskirų visuomenės sluoksnių, o Vyriausybei sudaromos sąlygos išklausyti suinteresuotų darbo rinkos dalyvių pozicijas ir rasti visiems priimtiniausią sprendimą su mažiausiomis neigiamų pasekmių atsiradimo galimybėmis.
Socialinės Partnerystės Šalys ir Formos
Socialiniais partneriais nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu iš vienos pusės laikomi tam tikro lygmens profesinės sąjungos ar jų organizacijos, iš kitos pusės - darbdavių organizacijos. Socialinės partnerystės šalimis socialiniais partneriais yra laikomi darbuotojų ir darbdavių atstovai bei jų organizacijos. Trišalės socialinės partnerystės atveju lygiais pagrindais šioje partnerystėje kartu su darbuotojų ir darbdavių atstovais bei jų organizacijomis dalyvauja ir Vyriausybė bei savivaldybių institucijos.
Lietuvoje Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, savivaldybės institucijos socialinės partnerystės šalimis laikomos tada, kai jos veikia kaip darbdaviai ar jų atstovai, t. p. Socialinė partnerystė įgyvendinama keliomis formomis:
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
- Darbdavio lygmeniu darbo taryba (tam tikrais atvejais - profesinė sąjunga) dalyvauja informavimo, konsultavimo procedūrose, kai darbdavys yra įpareigotas informuoti darbuotojus ir konsultuotis su darbuotojų atstovais prieš priimdamas darbuotojams svarbius sprendimus (pvz., dėl verslo perdavimo, dėl grupės darbuotojų atleidimo ar tvirtindamas vidaus taisykles).
- Kolektyvinių derybų inicijavimas ir vedimas bei kolektyvinių sutarčių sudarymas yra antra socialinės partnerystės forma, kuri vyksta tiek nacionaliniu, ūkio šakos ar teritoriniu, tiek ir darbdavio lygmeniu, tačiau joje darbuotojams atstovauja tik profesinės sąjungos ar jų organizacijos.
- Socialinė partnerystė gali būti įgyvendinama ir nesudarant kolektyvinių sutarčių, tuo atveju aktualūs darbo, socialiniai ir ekonominiai klausimai aptariami ar sprendimai priimami nuolat veikiančiose dvišalėse ar trišalėse tarybose ir komisijose.
Socialinė partnerystė gali būti įgyvendinama ir nesudarant kolektyvinių sutarčių, tuo atveju aktualūs darbo, socialiniai ir ekonominiai klausimai aptariami ar sprendimai priimami nuolat veikiančiose dvišalėse ar trišalėse tarybose ir komisijose.
Socialinis dialogas nacionaliniu lygiu vystomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimais dėl trišalio bendradarbiavimo. Trišaliame bendradarbiavime dalyvaujantys socialiniai partneriai, nors ir atstovauja skirtingus interesus, keisdamiesi informacija, diskutuodami pasiekia interesų balansą.
Trišalis Bendradarbiavimas Lietuvoje
Trišalis bendradarbiavimas Lietuvoje labai paplitęs trišaliu lygiu sprendžiant užimtumo, darbo apmokėjimo, darbuotojų socialinių garantijų ir kt. klausimus.
Lietuvos Respublikos trišalė taryba buvo įsteigta 1995 m.gegužės 5 d. Šios aukščiausio lygmens socialinio dialogo institucijos Lietuvoje nuostatuose nurodyta, kad ”Taryba yra lygiateisės trišalės partnerystės pagrindu sudarytas organas, kuris tarpusavio susitarimais sprendžia socialines, ekonomines ir darbo problemas, tuo siekdamas palaikyti socialinę taiką visuomenėje.” .
Trišalė taryba yra lygiateisės partnerystės pagrindu sudaryta struktūra, kuri svarsto aktualiausius darbo, socialinius ir su jais susijusius ekonominius klausimus. Trišalė komisija sudaryta pariteto pagrindu iš 15 narių (po 5 narius iš profesinių sąjungų ir darbdavių nacionalinių susivienijimų ir LR Vyriausybės deleguotų atstovų). 1995 m. gegužės 30 d. pirmuoju Lietuvos Respublikos trišalės tarybos pirmininku buvo išrinktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas B. Lubys.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Šiuo metu Lietuvos Respublikos trišalės tarybos pirmininkas yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas J. Guzavičius (išrinktas 2005 m. birželio 28 d.)
Socialinės Partnerystės Principai Valakampių Socialinių Paslaugų Namuose
Valakampių socialinių paslaugų namai diegia EQUASS (Europos socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sistema) ir aktyviai peržiūri visas savo veiklos sritis, jas tobulina, rengia naujus dokumentus. Rengdami Partnerystės ryšių vystymo ir partnerystės naudos vertinimo aprašą, apsvarstėme ir priėjome išvados, kad mums partnerystėje su įvairiomis pelno siekiančiomis, nesiekiančiomis organizacijomis bei viešojo sektoriaus organizacijomis svarbūs šie principai:
- Tikslingumas: partnerystė vystoma siekiant geriau ir visapusiškiau atliepti ir tenkinti gyventojų poreikius
- Inovatyvumas: partnerystės dalyviai dalijasi sukauptomis žiniomis ir patirtimi tuo padėdami vienas kitam tobulinti savo veiklas bei diegti naujoves
- Abipusės atsakomybės: nustatomos partnerystės dalyvių funkcijos ir atsakomybės
- Socialinė įtrauktis: partnerystės dėka gyventojams sudaromos sąlygos įsitraukti į visuomeninį gyvenimą
- Efektyvumas: periodiškai atliekami partnerystės naudos rezultatų vertinimai padeda atsirinkti tinkamiausius partnerius tolesniam ryšių plėtojimui
Peržiūrėdami mūsų partnerių teikiamą naudą, įsitikinome, kad jų teikiama nauda didžiulė ir labai įvairi: parama maistu, parama drabužiais, avalyne ir daiktais, nemokamos edukacijos, nemokami kūrybiniai užsiėmimai, nemokami renginiai (kino filmai, koncertai, spektakliai ir kt.), nemokamos patalpos, projektinė veikla, dienos socialinė globa, nemokami leidiniai, papildomi žmogiškieji ištekliai, nemokamos konsultacijos (teisiniais, įdarbinimo klausimais ), nemokamos grožio paslaugos, nemokamos sveikatingumo paslaugos, nemokamas sveikatos patikrinimas, nemokama emocinė / psichologinė parama gyventojams, nemokami mokymai / konsultacijos darbuotojams.
Apie partnerystės naudą paklausiu įstaigos gyventojų ir darbuotojų, norėdama išgirsti jų asmeninę nuomonę:
- Gyventojas Benediktas: ,,Lankau dienos centrą „Mes esame“, kuriame gaunu dienos užimtumopaslaugas. Dienos metu dirbdamas su siuvimo mašina išmokau siūti, dirbti su oda. Kelis kartus teko savanoriauti „Kavos galioje“, kurioje išmokau pilstyti kavą, ją normuoti ir atskirti kur kokia kava ir jų rūšis.“
- Gyventoja Laura: ,, Man labai patiko „ Valdovų rūmuose“, ypač vaizdai ir atvaizdai, patiko, kad visada netoliese yra suoliukas, ant kurio galima atsisėsti ir pasėdėti.“
- Socialinė darbuotoja Aurika: ,,ECCO batai jau yra atsiuntę mums keletą siuntinių. Gyventojai mielai nešioja šią avalynę. Ji labai patogi netgi tiems gyventojams, kurie turi ortopedinių problemų. ,,Šukuosenų studijos“ meistrai buvo atvykę pas mus kelis kartus: apkirpo labai gražiai ir stilingai, tuo paskatindami mūsų gyventojus labiau rūpintis savo išvaizda, grožiu. Tai suteikė jiems labai daug džiaugsmo, pasitikėjimo savimi, Meistrai supažindino juos su naujausiomis plaukų stiliaus tendencijomis. Mūsų gyventojai taip pat labai nori gražiai ir madingai atrodyti. Vieną kartą ,,Šukuosenų studijos“ meistrai jie buvo mus pasikvietė pas save į saloną“.
- BĮ Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensiono projekte „Pažink savo šalį“ dalyvauja trys mūsų įstaigos gyventojai: Aleksandra, Jonas ir Justinas. Projekto metu gyventojai turi galimybę susipažinti su Lietuvos istorija, Lietuvos regionų kultūra, autentiškumu, tradicijomis, išskirtinumu. Didelį džiaugsmą jiems teikė mokymasis įvairių regionų lietuvių liaudies šokių bei dainų ir su paruošta programa važiuoti į kitus miestus, kur su pasididžiavimu mielai ją pristatydavo. Išvykų metu projekto dalyviai turėjo galimybę užmegzti naujus ryšius, susirasti naujų draugų, pamatyti kaip gyvena ir kuo užsiima.“
- Socialinis darbuotojas Normantas ,, Partnerystė tai paslaugų sūkurys, kuris užpildo mūsų dieną, tam tikrais pojūčiais, naujais potyriais ir įgūdžių palaikymų. Mūsų padalinys (Trumpalaikės globos centras) turi didelį partnerių sąrašą, su kuriais bendraujame ir deriname veiklas ir kitus įdomius dalykus gyventojams, visus metus. Be partnerių nebūtų gyventojams, nebūtų pakankamai veiklos ar užimtumo, didžiausi mūsų partneriai tai dienos centrai, kurie teikią dienos užimtumo paslaugas, nuolatos derinamės ir šnekamės, apie gyventojų savijautą ir emocinę būseną. Visada malonu kai žinai, jog turi partneriu ir gali suteikti gyventojams, kažkokią naują patirtį įgyvendinant veiklos sritį.“
- Vyraiusioji bendrosios praktikos slaugytoja Edita: ,,Šypsomės ir džiaugiamės vieni kitais dalyvaujant kaniterapijos, hipoterapijos užsiėmimuose. Iš mūsų partnerių nemokamai gaunam puikią sveikatinamo priemonę - kiniziterapiją - gydymą judesiu ir fiziniais veiksmais. Geriau jausti ir regėti gyvenimo stebuklus mums padeda nemokami regos patikrinimai. Kelią į pasitikėjimą savimi, saugojant dantų sveikatą mums dovanoja partneriai, teikiantys nemokamas paslaugas gyventojų namuose. Už nemokamas mokymosi paslaugas įstaigos sveikatos priežiūros specialistai taip pat dėkingi partneriams. Man smagu bendrauti su partneriais, nes laimėjimas „Gera sveikata“ įmanomas tik bendraujant ir bendradarbiaujant.“
- Padalinio vedėja Neringa Žalėnė: ,,Partnerystės naudą mūsų gyventojams ir darbuotojams pasitikriname per papildomus darbo įrankius, įgytus išteklius, naujus resursus. Iš paskutiniųjų partnerių iniciatyvų įsiminė VšĮ Psichikos sveikatos perspektyvų individualios konsultacijos mūsų įstaigos specialistams taikant pažangiausius į individualius asmens poreikius orientuotus metodus. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistų mokymai - praplėtę įstaigos darbuotojų akiratį ir žinias lygių galimybių tema. Labai vertinamas bendradarbiavimas su Naujosios Vilnios kultūros centru, iš kurio, be pakvietimų į kultūrinius renginius, turime galimybę gauti popamokinio užimtumo paslaugas vienam gyventojui vaikų dienos centre. Ne mažiau vertinama ir trumpalaikės partnerystės nauda. Prasmingiausias paskutiniu metu užmegztas ryšys su NVO Paramos vaikams centro įgyvendinama savanoriškos mentorystės programa „Big Brothers Big Sisters“, kurioje noriai dalyvavo mūsų įstaigos gyventojas. Pastebiu, kad su didėjančia darbo patirtimi, atsiranda vis nauji kontaktai, atsiranda įgūdžiai kaip ieškoti partnerių ir naudotis naujai atsiveriančiomis galimybėmis.“
- Gyventoja Anželika: ,,Mes visada Marinos (bendruomenės pareigūnės) galime paklausti ko norime, pavyzdžiui tada, kai kaimynai triukšmauja, aš galiu paskambinti jai į policiją ir paprašyti, kad atvažiuotų išsiaiškinti. Mes patenkinti, kad ji pati atvažiuoja pas mus, paklausia kaip gyvenam ir kokių problemų turim, pataria mus kaip geriau pasielgti, kad nekonfliktuoti.“
- Gyventojai Edgar ir Ernest: ,,Mums patinka, kai Brigita, Rimvydė ir Donatas iš Carito atvažiuoja pas mus į namus ir mes susėdame visi su socialiniais darbuotojais pasikalbėti apie mus. Kalbam apie mus, apie mūsų problemas, apie mūsų svajones ir krepšinį.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Tarptautinė Darbo Organizacija (TDO) ir Trišalis Bendradarbiavimas
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui Europos tautos ėmė ieškoti būdų, kaip stiprinti taiką, derinti įvairių socialinių sluoksnių interesus, spręsti ekonominius ir socialinius konfliktus. 1919 metais Paryžiuje Versalio taikos konferencijos metu buvo įkurta Tarptautinė darbo organizacija (TDO), kuri 1946 m. tapo specializuota, trišaliu principu veikianti Jungtinių Tautų Organizacijos agentūra. Lietuva TDO nare tapo 1921 metais. Atgavus nepriklausomybę mūsų šalies narystė ššioje organizacijoje buvo atnaujinta 1991 m. spalio 4 d. Lietuvos interesams joje atstovauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Po antro pasaulinio karo tripartizmas daugelyje Europos valstybių tapo visuomenės demokratinės gyvensenos norma.
Vienas reikšmingiausių dokumentų, kuriuo grindžiamas trišalis bendradarbiavimas - 1976 m. birželio 2 d. Ženevoje priimta TDO 144 konvencija, kurią 1994 m. birželio 23 d. nutarimu Nr.I-507 ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas. Konvencijos antrame straipsnyje nurodoma, kad kiekviena TDO narė, kuri ratifikuoja šią konvenciją, įsipareigoja įgyvendinti procedūras, garantuojančias efektyvias vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių atstovų konsultacijas TDO veiklos klausimais.
Lietuvos Darbo Kodeksas ir Socialinė Partnerystė
Po intensyvių vyriausybės, darbdavių, profsąjungų, politinių partijų diskusijų, 2002 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas, apjungęs į vientisą dokumentą iki tol galiojusius atskirus įstatymus. Išskirtinis Darbo kodekso bruožas yra tai, kad, reglamentavęs bendruosius profesinės saugos ir sveikatos (Occupational Safety and Health) principus, konkrečią jų reglamentaciją paliko profesinės saugos ir sveikatos įstatymui. Darbo kodekse apibrėžta socialinės partnerystės sąvoka, socialinės partnerystės lygiai, formos, sistema. Darbuotojams suteikiama teisė į informavimą ir konsultavimą, t. y. visą informaciją, susijusią su darbo santykiais, darbdavys turi pateikti darbuotojų atstovams ir jų organizacijoms.
Profesinės saugos ir sveikatos įstatymas detalizuoja Darbo kodekso teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti, profesinės saugos ir sveikatos viešąjį administravimą ir valstybės institucijų kompetenciją, darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, taip pat darbuotojų atstovų teises ir garantijas užtikrinant saugą ir sveikatą darbe.
Profesinės Sąjungos ir Darbdavių Organizacijos Lietuvoje
Lietuvoje veikia 4 Profesinių sąjungų nacionaliniai susivienijimai ir 4 darbdavių organizacijų nacionaliniai susivienijimai.
Šiuo metu Lietuvoje veikia šios profesinės sąjungos:
- Tai stambiausias profesinis susivienijimas, iš esmės įsisteigęs buvusių tarybinių profsąjungų bazėje. Jungia dvidešimt keturias šakines profesines sąjungas, asociacijas kurios vienija apie 117 000 narių.
- Lietuvos darbininkų sąjunga susiformavo kaip Lietuvos atgimimo judėjimo ,,Sąjūdis” atšaka. 2002 metais pakeitusi pavadinimą, vienija apie 52 000 narių nepriklausomai nuo jų profesijos.
- Tai nauja profesinė sąjunga, įsisteigusi jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.. Jungia apie 20 tūkst. narių.
Darbo Tarybos ir Socialinis Dialogas
Darbo tarybų statusą ir sudarymo tvarką nustato įstatymas. Šiuo metu dar tebevyksta diskusijos apie darbo tarybų įstatymą. Įstatymuose įtvirtinti ddarbuotojų ir darbdavių dialogo teisiniai pagrindai. Darbo kodekse nurodyta, kad darbuotojų interesus įmonėje atstovauja profesinės sąjungos, tačiau jeigu įmonėje jos nėra ir jeigu kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbuotojams atstovauja darbo taryba. Kaip minėjau, darbo tarybų įstatymas dar nepriimtas, o profesinės sąjungos veikia tik nedaugelyje įmonių, todėl kolektyviniai susitarimai pasirašyti ne daugiau kaip 10 proc.
Sudarant darbo sutartį, darbuotojas, norėdamas gauti darbą, dažniausiai sutinka su darbdavio siūlomomis sąlygomis ir sugeba derėtis tik dėl darbo užmokesčio ir tai tik retais atvejais (aukšta kvalifikacija, sudėtinga programa, projektas ir pan.). Tokioje situacijoje darbuotojas atsiduria akis į akį su darbdaviu ar jį atstovaujančiais asmenimis. Išsilavinimas, teisinės žinios, patirtis deryboms yra aiškiai ne darbuotojo pusėje. Jeigu ir bandoma derėtis minėtais klausimais, tai daugeliu atvejų neduoda darbuotojui norimų rezultatų.
Tokioje situacijoje darbdavys nelabai ir nori derėtis - jam priklauso sprendimo teisė - jis gali pasirinkti kitą darbuotoją, kuris vykdys jo reikalavimus (tarp jų ir neteisėtus). Glazgo universitetas, bendradarbiaudamas su Darbo inspekcijos, Lietuvos darbo medicinos centro tarnybomis atliko tyrimą ,,Požiūriai į profesinę saugą ir sveikatą Lietuvoje”, kurio tikslas įvertinti darbuotojų požiūrį į saugos ir sveikatos problemas darbo vietoje. Tyrimo duomenimis, svarbiausiomis problemomis darbuotojai laiko nedarbą, neišmokamą atlyginimą - rūpestis savo sauga ir sveikata, jų manymu, atsiduria antrame plane.
Tačiau alternatyvos socialiniam dialogui nėra - ekonominė veikla Europos Sąjungoje skatina įmonių konkurencingumą, kas tiesiogiai paliečia ir profesinės saugos ir sveikatos klausimų, atlyginimo ir kitų socialinių problemų sprendimą. Nuo gegužės 1 dienos, Lietuvai tapus ES nare, tam tikra darbuotojų dalis išvyksta dirbti į senąsias ES nares, todėl Lietuvos darbdaviai priversti ir jau pradėjo didinti darbuotojams atlyginimus, atsižvelgti į darbuotojų siūlymus vertinant profesinę riziką ir imantis priemonių jai mažinti. Užmezgant socialiniams partneriams ryšį, jiems prisiimant įsipareigojimus ir atsakomybę už profesinės saugos ir sveikatos gerinimą, Darbo inspekcija tampa aktyvia besikeičiančių procesų dalyve. Čia stengiamasi išnaudoti visas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Darbo inspekcijos galimybes.
tags: #socialines #partnerystes #principai