Socialinių Tinklų Įtaka Nuomonės Lyderiams ir Vartotojams

Socialiniais tinklais naudojamės visi, tačiau net ir atidžiai perskaitę naudojimosi jais taisykles, atsakymus į klausimus, kam iš tiesų priklauso instagrame įkelta jūsų vaiko nuotrauka ar feisbuke publikuotos jūsų gimtadienio akimirkos, rasite ne visada.

Socialiniai Tinklai ir Laisvė Internetinėje Erdvėje

2019 metų Interneto laisvės ataskaitoje (angl. Freedom of the net report), remiantis įvairiais kriterijais, teigiama, kad laisvė internete ir socialiniuose tinkluose mažėja jau devintus metus iš eilės. Teigiama, kad investuojama į sofistikuotus piliečių elgsenos socialiniuose tinkluose sekimo algoritmus, todėl 40 iš 65 ataskaitoje vertintų šalių, arba 89 proc., stebima vartotojų veikla.

Pavienės žinutės, sekamos grupės ar asmenys, paliekami komentarai, nuotraukos iš skirtingų vietų ir kita elgsena pavieniui gali atrodyti kaip bereikšmiai fragmentai, tačiau, sujungus visa tai į visumą ir sekant kurį laiką, pasitelkiant dirbtinio intelekto interpretacijas ir elgsenos dėsningumo algoritmus, žmogų galima profiliuoti nuspėjant jo elgseną komerciniame, politiniame ar kitame kontekste.

Neretai įvairūs suvaržymai yra pateisinami valstybės intereso sumetimais. Nors interneto sekimas dažnai asocijuojasi su tokiomis šalimis kaip Kinija, Iranas ar Rusija, elgsena sekama ir demokratinėse valstybėse. Nors populiariausių socialinių tinklų kūrėjai bei vadovai yra demokratinių šalių atstovai - tai leidžia tikėtis gerų sekimo intencijų, - kai kurie sekimo atvejai, tokie kaip politinių pažiūrų, studentų elgsenos ar įvairių aktyvistų, žurnalistų ir protestuotojų turinio monitoringas, neatrodo labai demokratiškai. Ir tai savaime suprantama - milžiniška didžiųjų duomenų suteikiama galia yra iššūkis kiekvienam, turinčiam bent menkiausią galimybę prie jos prisiliesti.

LRT.lt pašnekovas prisiminė prieš dvejus metus pasaulį sukrėtusį „Cambridge Analitica“ skandalą, kai išaiškėjo, kad privatūs feisbuko vartotojų duomenys buvo perduoti trečiosioms šalims. Buvo pranešta, kad Jungtinėje Karalystėje veikianti įmonė dar 2014-aisiais pradėjo kaupti ir naudoti minėto socialinio tinklo vartotojų duomenis.

Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius

Socialiniai Tinklai Kaip Poveikio Priemonė

Tiek mokslininkai, tiek psichologai pripažįsta, kad socialiniai tinklai yra efektyvi poveikio darymo priemonė. Tai mums įrodė, kad socialiniai tinklai geba ne tik vartoti mūsų laiką, dėmesį, emocijas, duomenis, bet ir koreguoti nuomonę, vertybinę stovėseną, galiausiai - elgseną.

Ir išties bet kas, kas mūsų dienoje užima tiek laiko (vartotojai socialiniuose tinkluose praleidžia nuo keliasdešimties minučių iki valandų, o vidutiniškai 2 val. 24 min., remiantis „We are social“ 2020 m.), gali daryti įtaką. Taigi, šis adiktyvus mūsų nebūtinai teisingai nuomonei pataikaujantis mechanizmas kartu su komerciniu, politiniu ar bet kokiu kitu turiniu kuria savotišką realybės iliuziją, kurioje be kritinio mąstymo užstrigti pavojinga.

„Brexit“ ir kiti atvejai rodo, kad socialiniai tinklai gali tapti itin galinga dezinformacijos ir propagandos mašina, keičiančia net tai, kas atrodė akivaizdu.

Pastebima, kad informacijos naudojimas įtakai daryti nėra vienintelis galimas neigiamas socialinių tinklų aspektas. Iš tiesų tai kainuoja laiko, dėmesio, duomenų, prie kurių suteikiama prieiga. Būtina suprasti, kad socialiniai tinklai, nors ir neatspindi tikrosios realybės, smarkiai veikia požiūrį į ją.

Čia kristalizuojasi dar vienas klaidingas požiūris: nors esame linkę tikėti kitų sekama socialinių tinklų pasaka, manome, kad mūsų kuriama realybe ar pasaka nelabai kas ir tiki. Patarimas elementarus: dar kartą peržvelgus privatumo nustatymus, apmąsčius, kokį turinį vartojame, kokį kuriame, kritiškai žvelgti į socialinių tinklų realybę, daugiau laiko skirti tikram gyvenimui.

Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai

VDU prodekanui pritarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė. Pastaraisiais metais socialiniai tinklai keitė ir žurnalistikos sąvoką, privertė žurnalistus veikti interaktyviau, o visuomenei suteikė teisę laisvai reikšti nuomonę, dalytis naujienomis. Tiesa, vis dar nėra iki galo aišku, kas atsakingas už visuomenės narių skleidžiamas naujienas ir informaciją.

Socialiniai tinklai mums rodo tokį turinį, kokį mes dažniausiai žiūrime, pagal raktažodžius, kurių ieškome, pagal straipsnius, kuriuos skaitome, ir netgi pagal nuotraukas, kurias skelbiame. Specialios programos sugeba atpažinti veidus, susieti su paskyros informacija ir mūsų paieškos raktažodžiais, todėl socialiniai tinklai turi apie mus labai daug informacijos. Ne veltui sakoma, kad socialiniai tinklai pažįsta mus geriau nei mes patys save.

Duomenys apie mus gali praversti ir formuojant mūsų nuomonę. Pavyzdžiui, pagal mūsų emocijas galima nustatyti, kada esame paveikiausi arba kurie žmonės yra linkę keisti nuomonę. Jie ir bus tam tikros informacijos taikinys. Formuoti nuomonę galima sąmoningai siunčiant mums tam tikrą turinį arba nesąmoningai, kai pasirenkame sekti tam tikrus žmones arba grupes. Taip galime būti paveikti radikalios nuomonės, o tai veda prie mažų ar didelių sprendimų. Neretai jie gali sukiršinti skirtingas vartotojų grupes.

Viešai žinomos istorijos iš Ukrainos ir Rusijos susirėmimų, kai pagal kario paskelbtą žinutę socialiniame tinkle buvo nustatyta jo vieta. Socialinių tinklų, internetinių naršyklių tiekėjai yra sukaupę begalę informacijos. Anot VGTU dekanės, visi socialiniai tinklai tinka nuomonei formuoti. aktyvių vartotojų visame pasaulyje. Besikeičiančios tendencijos rodo, kad dabar vartotojus lengviau pasiekti ne tekstu, o trumpais vaizdo įrašais.

Pasak Ž. Šioje šalyje be programėlės „WeChat“ neapsieina nė vienas vartotojas. Turėdamas savo ID kiekvienas vartotojas sekamas, jo veikla vertinama balais. Socialinis tinklas perima atvaizdo nuosavybę tam, kad vėliau nereikėtų savęs riboti. „Socialiniuose tinkluose informacija sklinda labai greitai, o žmonės yra patiklūs. Tuo naudojasi daugybė politikų, religijų atstovų ir kitų siekiančiųjų įtakos.

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

Šiais įdomiais laikais visus norėčiau pakviesti labai kritiškai žiūrėti į mus pasiekiančią informaciją. Tikrinkime faktus skirtinguose patikimuose šaltiniuose. Atidžiai skaitykime iš ne tokių populiarių, alternatyvių šaltinių pasiekiančią informaciją. Bandykime atsiminti paprasčiausius, dar mokykloje išmoktus gamtos dėsnius. Ir atminkime, kad melagingos naujienos dažniausiai sudarytos iš didelės dalies tiesos ir tik nedidelės - melo.

Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti sutuoktinis, tėvai ar vaikai. CK 22 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta išimtis, jog asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.

Anot K. Rugio, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, naudodamiesi socialiniais tinklais, siekia palaikyti tarpusavio ryšius, bendrauti. Egzistuoja suformuota taisyklė, kad nuotraukos skelbimas ir jos prieinamumas socialiniame tinkle pats savaime nereiškia, jog asmuo konkliudentiniais veiksmais sutinka, kad jo atvaizdas būtų naudojamas atgaminant ir platinant jį masinės informacijos priemonėse.

Šiuo atveju socialinių tinklų vartotojui patartina visuomet skaityti socialinių tinklų naudojimo sąlygas prieš keliant turinį, kadangi tik kiekvienu konkrečiu atveju galima nustatyti, kokius leidimus suteikia socialinio tinklo vartotojas juo naudodamasis ir skelbdamas jame informaciją. Šioje srityje dar tik formuojasi nuosekli praktika, todėl kiekvienas ginčas teisme nagrinėjamas individualiai, vertinant kiekvienos šalies veiksmus, siekius bei socialinio tinklo naudojimo taisykles. Juo labiau kad tokiu atveju svarbu ir tai, kas paskelbė informaciją, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, kokiais tikslais jis tai atliko (bendravimo, visuomenės informavimo ir kita).

Manytina, kad ateityje teismus pasieks vis daugiau tokio pobūdžio bylų ir bus suformuota nuosekli, išsami teismų praktika.

Autorystė ir Kūryba Socialiniuose Tinkluose

Kaip sako J. Kisieliauskas, socialiniai tinklai yra vieša erdvė, kūryba, kad ir kokia ji, priklauso autoriui, tačiau autorius, viešindamas ją socialiniuose tinkluose, suteikia teisę ta kūryba (su nuoroda į autorių) ne komerciniais tikslais dalintis net už socialinių tinklų ribų, nebent mechaniškai nurodo turinio sklaidos apribojimą tarp savo draugų, sekėjų.

Ekspertai tvirtina, kad reikėtų susilaikyti nuo vaikų nuotraukų publikavimo socialiniuose tinkluose. LRT „Naujienų rentgenas“ - jau antrus metus vykdomas projektas, skirtas medijų raštingumui didinti ir auditorijos kritiniam mąstymui skatinti.

Nuomonės Lyderiai ir Jų Įtaka

Augantis socialinių tinklų naudojimas keičia žmonių kasdieninius įpročius. Socialiniuose tinkluose šiuo metu ypač populiarūs nuomonės lyderiai - tinklaraštininkai, įžymybės, visuomenės veikėjai, tam tikros srities ekspertai ar tiesiog aktyvūs entuziastai, kurių komentarai, išsakyta nuomonė ar požiūris daro poveikį tinklų vartotojams, savanoriškai sekantiems lyderius.

Nuomonės lyderių socialiniuose tinkluose pasirodančios nuotraukos, žinutės, video su prekinių ženklų rekomendacijomis yra gana pastebimi ir nors daugelis sekėjų įsitikinę - tokia reklama jų neveikia, tyrimai rodo priešingai. Kas verčia tikėti ir pasitikėti nuomonės lyderiais?

Nuomonės Lyderių Reklama - Ar Ji Veikia?

Nuomonės lyderių sekėjų požiūrio tyrime nustatyta, kad 82 proc. socialinių tinklų vartotojų pastebi nuomonės lyderių profiliuose skelbiamą reklaminio pobūdžio informaciją ir 70 proc. lyderių sekėjų ja pasitiki. „Apklaustieji įsitikinę, kad reklama jų neveikia, nors tyrimas atskleidžia, kad jie vis tiek įsigyja tam tikrus produktus ar paslaugas pasinaudoję lyderių rekomendacija ir taip iš esmės keičia savo pirkimo įpročius", - atliktą tyrimą komentuoja Monika Užgalytė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų studijų programos absolventė.

vartotojų ieško nuomonės lyderių komentarų apie produktus, kuriuos norėtų įsigyti, ir net 40 proc. apklaustųjų teigė, jog nusipirko produktą paklausę įtakingo asmens patarimų. Tendenciją patvirtina ir rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen" atliktos apklausos rezultatai, kurie parodė, kad iš joje dalyvavusių 26 000 interneto vartotojų, 78 proc. naudojasi internete rastomis rekomendacijomis apie prekes ir paslaugas. 61 proc. iš jų mano, kad sekami nuomonės lyderiai yra patikimiausias informacijos šaltinis.

Kodėl Mums Reikia Nuomonės Lyderių?

Prekę įsigijusių ar paslaugą išbandžiusių draugų bei artimųjų, kitaip „iš lūpų į lūpas" rekomendacijos, yra laikomos viena efektyviausių reklamos priemonių. „Plintant inovacijoms internetas vis sparčiau keičia tradicinius marketingo sprendimus. Vienas iš pavyzdžių - elektroninės „iš lūpų į lūpas" komunikacijos atsiradimas. Tai yra interaktyvus ir nekomercinis tekstinis bendravimas tarp vartotojų, kuris kitaip nei gyvas informacijos perdavimas sklinda greičiau, plačiau, tai daro skirtingais būdais bei turi didesnį poveikį vartotojų informacijos paieškai ir sprendimams pirkti", - pastebi tyrimą atlikusi M. Užgalytė.

Anot jos, socialiniai tinklai - geriausia vieta pasireikšti nuomonės lyderiams: „Nuomonės lyderių tikslas - dalintis informacija apie tam tikrą reiškinį, prekę ar paslaugą, taip siekiant daryti įtaką vartotojo pasirinkimams ir net padidinti tam tikrų produktų perkamumo rodiklius. Priemonės gali būti įvairios - buitiniu stiliumi parašyta žinutė socialiniame tinkle, publicistinis straipsnis ar net vizualine medžiaga papildytas komentaras. Svarbiausia, kad visa komunikacija atrodytų patikima ir pritrauktų sekėjų dėmesį".

Sekėjai vienokius ar kitokius nuomonės lyderius renkasi sekti dėl įvairiausių priežasčių. VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto absolventės tyrimas atskleidė, kad daugelis, rinkdamasis sekamas įžymybes, labiausiai vertina asmenybės išskirtinumą (24 proc.), humoro jausmą (18 proc.), kompetencijas savo veiklos srityje (16 proc.) bei tinkamų vertybių ir idėjų propagavimą (15 proc.). Analizuojant nuomonės lyderių komunikacijos aktualumą vartotojui, nustatyta, kad labiausiai sekėjams aktualus turinys yra naujienos. Taip pat juos domina ir atsiliepimai apie įvairias prekes bei paslaugas, nuomonės lyderių asmeninių gyvenimų faktai bei gražios nuotraukos.

Kodėl Pasitikime Nuomonės Lyderiais?

Bene svarbiausias nuomonės lyderio bruožas siekiant vartotojų pasitikėjimo - jų panašumas į mus pačius. Ši idėja iškelta Kembridžo mokslininkų Darono Acemoglu ir Asumano Ozdaglar atliktame nuomonių dinamikų ir mokymosi socialiniuose tinkluose tyrime, pasak kurio, kuo panašiau lyderis gyvena ir kuo panašesnes problemas aptarinėja, tuo labiau vartotojas nori juo pasitikėti.

Todėl, anot M. Užgalytės, nuomonės lyderių komunikaciją bandoma pasitelkti taip, kad reklaminė žinutė sklistų iš reikiamo - patikimo - šaltinio, parenkant jį pagal produkto rūšį: „Reklamuojant prabangos prekes - aprangą ir aksesuarus, lankytinas vietas, įvairias grožio procedūras - dažniausiai pasirenkamos garsenybės, pramogų pasaulio atstovai, menininkai, nes žmonės yra linkę populiariosios kultūros atstovus tapatinti su brangių ir išskirtinių prekių vartojimu. Jeigu reklamuojamas produktas turi tam tikrų specifinių ar techninių savybių, jos reklamai efektyviai naudojami srities ekspertai ar įmonės vadovas, dėl geriausio produkto veikimo supratimo ir gebėjimo paaiškinti naudojimosi procesą. Kasdienio vartojimo prekių reklamai įprastai pasirenkami paprasti vartotojai, dėl panašumo į galutinį vartotoją", - pastebi VGTU absolventė.

Anot tyrimo autorės, kadangi reklama turi sukelti pasitikėjimą tiek žinutės šaltiniu, tiek ir pačiu produktu, savo demografiniais rodikliais nuomonės lyderis turi būti kuo panašesnis į galutinį produkto vartotoją, bendrauti familiariai, buitiškai ir sudaryti įspūdį, kad reklamuojamą produktą vartoja kasdien.

„Reklamos užsakovai siekia, kad tipinis produkto vartotojas su produktu būtų susijęs asmeniniame gyvenime ir savo reklaminėje komunikacijoje galėtų pabrėžti, jog yra išbandęs kitas produkto alternatyvas ir aiškiai žino reklamuojamo produkto pranašumus. Tokiu būdu galutiniam vartotojui siekiama sukelti didesnį pasitikėjimą ir pabrėžti reklamuojamo prekės ženklo ar produkto kokybę", - atkreipia dėmesį M.

Priklausomybė nuo Socialinių Tinklų

Kaip dažnai su tokia priklausomybe susiduriate savo praktikoje? Retas atvejis, kai pats žmogus kreipiasi dėl priklausomybės nuo socialinių tinklų, kadangi psichologines problemas bando spręsti... naudodamasis socialiniais tinklais. Turintys priklausomybę nuo socialinių tinklų yra linkę neigti, kad tai trukdo jų gyvenimui, atima laiką, kuris galėtų būti panaudotas racionaliai.

Kaip atpažinti ženklus ir suprasti, kad pats žmogus yra nuo jų priklausomas? Tikriausiai teko pastebėti, kad socialiniuose tinkluose nurodomi ,,draugai”, o ne pažįstami. Kas yra draugas realiame gyvenime ir kiek jų vidutiniškai gali turėti asmuo? Artimų draugų - dažniausiai iki dešimties, pažįstamų, kurie yra prisijungę prie to paties socialinio tinklo - iki dviejų šimtų.

Kaip gali žmogus turėti kelis tūkstančius draugų? Tai nėra realu. Kas, Jūsų nuomone, sukelia tokią priklausomybę? Yra du požiūriai į tai, kas dažniausiai pakliūna į priklausomų nuo socialinių tinklų žmonių grupę. Vienas, kad ten patenka energingos ekstravertiškos asmenybės, kurioms reikia veiklos ir pripažinimo. Kitas - kad drovios ir intravertiškos asmenybės, kurios realiame gyvenime mažiau pasitiki savimi ir socialiniuose tinkluose sukuria savo antrąją tapatybę. Abu šie požiūriai teisingi, tik reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad daugelis „veikliųjų” iš tikro asmeniškai nedalyvauja šiame žaidime, o paprasčiausiai naudojasi pažangiomis technologijomis savo tikslams įgyvendinti, patys net neprisiliesdami prie kompiuterio. Tarp tokių yra daug politikų, dizainerių, mados ir šou atstovų.

Kaip ir kitos priklausomybės, ši yra pavojinga asmens sveikatai, tiek psichinei, tiek fizinei. Aktyvūs dalyviai socialiniuose tinkluose praleidžia didžiąją dalį laiko, „skolindamiesi” jį iš miego, sporto, bendravimo realybėje ir pan. Vaikai ir paaugliai, praleisdami didžiąją dalį laiko virtualioje erdvėje, neišnaudoja jo tikro bendravimo įgūdžiams tobulinti.

Tai priklauso nuo valios ir užimtumo. Kuo asmuo daugiau užimtas realiame gyvenime, tuo mažiau laiko praleidžia virtualiame. Kai kuriais atvejais, kai asmuo pats nesugeba kovoti su priklausomybe, būtina kreiptis į tos srities specialistus (psichologus, psichoterapeutus, psichiatrus), savitarpio pagalbos grupes. Tėvams, kurių vaikai priklausomi, reikia pasirūpinti, kad vaikas būtų pakankamai užimtas, lankytų būrelius, atliktų namų ruošos darbus.

Būtina, kad laiką, kurio metu jis gali naudotis kompiuteriu, pvz., 40 minučių po pamokų ruošos, skirtų suaugęs, o ne vaikas pats rinktųsi, kada ir kiek laiko praleisti prie kompiuterio. Negalima palikti vaikui kompiuterio, kol suaugęs yra darbe, - jis tikrai pasinaudos ta proga. Reikia nepamiršti, kad jūs esate padėties šeimininkas, o ne jūsų vaikas.

Priklausomybės aspektas	Poveikis
Laikas	Laiko "skolinimasis" iš miego, sporto, realaus bendravimo
Sveikata	Poveikis psichinei ir fizinei sveikatai
Vaikai ir paaugliai	Neišnaudojamas laikas tikro bendravimo įgūdžiams tobulinti

Ką veikia pusseserė užsienyje? Kaip sekėsi bendradarbiui kelionėje į Turkiją? Reikėtų įkelti nuotraukas iš vakarykščio gimtadienio vakarėlio... Tokios ir panašios mintys sukasi daugelio galvose - taip, kalbame apie socialinius tinklus, tapusius neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi ir užimančius vis daugiau brangaus laiko. Dėl neįtikėtino jų populiarumo kai kurios darbovietės kompiuteriuose netgi užblokavo priėjimą į šiuos puslapius! Šie skaičiai auga kiekvieną dieną.

Deja, kaip ir kiekvienas medalis, taip ir šis, turi dvi puses. Vis daugiau vartotojų tinklais naudojasi ir per juos bendrauja taip dažnai, kad išvysto tikrų tikriausios priklausomybės simptomus. Priklausomybė nuo socialinių tinklų, kaip ir bet kuri kita, pradeda neigiamai veikti kasdieninį gyvenimą, trukdyti darbui, laisvalaikiui ir netgi sveikatai.

Metų pradžioje Čikagos universiteto Verslo mokyklos mokslininkai atliko tyrimą, kurio rezultatai šokiravo daugelį: priklausomybė nuo socialinių tinklų yra stipresnė nei nuo cigarečių ar alkoholio! Tyrime dalyvavo apie du šimtus 18- 85 metų amžiaus Vurtzburgo, miesto Vokietijoje, gyventojų. Jų buvo paprašyta visą savaitę kasdien pranešti apie dienos metu kylančius norus: valgyti, gerti, rūkyti, prisijungti prie socialinio tinklo ir pan., ir kaip sekasi su tais norais kovoti. Iš viso buvo gauta 7827 norų. Dažniausi buvo miego ir sekso norai, priešingai nei mokslininkų manytų alkoholio ir cigarečių. Įdomiausia buvo tai, kad tyrimo dalyviams iš visų norų sunkiausia atsispirti buvo raginančiam pasitikrinti atnaujinimus socialiniuose tinkluose.

Tyrimui, paskelbtame „Psychological Science“ leidinyje, vadovavęs dr. Socialinių tinklų įtaką mūsų gyvenimui mokslininkai tyrė ir 2010-aisiais, atlikę jaunimo priklausomybės nuo šių tinklų, interneto bendrai ir trumpųjų telefono žinučių tyrimą.

Eksperimento, pavadinto „Atsijungęs“, metu savanoriai iš 12 pasaulio universitetų buvo paprašyti visą parą nesinaudoti kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais, televizoriais, radiju ir netgi laikraščiais. Jie galėjo naudotis tik paprastu telefonu arba skaityti knygas. Tyrimo rezultatai buvo išties įdomūs. Jo dalyviams pradėjo vystytis panašūs simptomai, kaip ir bandantiems mesti rūkyti ar vartoti narkotikus. Savanoriai rašė dienoraščius apie savo pojūčius: juose paminėta jaučiama izoliacija, susierzinimas, nerimas, bandymas siekti telefono ar kompiuterio, nors jų šalimais ir nebuvo. Žmonės prisipažino jautę panašius simptomus, kaip laikydamiesi dietos ar mesdami rūkyti, jie nuolat vartojo žodį „priklausomybė“.

Dr. Kodėl socialiniai tinklai yra tokia stipri pagunda? Kas vyksta su žmogumi, prisijungusio prie šių internetinių svetainių? Į šiuos klausimus atsakyti bandė Milano universiteto ir Masačiusetso technologijų instituto specialistai. Tyrimo rezultatai parodė, kad prisijungę prie socialinio tinklo vartotojai demonstruoja fizines ir psichofiziologines reakcijas, panašias į potyrius grojant instrumentu ar užsiimant kokia nors kūrybine veikla. Tyrėjai pastebėjo pakitusį kvėpavimą, pulsą, išsiplėtusius vyzdžius ir kitus fizinius požymius.

Priklausomybė nuo socialinių tinklų priklauso psichologinei priklausomybių grupei, sukeliančiai stiprų pripratimą, kuris gali išsivystyti bet kokiai malonumą sukeliančiai veiklai arba nemalonius jausmus sukeliančios veiklos vengimui.

tags: #socialiniai #tinklai #paskatino #nuomones #lyderius