Socializacija yra mokymosi procesas, kurio metu individai integruojasi į visuomenę, įsisavindami kultūrinius normatyvinius standartus. Nors šis procesas vyksta visą žmogaus gyvenimą, esminė individo struktūra susiformuoja vaikystėje. Šiuo periodu išmoktos normos bei vertybės išlieka ganėtinai stabilios visą suaugusiojo gyvenimą. Šiame straipsnyje gilinamasi į vaikų socializacijos ypatumus, aptariant jos tikslus, uždavinius, aplinkos įtaką ir veiksmingus metodus.
Pozityvioji socializacija - tai kryptingas procesas, kuriuo siekiama įtvirtinti kultūros pozityviuosius komponentus ir užkardyti visuomenei nepriimtinų elementų pasekmes. Socialinė pedagogika yra pozityviosios socializacijos teorija, tirianti vaiko gerovės strategijas ir taktiką.
Socializacijos svarba vaiko raidai
Sėkminga socializacija padeda vaikui:
- Formuoti tapatybę: Vaikas suvokia save kaip visuomenės narį, supranta savo vaidmenį ir vietą joje. Savojo „aš“ susidarymo procese įvyksta vaiko kaip asmenybės socializacija.
- Išsiugdyti socialinius įgūdžius: Vaikas mokosi bendrauti, bendradarbiauti, spręsti konfliktus ir užmegzti santykius su kitais žmonėmis.
- Perimti kultūrines vertybes: Vaikas susipažįsta su savo kultūros tradicijomis, papročiais ir normomis.
- Pasirengti savarankiškam gyvenimui: Vaikas įgyja įgūdžių, reikalingų mokymuisi, darbui ir socialinei veiklai.
Pagrindiniai vaikų socializacijos tikslai yra saugios ir palankios aplinkos kūrimas. Vaikas turi jaustis saugus, gerbiamas ir priimtas.
Svarbiausios pozityviosios socializacijos institucijos
Šeima
Šeima yra pirmoji ir svarbiausia vaiko socializacijos institucija. Šeimoje vaikas mokosi bendravimo, bendradarbiavimo, meilės, atsakomybės ir kitų svarbių įgūdžių. Tėvų elgesys, vertybės ir įsitikinimai daro didelę įtaką vaiko raidai.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Pirmieji vaiką supantys žmonės yra tėvai, broliai, seserys. Šeima yra gana atvira socialinė institucija, jautri įvairiems išoriniams pokyčiams, bet kai kuriuose srityse jos ir visuomenės poveikis vaikui nėra tapatus. Šeima yra tarsi filtras, ypač kol vaikas mažas ir neišeina iš šeimos ribų.
Vaikai iš tėvų mokosi ir ieško savo lyties identifikacijos. Mergaitės iš savo motinų mokosi motinos bei moters vaidmenų, o berniukai iš savo tėvų - vyrų ir tėvų vaidmenų.
Vaikai, kurie artimai bendrauja su tėvais, rečiau įsitraukia į rizikos veiklą. Tėvams rekomenduojama rasti laiko būti kartu su savo vaikais, idealiu atveju - įvesti taisyklę reguliariai vienąkart per savaitę nuveikti kažką ypatingo kartu su vaiku.
Mokykla
Mokykla yra antroji svarbiausia vaiko socializacijos agentūra. Mokykloje vaikas mokosi ne tik akademinių žinių, bet ir socialinių įgūdžių, bendravimo, bendradarbiavimo ir konfliktų sprendimo.
Bendruomenė
Bendruomenė taip pat daro įtaką vaiko socializacijai. Vaikas mokosi iš kitų bendruomenės narių, dalyvauja bendruomenės veikloje ir perima bendruomenės vertybes.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Vaikų dienos centrai kaip pozityviosios socializacijos pavyzdys
Vaikų dienos centrai (VDC) atlieka svarbų vaidmenį socializuojant vaikus iš socialinės rizikos šeimų. Dienos centruose vaikai gali pavalgyti, paruošti pamokas, jaustis saugūs ir bendrauti su kitais vaikais bei suaugusiaisiais. VDC teikia kompleksines socialines ir ugdymo(si) paslaugas, psichologinę, dvasinę ir materialinę pagalbą rizikos grupės vaikams ir socialinės rizikos šeimų vaikams bei pačioms šeimoms. Šiuo metu Lietuvoje socialinės rizikos šeimose auga nemažai vaikų, tačiau tik nedidelė dalis jų gali lankyti vaikų dienos centrus, todėl būtina plėsti VDC tinklą ir užtikrinti jų prieinamumą visiems vaikams.
Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje veikia ne mažiau nei 252 VDC, kuriuos 2015-aisiais lankė beveik 7 tūkst. vaikų. Didesnė VDC koncentracija yra vidurio ir pietinėje Lietuvos dalyse (Kauno, Vilniaus ir Marijampolės apskrityse).
2015 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atlikto tyrimą „Vaikų dienos centrų veiklos, juose teikiamų socialinių paslaugų įvertinimo ir plėtojimo galimybių tyrimas“. Elektroniniu būdu apklausta Lietuvoje 100 proc. veikiančių vaikų dienos centrų (252 vaikų dienos centrai). Tyrimo metu gauti 201 vaikų dienos centro (80 proc. Tyrimo metu nustatyta, kad didesnė vaikų dienos centrų koncentracija yra vidurio ir pietinėje Lietuvos dalyse (Kauno, Vilniaus ir Marijampolės apskrityse). Vaikų dienos centrų koncentracija taip pat didėja artėjant prie didžiųjų Lietuvos miestų.
Socialinė apsaugos ir darbo ministerija siūlo kelis plėtros variantus.
- Minimalios plėtros scenarijuje siūloma vaikų dienos centruose esančių vietų skaičių didinti iki tiek, kad vaikų dienos centruose esantis vietų skaičiaus ir socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiaus santykis pasiektų 20 proc.
- Vidutinės plėtros scenarijus numato vaikų dienos centruose esančių vietų skaičių didinti iki tiek, kad vaikų dienos centruose esantis vietų skaičiaus ir socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiaus santykis pasiektų 35 proc.
- Maksimalios plėtros scenarijus numato vaikų dienos centruose esančių vietų skaičių didinti iki tiek, kad vaikų dienos centruose esantis vietų skaičiaus ir socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiaus santykis pasiektų 50 proc.
Socialinė apsaugos ir darbo ministerija nuo 2011 metų įgyvendina Europos ekonominės erdvės finansinių mechanizmų 2009-2014 m. programą „Rizikos grupės vaikai ir jaunimas“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ir Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės 2011 m. gegužės 18 d. susitarimo memorandumu dėl 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo įgyvendinimo.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Tyrimas parodė, kad 8 iš 10 tėvų, kurių vaikai lanko vaikų dienos centrus, patenkinti jų veikla ir net 97 proc. Dažniausiai vaikų dienos centre lankosi 7-11 metų vaikai, nemažai (32 %) yra ir šiek tiek vyresnių - 12-15 metų lankytojų.
Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialas VDC „Navininkai“ įgyvendina projektą „VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra“. Projekto metu įkurtas vaikų dienos centras Čižiūnuose, o metų pabaigoje tokį centrą planuojama įkurti ir Vilniuje.
VDC veiklos pavyzdžiai
- Vaikų dienos centro „Navininkai“ veikla: kompleksinės socialinės ir ugdymo(si) paslaugos, psichologinė, dvasinė ir materialinė pagalba rizikos grupės vaikams ir socialinės rizikos šeimų vaikams bei pačioms šeimoms.
- Vaikų laikinosios globos namų „Atsigręžk į vaikus“ veikla: socialinės globos paslaugos nepilnamečiams vaikams, netekusiems tėvų globos, dienos užimtumo paslaugos vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose, ruošia ir ugdo vaikus kokybiškam gyvenimui, teikia konsultavimo, palaikymo, apgyvendinimo paslaugas rizikos vaikams jų savarankiško gyvenimo pradžioje.
- Vilniaus Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos veikla: darbas su rizikos grupės vaikais ir jų šeimos nariais, skirta bendrojo lavinimo mokykloje nepritapusiems, mokymosi motyvų stokojantiems 12-18 metų vaikams.
Šeimos įgalinimo paslaugos
Šeimos įgalinimo paslaugos yra skirtos padėti šeimoms, auginančioms vaikus, įveikti sunkumus ir užtikrinti vaikų gerovę. Šios paslaugos apima:
- Konsultavimą: Šeimos gali gauti konsultacijas apie vaikų auklėjimą, socializaciją, emocijų valdymą ir kitus klausimus.
- Mokymus: Šeimos gali dalyvauti mokymuose apie tėvystės įgūdžius, konfliktų sprendimą ir kitus svarbius dalykus.
- Paramą: Šeimos gali gauti finansinę, socialinę ir psichologinę paramą.
- Tarpininkavimą: Šeimos gali gauti tarpininkavimo paslaugas, sprendžiant konfliktus su mokykla, socialinėmis tarnybomis ir kitomis institucijomis.
Pozityviosios socializacijos metodai
Pozityvioji socializacija yra procesas, kurio metu vaikas mokosi teigiamų elgesio modelių, vertybių ir įgūdžių:
- Pavyzdys: Vaikai mokosi iš suaugusiųjų, todėl svarbu, kad suaugusieji rodytų teigiamą pavyzdį.
- Padrąsinimas: Vaikai turėtų būti padrąsinami už teigiamą elgesį ir pastangas.
- Palaikymas: Vaikai turėtų jaustis palaikomi ir mylimi, nepriklausomai nuo jų pasiekimų.
- Mokymas: Vaikai turėtų būti mokomi socialinių įgūdžių, emocijų valdymo ir kitų svarbių įgūdžių.
- Ribų nustatymas: Vaikams turi būti nustatytos aiškios ribos ir taisyklės, kad jie žinotų, ko iš jų tikimasi.
- Konstruktyvus konfliktų sprendimas: Vaikai turi būti mokomi spręsti konfliktus taikiai ir konstruktyviai.
Socializacija pagal lytį
Jau ankstyvoje vaikystėje vaikai išmoksta jų lytį atitinkančius elgesio modelius, kurių įgyvendinimo iš jų tikisi visuomenės nariai. Ankstyvame socializacijos proceso etape, kurio metu mergaitės išmoksta moteriškus vaidmenis, o berniukai - vyriškus, pagrindinis vaikų socializacijos veiksnys yra jų tėvai.
Sėkmingos socializacijos uždavinys yra įdiegti vaikui šias normas ir daugelį kitų kultūrinių vertybinių standartų, pagal kuriuos vyrams ir moterims priskiriami skirtingi visuomeniniai vaidmenys.
Vaiko mokymosi procesas, kurio metu išmokstami atitinkamos lyties vaidmenys, vyksta vaiko interakcijoje su tėvais. Šis procesas turi kelis esminius mechanizmus:
- Tėvai gali kontroliuoti situaciją, kurioje veikia vaikas, ir tokiu būdu orientuoti jį į kultūriškai apibrėžtus, jo lytį atitinkančius vaidmenis, kurie turės būti atliekami ateityje.
- Tėvai gali skatinti normatyvinius standartus atitinkantį vaiko elgesį ir slopinti veiklą, kuri neatitinka kultūriškai apibrėžtų lyčių vaidmenų.
- Naudojant apdovanojimo-bausmės mechanizmą, vaikas yra skatinamas imituoti atitinkamos lyties suaugusįjį.
- Identifikacijos procese vaikas perima ir įsisavina iš suaugusiojo vertybes, kurios išreiškiamos tėvų požiūriu į vaiką.
tags: #vaiku #pozityvios #socializacijos #galimybes #rizikos #seimose