Kasmet pirmąjį liepos sekmadienį Lietuvoje minima Globėjų diena. O šiais metais, nuo birželio 29 iki liepos 5 d., akcentuojant vaikų globos svarbą, Lietuvoje paskelbta Globos savaitė.
Jos metu vyksta renginiai visuomenei, pagerbiami asmenys ir šeimos, globojantys vaikus, kalbama apie globos situaciją Lietuvoje, pasakojama apie galimybę tapti globėjais.
Nemajūnų dienos centro Globos centro veikla ir tikslai
Birželio 29 d. į BĮ Nemajūnų dienos centro organizuotą padėkos renginį, vykusį Birštono savivaldybėje, buvo sukviesti birštoniečiai, atvėrę savo namų duris vaikams, netekusiems tėvų globos. Nuo 2018 m. liepos mėn. Nemajūnų dienos centre veikia Globos centras, kuris įkurtas su tikslu įgyvendinti vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas.
Ši įstaiga pagalbos ranką šeimoms ištiesia tuomet, kai tėvai nesukuria tinkamų, saugių gyvenimo sąlygų, pristinga atsakomybės ir gebėjimų rūpintis savo vaikais. Pasak jos, Nemajūnų dienos centro Globos centras glaudžiai bendrauja su globėjais, laikinai ar nuolat globojančiais savo giminaičių ar svetimus vaikus, domisi jų poreikiais, teiraujasi, kaip vaikams sekasi adaptuotis naujoje aplinkoje, kokios pagalbos reikėtų.
„Su tokia nuostata lankome ir šeimas, patiriančias socialinę riziką,“ - sako L. „Peržvelgus pastarųjų metų statistiką, akivaizdu, kad vaikų, kuriems reikalinga globa, mažėja. Tai - džiuginantys pokyčiai visuomenėje“, - pastebi pašnekovė, pristatydama ir situaciją Birštono savivaldybėje.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Ji atskleidžia, kad per pastaruosius kelerius metus iš biologinių šeimų buvo paimti du vaikai. Birštono savivaldybėje yra penkios globėjų šeimos, kuriose globojami devyni vaikai. Anot L. Švirinienės, kiekviena globos istorija yra skirtinga: dviem atvejais anūkų globa priskirta močiutėms, viena moteris nuo mažens iki paauglystės globoja dukterėčią ir sūnėną, dar dvi moterys rūpinasi jaunesnio amžiaus vaikais, su jomis nesusijusiais jokiais giminystės ryšiais. Yra ir viena budinčių globotojų šeima.
Visi vaikai paimti globoti į nepilnas šeimas, tačiau ši aplinkybė netapo kliūtimi tapti globėjais. „Globos centro tikslas - siekti, kad be tėvų globos likę vaikai nepatektų į globos institucijas, o paslaugas gautų šeimoje ar bendruomenėje. Visais atvejais pirmiausia ieškome artimų giminaičių, galinčių pagloboti vaikus“, - teigia L.
Pereinimas nuo institucijų prie šeimos ir bendruomenės
Šiuo metu Lietuvoje daugiau kaip 1700 vaikų vis dar globojami institucijose, tačiau institucinė globa niekada neatstos namų šilumos. Tuo permainos šioje socialiai jautrioje srityje nesibaigia. Mat nuo šių metų liepos 1-sios pradeda veikti naujas nuolatinio globotojo institutas.
Didelių vaikų globos namų, tokių, kokius gal pamename veikusius prieš daugelį metų, tikrai nebėra. Tačiau pakeliui į kardinalius pokyčius šalyje dar yra aštuoni globos namai, trijuose iš jų gyvena tik nelydimi nepilnamečiai iš kitų šalių. Pavyzdžiui, nuo karo Ukrainoje pabėgę vaikai, kurie čia atvyko kartu su auklėtojomis. Kadangi jie turi stiprų tarpusavio ryšį, tai buvo priimtas sprendimas apgyvendinti juos kartu ir neišskirti perkeliant į globėjų šeimas.
Penki vaikų globos namai dar yra pakeliui į bendruomeninių vaikų globos namų statusą ir tikimės, iki vasaros tai įvyks. Pertvarkant vaikų globos namus siekiama visavertės globojamų vaikų integracijos visuomenėje. Norima, kad vaikai gyventų arčiau bendruomenės - nuosavuose namuose arba butuose, kartu su kaimynais, be tvorų, didelių teritorijų, - taip kaip mes visi.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Bendruomeniniuose globos namuose vaikai puikiai pasirengia gyvenimui savarankiškai. Įprastai, buvusių globos namų pastatas nėra uždaromas. Turime gražių pavyzdžių, kai statiniai pritaikomi kitai veiklai, pavyzdžiui, toliau čia teikiamos paslaugos žmonėms su negalia, senjorams.
Nuolatinio globotojo institutas: kam skirtas ir kokią rolę atliks
Svarbu pasakyti, kad globos sistemoje nuo liepos 1 d. atsiranda naujas institutas - nuolatinis globotojas. Vaiko teisių gynėjai labai laukiame šių pokyčių ir dedame daug vilčių. Tikimės, kad turėsime žmonių, pasirengusių imtis nuolatinio globotojo misijos ir dar daugiau vaikų galės užaugti šeimoje.
Kalbu apie tuos vaikus, kuriems iki šiol rasti globėją buvo itin sudėtinga. Nuolatinis globotojas prižiūrės tuos vaikus, kurie turi įvairių sveikatos sunkumų, kurių yra atsisakę globėjai arba net įtėviai. Dažniausiai tai vyresni vaikai ir tie vaikai, kuriems reikia ypatingai daug pagalbos, medikų ar psichinės sveikatos specialistų priežiūros, specialaus globotojo pasirengimo ir begalinio atsidavimo.
Taip pat nuolatinis globotojas galėtų priimti didesnes brolių, seserų grupes, kai yra 3 ir daugiau vaikų, taip pat paauglius, nepilnametes mamas su kūdikiais. Jiems visiems labai reikalinga šeima. Šeima gali pakeisti šių jaunų žmonių gyvenimą.
Nuolatinis globotojas bus finansuojamas iš savivaldybės lėšų ir gaus atlygį už vaikų priežiūrą. Toks atlygis yra būtinas, nes vaikų, kurių priežiūra pareikalauja daug iššūkių, reikės ir labai daug resursų: medikams, psichologams, kitiems specialistams, siekiant padėti vaikui užaugti kuo labiau savarankišku. Dažniausiai tai reiškia, kad globėjas jau negali dirbti, taigi, savivaldybės tokią paslaugą turi finansuoti, kad globėjas arba šeima galėtų atsidėti tiktai šiam, labai reikšmingam, daug laiko, žinių ir emocijų pareikalaujančiam darbui.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Jei tampi nuolatiniu globotoju, tai reiškia, kad savo šeimoje globosi vaiką, kol jis užaugs, tik papildomai būsi finansuojamas savivaldybės. Daugeliui vaikų nauji pokyčiai suteiks galimybę užaugti šeimoje.
Vaiko paėmimo iš šeimos priežastys ir laikinosios globos tikslai
Pagrindinė priežastis, lemiančią, kad vaikai būtų paimti iš biologinių tėvų, yra įvairūs suaugusiųjų sunkumai, dėl kurių vaikas kenčia nepriežiūrą, emocinį ar fizinį smurtą. Dažniausiai taip nutinka dėl suaugusiųjų nesaikingai vartojamo alkoholio ar psichotropinių medžiagų.
Iš tikrųjų labai svarbus yra situacijos įvertinimas. Vaikas gali būti paimtas iš šeimos ir perkeltas į saugią aplinką tik kai jo saugumui, sveikatai ar net gyvybei iškilo realus pavojus. Įprastai vaiko teisių gynėjai deda visas pastangas padėti šeimai, kad, pasikeitus situacijai, vaikas galėtų augti su savo tėvais. Ši pagalba gali būti teikiama ir vaikui liekant šeimoje.
Pokalbiui su vaiku vaiko teisių gynėjai skiria ypatingą dėmesį, yra pasirengę visiems galimiems iššūkiams, juk ir situacijos skirtingos ir vaikai skirtingai reaguoja į iššūkius, skirtingi vaikų vidiniai resursai, patirtys. Be abejo, vaikui, pagal jo amžių ir brandą, pasakoma apie situaciją, laukiančius pokyčius, visada išklausoma ir vaiko nuomonė, ji itin reikšminga. Tik situacijos aiškumas, supratimas gali apsaugoti vaiką nuo papildomų išgyvenimų.
Laikinoji globos tikslas yra kuo greitesnis vaiko grįžimas į pasikeitusią šeimą. Tačiau kad nuolatinėje globoje esantis vaikas grįžtų į biologinę šeimą, itin retos situacijos. Tėvų valdžią riboja teismas ir tik esant labai rimtoms aplinkybėms, kai problemos kartojasi, šeima nesikeičia, pagalbos nepriima ir vaikas tokioje aplinkoje negali augti.
Reikia akcentuoti, kad šeimoms atsidūrus krizinėje situacijose, valstybė teikia visokeriopą pagalbą. Ir jeigu per metus ar pusantrų šeima nededa pastangų, nekeičia savo įpročių, gyvenimo stiliaus, nepadarė jokio progreso, tik tada tai yra sprendžiama dėl vaiko nuolatinės globos.
Psichosocialiniai poreikiai, traumos ir parengimas globėjams
Tik šeimoje gali realizuotis vaiko psichosocialiniai poreikiai. Galime turėti puikiai veikiančius vaikų globos namus, kur gali būti patenkinami baziniai poreikiai, bet yra tam tikrų psichosocialinių poreikių, kurių negalime patenkinti, pavyzdžiui, vaikui yra labai svarbu prisirišti bent prie vienos suaugusiojo. Pasitikėti juo, kad nepaliks, sulauks pagalbos.
Kalbant apie socialinius poreikius mes suprantame, kad tik šeimoje gyvenantis vaikas gali matyti realų socialinį gyvenimą. Kaip vyksta bendravimas su giminėmis, kaip šeimos tvarkomas šeimos biudžetas, kad reikia uždirbti pinigus. Jei esi užaugęs šeimoje, tai net nesusimąstai, apie šiuos paprastus visuomenės dėsnius, nes nuolat su jais susiduri. Bet kai augi vaikų globos namuose, tai darbuotojai ateina pas tave dirbti ir tam tikri įgūdžiai būna silpnesni.
Psichologinę traumą vaikams gali sukelti įvairūs žalojantys veiksniai. Jeigu vaikas patenka į nuolatinę globą, tai jam tikrai bus sudėtingas tas momentas, kad jį paliko tėvai, jog jiems jis nerūpėjo. Vaikas susiduria su paliktumo, apleistumo jausmu. Kaip kiti dalykai dėliosis, labai priklauso, kas atsitiko šeimoje, ar vaikas patyrė fizinį ar emocinį smurtą, taip pat svarbus momentas, kiek ilgai vaikas gyveno trauminėje aplinkoje, kokios jo asmeninės savybės.
Pamatinė trauma - nereikalingumo, tėvų paliktumo, įtakoja, kad vaikai, atsidūrę globoje, visiškai kitaip suvokia saugumą. Jei globėjai supranta traumos anatomiją, tai tikrai galima padėti vaikui. Galima pasitelkti psichologų, psichoterapeutų pagalbą bet svarbiausia, kad vaiką suptų mylintys, rūpestingi suaugusieji.
Mes, vaiko teisių gynėjai, džiaugiamės, kad globėjai vis geriau parengiami savo darbui specialiuose GIMK mokymuose. GIMK programa leidžia pažvelgti į vaiką giliau, šiek tiek kitomis akimis pamatyti jo pasaulį, poreikius ir patirtį. Pats svarbiausias šios programos principas - viską pradėti nuo savęs. Mokymai paremti praktinėmis užduotimis, diskusijomis ir refleksijomis. Būsimi globėjai mokymų metu gali atvirai kalbėti apie tai, ką jie jaučia užduočių metu, atsakyti sau į daugelį klausimų. Taip pat padeda įsivertinti, ar turi vaiko globėjui reikalingų žinių bei gebėjimų.
Statistika, iššūkiai ir visuomenės nuostatos
Vaiko teisių gynėjų turimi duomenys rodo, kad laikina globa 2022 m. gale buvo nustatyta 817 vaikų, o 2023 m. pabaigoje - 1074 vaikams. Tendencijų mažėjimo nesijaučia. Metų eigoje tie skaičiai keičiasi.
Kalbant apie nacionalinį įvaikinimą, tendencijos yra tokios: 2021 m. buvo įvaikinti 57 vaikai, 2022-siais - 59, o 2023 m. - 54 vaikai. Tarptautinio įvaikinimo skaičiai: 2021 m. - 12, 2022-siais - 7, o 2023 m. - 6 vaikai.
Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad vaikai, turintys didesnių sveikatos sunkumų, vyresni nei 10 metų vaikai, didelės brolių, seserų grupės, kai yra 3 ir daugiau vaikų, nepilnametės mamos su kūdikiais rečiau sulaukia globėjų. Todėl ir dirbama su nuolatinių globotojų klausimu, kad visi vaikai turėtų galimybę augti šeimose.
Jau 15 metų dirbu šioje srityje ir tendencijos tikrai labai stipriai keičiasi. Prieš 15 metų žmonės įprastai norėdavo įsivaikinti tik gimusius kūdikius arba vaikus iki 2 metų. Dabar ir 6-7 metų vaikai yra įvaikinami. Amžiaus ribos plečiasi. Vis daugiau žmonių globoja paauglius. Požiūris tikrai keičiasi ir tai džiugina. Visuomenės nuostatos keičiasi ir tikrai nyksta stereotipai apie savo tėvų globos netekusius vaikus, juk jie tokie patys vaikai, kaip ir bet kuris kitas vaikas.
Šiuo metu yra apie 200 šeimų, kurios laukia galimybės įsivaikinti. Kas užkerta kelią įsivaikinti? Yra šeimų, kurie nori įsivaikinti, sąrašas. Taip pat yra vaikų sąrašas, kurie gali būti įvaikinti. Reiškia, kad tame sąraše nėra tokio vaiko, kurio jie šeima laukia ir yra pasiruošusi priimti, įvertinus vaiko amžių, sveikatos būklę ar kitus veiksnius. Ypač retai įvaikinami negalią turintys vaikai. Nesinori sakyti, kad mes lietuviai nenorime tokių vaikų globoti, auginti tik sveikus vaikus. Žmonės įvertina, ar įvaikinus vaiką su negalia, galėsi dirbti, ar galėsi save ir vaiką išlaikyti. o gal ten, kur gyveni nebus paslaugų, kurios užtikrintų jo ugdymą, medicininę priežiūrą.
Medijos ir visuomenės informavimas
Daugiau apie sudėtingus vaikų likimus pamatykite Edmundo Malūko romano motyvais kurtame draminiame seriale „Šiukšlyno žmonės“, kuriame vaidina garsūs Lietuvos aktoriai - Mantas Jankavičius, Indrė Patkauskaitė, Marius Jampolskis, Toma Vaškevičiūtė, Marius Repšys, Eglė Jackaitė, Ramūnas Abukevičius. Žiūrėkite serialą „Šiukšlyno žmonės“ - tik per „Go3“ televiziją.
Dažniausiai užduodami klausimai ir praktiniai aspektai
- Kaip vaikas per trumpą laiką yra paruošiamas tam, kad iš biologinių namų aplinkos patektų į svetimą prieglobstį? Iš tikrųjų labai svarbus yra situacijos įvertinimas.
- Ką reiškia vaikui augti šeimoje? Tik šeimoje gali realizuotis vaiko psichosocialiniai poreikiai.
- Kaip vaikams sekasi įveikti traumines patirtis? Jei globėjai supranta traumos anatomiją, tai tikrai galima padėti vaikui. Galima pasitelkti psichologų, psichoterapeutų pagalbą bet svarbiausia, kad vaiką suptų mylintys, rūpestingi suaugusieji.
- Kaip parengti globėjus? GIMK programa leidžia pažvelgti į vaiką giliau, mokymai paremti praktinėmis užduotimis, diskusijomis ir refleksijomis.
| Prioritetas | Veikla |
|---|---|
| Mažinti institucininę globą | Pertvarkyti globos namus į bendruomeninius, apgyvendinti vaikus arčiau bendruomenės |
| Skatinti šeimos globą | Rasti artimus giminaičius, parengti globėjus per GIMK mokymus |
| Palaikyti sunkiausiai globojamus vaikus | Įvesti nuolatinio globotojo institutą, savivaldybių finansavimas, specialistų paslaugos |
Visi šie žingsniai - nuo Globos savaitės renginių iki nuolatinio globotojo instituto įvedimo - orientuoti į tą patį tikslą: kad daugiau vaikų užaugtų mylinčiose šeimose, o ne institucijose.