Vaikai FOTO: ELTA / Josvydas Elinskas Įgyvendinant vaikų globos institucijų pertvarką, gruodžio pabaigoje uždaromi Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose likę paskutiniai vaikų globos namai. Jų globotiniai perkeliami į šeiminius namus - butus ar individualius namus, kuriuose gali gyventi iki aštuonių vaikų, nurodo organizacijos „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė.
„Pradėjus pertvarką 2014 metais, dideliuose vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 3,5 tūkst. vaikų, o šiandien norime drąsiai paskelbti apie tokių namų uždarymą. Per visus šiuos metus daugiau dėmesio skyrėme šeimoms, kad vaikai galėtų saugiau augti savo tėvų šeimose - pradėjome teikti kompleksines paslaugas šeimai, sustiprinome vaikų dienos centrus ir šeimų socialinę priežiūrą“, - cituojama socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Uždarinėti tuomet Lietuvoje veikusius 95 vaikų globos namus buvo pradėta 2014 m. Didžioji dalis jau uždarytų įstaigų globotinių šiuo metu gyvena šeimose: pas globėjus, budinčius ar nuolatinius globotojus bei šeimynose. Ministrės teigimu, siekiant užtikrinti svarbiausias vaiko teises ir poreikius, paslaugas reikia teikti ne tik šeimoms, išgyvenančioms krizę, bet ir šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai.
„Lietuvoje 2018 m. startavo globos centrai, kurių šiuo metu yra 66, atsirado profesionalių globotojų institutas - budintys ir nuolatiniai globotojai, aktyviai buvo stiprinama šeimynų veikla, taip pat dalis vaikų apsigyveno šeiminiuose namuose. Jų šiuo metu turime 177 ir juose auga 1032 vaikai. Tokie pokyčiai ne tik suteikia galimybę vaikams augti mylinčioje ir palaikančioje šeimos aplinkoje, taip stiprinant jų emocinę gerovę, bet taip pat prisideda ir prie bendruomenės stiprinimo bei atsakingo vaikų priežiūros užtikrinimo“, - kalbėjo I. Ruginienė.
177 šeiminiuose namuose gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai. Skaičiuojama, kad per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 m. vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6,7 tūkst. vaikų, 2014 m., pertvarkai tik prasidėjus, - daugiau nei 3,5 tūkst. globotinių. Šiuo metu kiek daugiau nei 1 tūkst. vaikų gyvena šeimos aplinkai artimuose šeiminiuose namuose - bendruomenėje, pažymi R. Ladauskienė.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Uždarius visus vaikų globos namus, gruodžio mėn. pabaigos duomenimis, Lietuvoje veikė 177 šeiminiai namai, kuriuose šiuo metu gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių - 843 vyresni nei 10 metų amžiaus. „Šeiminiai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, yra kur kas tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui, nei vaikų globos namai. Čia jiems skiriama daugiau dėmesio, mokoma savarankiškumo, vaikai gyvena lyg namuose ir yra atsakingi už savo gyvenamą vietą. Visgi nėra saugesnės ir stabilesnės vietos vaikams nei šeima - globėjų ar rūpintojų, nuolatinio globotojo ar šeimynos“, - kalbėjo R. Ladauskienė.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 3 tūkst. fizinių vaiko globėjų rūpintojų, 251 budintis globotojas, 54 šeimynos ir 9 nuolatiniai globotojai, priklausantys nuo liepos 1 d. veikiančiam Nuolatinio globotojo institutui ir gaunantys atlygį už ypatingų vaikų globą. Vykdant institucinės globos pertvarką, Šilutės rajono savivaldybės 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarybos sprendimu Nr. T1-447 reorganizuoti Saugų vaikų globos namai ir nuo 2021 m. sausio 1 d. prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro.
Kalbėta apie regionų pokyčius: Vilniaus rajone vykdomi projektai, siekiant plėsti bendruomeninius vaikų globos namus ir užtikrinti prioritetą mažiau įsisenėjusiai institucininei globai. Naujai įkurtų ar renovuotų pastatų daugelis funkcijų atliekama pagal Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas, įskaitant socialinę globą ir vaikų dienos centrus. Vilniaus rajono savivaldybė intensyviai remia globos sistemas, didina finansavimą budinčių globotojų šeimoms, siekia užtikrinti kokybišką globą neturintiems tėvų vaikams ir didžiuoja savo įsipareigojimu padėti karo pabėgėliams iš Ukrainos.
2023 m. Vilniaus rajone buvo įgyvendinti įvairūs projektai: iš viso skirta beveik 2 mln. eurų socialiniams tikslams; veikia 31 stacionari socialinės globos įstaiga, kuriose gyvena daugiau nei 5 tūkst. suaugusiųjų ir vaikų su negalia, taip pat vystomi grupiniai gyvenimo namai ir bendruomeniniai globos namai. Taip pat vyksta plėtra Vaikų dienos centrų tinklo: 2023 m. veikė 7 centrai su 259 lankytojais, o 2022 m. - 11 centrų su 227 vaikais; 2023 m. papildomai suteikta teisė veikti dar trims centrams. Vilniaus rajono savivaldybė visapusiškai remia tiek formalias, tiek neformalias paslaugas, siekdama užtikrinti gyventojų socialinį saugumą ir įtrauktį.
Regioniniai pavyzdžiai ir naujovės
Kauno, Šakių bei Kupiškio rajonų atvejis rodo, kad pereita prie mažesnių, bet labiau šeimą nuspėjančių namų modelių. Apskaitoje nurodoma, kad gruodžio pabaigoje uždaryta paskutinė institucinių vaikų globos namų dalis, o jų globotiniai yra įsikūrę bendruomeniniuose namuose arba šeimynose. Tokiu būdu Lietuvos regionuose stiprinama šeimos globos sistema ir įgyvendinamas tikslas - gyventi be institucinės globos.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Nuo 2021 m. įsigaliojo licencijavimo ir paslaugų teikimo tvarka, kurioje Akcentuojama nuolatinė globos institucijų veiklos peržiūra ir kokybė: įstaigos „Vaiko gerovės ir globos centras“, „Gilės“, „Spindulio“, „Šypsenos“ ir kt. - jos siūlo bendruomeninius namus, kuriuose vaikai gali augti prižiūrimi globėjų ar rūpintojų šeimose. Tai ypač svarbu siekiant užtikrinti vaikų teises ir saugumą, taip pat skatina jų socialinę integraciją.
Socialiniai paslaugų plėtros pavyzdžiai Vilniaus regione
Vilniaus rajono savivaldybė 2023 metais toliau plečia socialinių įstaigų infrastruktūrą: steigia grupinio gyvenimo namus, socialinių dirbtuvių/dienos užimtumo centrus, modernizuoja Neįgaliųjų dienos užimtumo centrą ir plečia transporto paslaugų infrastuktūrą. Taip pat didinama parama budinčių globotojų šeimoms, skatinamas oficialus regionalinių NVO projektų finansavimas. Šio regiono laisvėji ir inovatyvūs sprendimai rodo, kaip valstybės ir savivaldybių partnerystė keičia vaikų globos modelį.
Taip pat įtraukiama Ukrainos vaikų globa: nuo 2022 m. kovo mėnesio 83 Ukrainos vaikams suteikta globa (rūpyba), tiek Lietuvos piliečių šeimose, tiek Ukrainos giminių šeimose. 2023 m. daugiausia dėmesio skiriama socialinių paslaugų priežiūrai ir įtraukti užimtumo iniciatyvoms, kad užtikrinti tėvų globos netekusiems vaikams stabilų gyvenimą ir galimybę augti saugioje šeimos aplinkoje.
Institucininių vaikų globos namų uždarymo rezultatų įvertinimas
Skaičiai rodo, kad institucininių globos įstaigų uždarymas sparčiai keičia vaikų globos kraštovaizdį: 2014 metais pradėta pertvarka sumažino globotinių skaičių nuo daugiau kaip 3,5 tūkst. iki beveik 1,0 tūkst. vaikų šeimyniniuose namuose ir globoje. Vis dėlto svarbiausia ne tik skaičiai, bet vaiko raidai ir jo socialinės įgūdžių ugdymas - šeimyniniai namai suteikia daugiau dėmesio, savarankiškumo ugdymo galimybių ir saugią, artimą aplinką.
Šeimyniniai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, laikomos tinkamesne aplinka vaiko raidai nei instituciniai namai. Globotojų įvairovė, profesionali pagalba ir dienos centrų plėtra prisideda prie vaikų gerovės ir įtraukties į bendruomenę.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Šiuo metu Lietuvoje veikia 177 šeiminiai namai su 1032 globojamais vaikais, o visos pertvarkos tikslas - užbaigti institucinį modelį ir nustatyti gyvensenos standartus mažose, saugiose bendruomenėse. Daugiau kaip 3 tūkst. fizinių globėjų rūpinasi vaikais, o valstybės ir savivaldybių finansavimas užtikrina paslaugų tęstinumą, įskaitant budinčių globotojų, globėjų ir nuolatinių globotojų institutus.
| Paslauga | Trumpa apžvalga |
|---|---|
| Šeimyniniai namai | 9-16 vietų name leidžia auginti iki 8 vaikų; didesnė individualizacija, savarankiškumo ugdymas |
| Globotojų tinklas | Fiziniai globėjai, budintys globotojai, nuolatiniai globotojai; teikiama pagalba iš savivaldybių |
| Vaikų dienos centrai | Siūlo dienos veiklas, priežiūrą, socialinę įtrauktį; 2023 m. veikia 7 centrai |
Taigi Lietuvoje pertvarka į šeimyninius namus tęsiasi: uždarius institucinį modelį, vaikai gali augti mylinančioje šeimoje ar saugioje globotojų aplinkoje, o bendruomenės - aktyviai įsitraukia į jų gyvenimą ir gerovę.