Vaikų globos namai - tai įstaigos, kuriose apgyvendinami be tėvų globos likę vaikai, neįgalūs vaikai arba vaikai, turintys specialiųjų poreikių. Siekiant užtikrinti vaikų saugumą, sveikatą ir gerovę, vaikų globos namams keliami griežti reikalavimai, kurie reglamentuojami įvairiais teisės aktais.
Ryšio, saugumo ir nuoseklumo trūkumas institucinėje globoje
Tvirtas, saugus ir nuoseklus ryšys su vienu suaugusiuoju padeda tvirtą pamatą, nuo kurio atsispyręs vaikas gali drąsiai eiti į pasaulį ir jį tyrinėti, ugdyti įgūdžius ir leisti vystytis prigimtinėms dovanoms bei gebėjimams. Tokioje aplinkoje, vaiko raida vystosi geriausiai. Vaiko poreikiai yra patenkinami, jis jaučiasi saugus ir mokosi bendrauti su šalia jo esančiais žmonėmis.
Globos namuose sunku užtikrinti juntamą saugumą, nuoseklumą ir pastovumą. Dėl dažnos darbuotojų kaitos, vaikas negali saugiai prisirišti prie vieno suaugusiojo, dažną kartą auklėjimo metodai būna nenuoseklūs, vaikui sunku suprasti ką jis gali daryti, o ko ne. Tai įneša dar daugiau chaoso jau į taip chaotišką vaiko gyvenimą. Vaikų globos namų darbuotojams yra sunku visapusiškai pasirūpinti tokiu dideliu skaičiumi vaikų. Visa tai trikdo vaiko raidą.
Psichikos sveikatos rizikos ir institucinio ugdymo kodai
Institucinėje globoje augantys vaikai turi didesnę riziką patirti papildomus traumuojančius gyvenimo įvykius. „Institucinis ugdymas“ yra vienas iš „Z kodų“ sąraše įvardintų veiksnių Tarptautinėje ligų klasifikacijoje. Tai nėra pagrindinė ar tiesioginė diagnozė. Šalia šio kodo paprastai rašomas ir kitas kodas, nurodantis konkretų vaiko sutrikimą.
Negalime vienareikšmiškai teigti, jog vaiko psichikos sutrikimas atsirado vien dėl to, kad jis auga globos namuose. Tai dažniau yra papildomas, palaikomasis faktorius, nes iki patenkant į globos instituciją jis patyrė daug kitų neigiamų išgyvenimų. Tai yra komplektas vaikystėje įvykusių neigiamų patirčių, kurios visos kartu yra vadinamos „Kompleksine Raidos Trauma“.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Institucinės globos įtaka mokymuisi ir smegenų funkcijoms
Tyrimai rodo, jog institucinėje globoje augančių vaikų intelektas būna žemesnis. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad didelė dalis be tėvų priežiūros augusių vaikų neišnaudoja savo potencialo, kalbant apie išsilavinimą ir praktinius įgūdžius. Visų pirma tai susiję su priežastimis, jog sutrinka aukštesniųjų vaiko smegenų, atsakingų už mokymąsi, dėmesingumą, loginį mąstymą, emocinę reguliaciją vystymasis.
Vaikas gyvena savo „apatinėse smegenyse“ t.y. nuolatinėje baimėje ir nesaugume. Jis nuolat stebi aplinką, tikrindamas, ar jam nekyla kokia nors grėsmė. Ir ta grėsmė nebūtinai turi būti reali. Visa tai lemia prastesnius vaiko mokymosi pasiekimus, sunkumus valdant emocijas ir mokantis socialinių įgūdžių, kurie ypač svarbūs ateityje kuriant darbinius ar asmeninius santykius.
Įsitikinimų sistemos formavimas ir emocinis palaikymas
Vaiko patirtys - tai ką jis girdi, mato, jaučia - formuoja jo įsitikinimus apie kitus žmones, pasaulį ir save. Padrąsinančio ir palaikančio žodžio stoka lemia tai, jog vaikas nepasitiki savimi. Dažną kartą šie vaikai girdi į juos nukreiptą kritiką: „Tu nieko nesugebi“, „Ir vėl prisidirbai“, „Kada išmoksi pagaliau gražiai elgtis?“ ir pan. Visa tai atitinkamai formuoja vaiko įsitikinimus apie save: „Aš nieko nesugebu“, „Man niekada nepavyks“, „Aš nesu vertas“ ir t.t.
Vaikas turi girdėti: „Tau pavyks“, „Tu esi brangus“, „Žinau, kad šiandien nepasisekė, bet vis tiek tave myliu“. Ir vaikas turi tai įsisavinti ne tik kognityviniame lygmenyje, bet ir per patirtį. Vadinasi, jei aš sakau vaikui, kad tu esi man brangus, turiu jam tai parodyti ir savo veiksmais: per apkabinimą, švelnų žvilgsnį, rūpinimąsi ir panašiai.
Hospitalizacija, kartotinės stacionarizacijos ir jų poveikis
Dirbant ligoninėje, teko susidurti su daugeliu vaikų, augančių globos namuose. „Psichikos sveikatos sutrikimų turinčių vaikų šeimos situacijos tyrimas“ atskleidė, jog didžiausią pacientų, gydomų vaikų psichiatrijos skyriuose dalį sudarė „globos namuose augantys vaikai“ ir „daugiau kaip pusė vaikų (56,1 proc.), augančių globos namuose, buvo kartotinai gydyti psichiatrijos stacionaruose“.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Toks vaiko vežiojimas į ligoninę, ne tik, kad jam nepadeda, bet ir yra žalingas: mes išimame vaiką iš jam pažįstamos, pastovios aplinkos, įmetame į naują, kurioje jis nesijaučia saugus ir norime, kad jo elgesys pagerėtų ir iš ligoninės jis išeitų „sveikas“. Tai taip pat neskatina vaiko pasitikėjimo suaugusiais, tai griauna ryšį su vaiku.
Fizinės aplinkos ir higienos reikalavimai
Socialinės globos įstaigos teritorija, visų patalpų išplanavimas ir įrengimas turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 124:2014 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Socialinės globos teikimo vieta turi būti nesunkiai pasiekiama visuomeniniu transportu. Esant poreikiui, socialinės globos įstaiga užtikrina specialaus transporto paslaugas priemonėms, susijusioms su asmenų socialine integracija į bendruomenę, vykdyti.
Gyvenamojo ploto reikalavimai: vienam vaikui turi būti skiriama ne mažiau kaip 14 kv. m. Miegamajame kambaryje vienai vietai skiriama ne mažiau kaip 6 kv. m ploto, vaikui iki 3 metų skirtai vietai - ne mažiau kaip 4 kv. m. Berniukams ir mergaitėms nuo 7 metų amžiaus turi būti įrengti atskiri miegamieji.
Šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, lengvai valomi. Patalpose turi būti užtikrintas apšvietimas. Apšvietimo normos įvairioms patalpoms pateiktos lentelėje:
| Patalpa | Apšvietos lygis (liuksais) |
|---|---|
| Žaidimų kambarys | 300 |
| Miegamasis | 150 |
| Valgomasis | 200 |
| Mokymosi klasė | 400 |
| Perėjimas | - |
Sanitarinės sąlygos, maisto ir sveikatos priežiūra
Socialinės globos namuose maistas gaminamas socialinės globos namų šeimynos virtuvėje ar bendrosiose maisto tvarkymo patalpose. Socialinės globos namų bendrosiose maisto tvarkymo patalpose privalo būti gartraukis, šaldytuvas. Socialinės globos namų bendrosiose maisto tvarkymo patalpose negali dirbti daugiau kaip dviem pamainomis.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Socialinės globos įstaigoje apgyvendinami vaikai, turintys pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio gydytojo išduotą išrašą iš medicininių dokumentų, įrodantį, kad vaikas neserga ūmiomis infekcinėmis ligomis ir kad jam nediagnozuota ūmi psichozė, išskyrus atvejus, kai socialinės globos įstaigoje laikinai apgyvendinami vaikai, paimti iš jiems nesaugios aplinkos.
Individualus socialinės globos planas (ISGP) ir daugiadisciplininė priežiūra
Socialinei globai vaikui teikti socialinės globos įstaigos nustatyta tvarka yra sudarytas ISGP, kuriame numatyta, kokie tikslai yra siekiami, kokiomis priemonėmis bus siekiama šių tikslų įgyvendinimo, detalizuojamos paslaugos (socialinės, sveikatos priežiūros, ugdymo ir kitos), kurios vaikui bus teikiamos ar organizuojamos socialinės globos įstaigoje.
ISGP sudaromas ir jame vaiko ir kitų asmenų duomenys nurodomi vadovaujantis asmens duomenų apsaugos reikalavimais. Sudarant ISGP yra įvertinti visi vaiko sveikatos, laisvalaikio organizavimo, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo, specialieji ir kiti poreikiai, atsižvelgiant į vaiko gebėjimus, gabumus, silpnąsias savybes, situaciją šeimoje, socialinę riziką, negalią.
ISGP rengia socialinę globą teikiantys specialistai dalyvaujant pagal amžių ir brandą gebančiam išreikšti nuomonę vaikui, vaiko pasirinktam socialinės globos įstaigos socialinių paslaugų srities darbuotojui. Užtikrinta, kad ne rečiau kaip kas pusę metų, o atsiradus naujų aplinkybių, ISGP būtų peržiūrimas ir tikslinamas.
Perėjimas nuo institucinės globos prie šeimai artimos aplinkos
Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų likusiems be tėvų globos vaikams. Tai numatyta Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijoje. Vadovaujantis Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų planu.
Lietuvoje, siekiant užtikrinti geresnę vaikų globą, vis labiau atsisakoma institucinių vaikų globos namų ir pereinama prie naujo modelio - šeimynų, gyvenančių atskiruose butuose. Šis modelis leidžia vaikams gyventi artimesnėje šeimai aplinkoje ir mokytis savarankiško gyvenimo įgūdžių.
Bendruomeniniai vaikų globos namai ir šeimynos
Bendruomeniniai vaikų globos namai - pagal šeimai artimos aplinkos modelį veikiantys vaikų globos namai, įsteigti atskirose patalpose (pvz.: namas, butas) bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems vaikams ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių. Šie namai pagal savo pobūdį priskirtini bendruomeninėms paslaugoms.
Įgyvendinant bendruomeninių vaikų globos namų plėtrą tėvų globos netekusiems vaikams, būtina steigti nedidelius iki 8 vietų bendruomeninius vaikų globos namus, kur aplinka pritaikoma pagal visus vaikų poreikius. Kad vaikams būtų sudarytos sąlygos įgyti kiek įmanoma daugiau darbo, namų ūkio, biudžeto tvarkymo ir kitų kasdieniame gyvenime būtinų įgūdžių, padėsiančių užtikrinti jų savarankiškumą ateityje.
Praktiniai pavyzdžiai: perėjimas prie butuose įsikūrusių šeimynų
Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ taip pat žengia šiuo keliu - jų auklėtiniai persikelia į atskirus butus. Miesto centre, Šaulių gatvėje, globos namų ugdytiniams buvo nupirktas 5 kambarių butas per du aukštus. Gražiai ir skoningai suremontuotame būste įrengti keturi dviviečiai kambariai, svetainė su židiniu, virtuvė, du sanitariniai mazgai ir darbo vieta su kompiuteriais. Čia įsikūrė aštuonių vaikų šeimyna, kuriai naujo savarankiško gyvenimo pagrindus dėti padeda socialinės darbuotojos.
Klaipėdos meras pasidžiaugė, jog nors reikalavimai savarankiškam bendruomeninių vaikų namų būstui itin aukšti, tačiau Klaipėdoje po truputį atsisakoma institucinių vaikų globos namų ir sėkmingai plėtojamas naujas vaikų šeimynos modelis.
Socialinių darbuotojų vaidmuo ir investicijos į ryšio kūrimą
Socialinės darbuotojos Indrė Jankevičienė ir jos padėjėja Birutė Medžinskienė gyrė ugdytines: „Nors prižiūrimų vaikų perpus mažiau, tačiau dabar pačioms tenka aprūpinti šeimyną...“
Nei vienas vaikas nebuvo sukurtas augti vaikų globos namuose. Todėl daug geresnis pagalbos būdas yra, kai kasdien vaiku tiesiogiai besirūpinantys suaugusieji investuoja laiko, skiria dėmesio, mezga pasitikėjimu grįstą ryšį ir keičia jo įsitikinimų sistemą per naujas pozityvias patirtis. Dalyvavimas kasdienėje veikloje, švelnus rūpinimasis, padrąsinimas ir nuoseklumas yra kertiniai elementai, kurie padeda vaikui keistis ir atstatyti pasitikėjimą savimi bei kitais.
Vaikų ir paauglių psichiatrijos draugija
Stigma, socialinė izoliacija ir visuomenės atsakomybė
Vaikų globos namuose augantys vaikai yra tarsi su stigma. Ne paslaptis, kad su tokiais vaikais vis dar vengiama bendrauti. Stigma, bendrąja prasme, reiškia diskriminaciją, pasmerkimą ir gėdą dėl to koks esu. „Stigmatizuodami žmones, mes kaip visuomenė, praleidžiame galimybę pamatyti juose slypinčias skirtingas dovanas ir gebėjimus, kurie priešingu atveju galėtų pasitarnauti visuomenės labui“.
Pranešama, jog nepaisant vis dažnesnių straipsnių ir sukrečiančių reportažų apie siaubingą vaikų vaikystę Lietuvoje, visuomenės susidomėjimas ir užuojauta išlieka labai selektyvi. Neretai vis dar apsiribojama manymu, kad stogas virš galvos ir normalios gyvenimo sąlygos - yra visa tai, ko reikia. Pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės, akivaizdu, kad vaikui reikia žmogiško normalaus ryšio ir namų.
Deinstitucionalizacija: galimybės ir rizikos
Deinstitucionalizacijos procesas yra kompleksiškas ir pakankamai sudėtingas. Įvertinus pirmuosius deinstitucionalizacijos projektus, pastebima, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms trūksta žinių, įgūdžių ir kompetencijų, tinkamo deinstitucionalizacijos proceso suvokimo. Todėl prasidėjęs deinstitucionalizacijos projektas gali tapti viso labo perėjimu nuo didesnių institucijų prie mažesnių institucijų, nesukuriant jokio tikro pokyčio ir tokiu būdu toliau remiant institucinę globą.
Lietuvoje vykdomas globos įstaigų deinstitucionalizacijos procesas bus pozityvus tuomet, kai bus koordinuojami visi valstybės vykdomi veiksmai. Bendradarbiaujant valstybės institucijoms, savivaldybių įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms bus įgyvendinamos naujos veiklos globos srityje, skirtos vaikų, darbuotojų, globėjų poreikiams tenkinti. Didėjantis socialinių paslaugų poreikis sąlygoja peržiūrėti socialinių paslaugų finansavimo modelį ir skirti didesnį dėmesį kompleksinių socialinių paslaugų teikimui.
Kodėl svarbu nedelsti ir investuoti į ankstyvąsias intervencijas
Psichologų manymu, tik gimus kūdikiui prasideda jo socializacijos procesas, o gyvenimas globos įstaigoje dažnai siejamas su skausmingais išgyvenimais. „Augantys globos namuose vaikai taip pat turi daugiau mokymosi sunkumų, o jų santykiai su bendraamžiais yra sudėtingesni. Tyrimai rodo, jog tokiems vaikams sunkiau bendrauti su mokytojais.“
Vaikams, augantiems globos namuose, labai sudėtinga planuoti ateities perspektyvas. Dažnai jie nežino, ko nori, neturi tikslų ateičiai. Suaugusiųjų užduotis - laiku suteikti vaikui žmogišką ryšį, palaikymą ir pagalbą įgyjant kasdieninio gyvenimo įgūdžius bei socialinę kompetenciją.
Rekomenduojami prioritetai gerinant vidinę globos namų aplinką
- Skatinti perėjimą į šeimai artimas aplinkas: šeimynas, bendruomeninius globos namus, vaikų butus.
- Užtikrinti ISGP individualizaciją ir dažną jos peržiūrą remiantis vaiko poreikiais.
- Mokyti ir palaikyti socialinės globos darbuotojus, mažinant darbuotojų kaitą.
- Investuoti į emocinį ir tarpusavio ryšio stiprinimą per kasdienes pozityvias patirtis.
- Suteikti vaikams galimybes įgyti praktinius gyvenimo ir socialinius įgūdžius.
- Koordinuoti valstybės institucijų veiksmus ir finansavimą, siekiant kompleksinių socialinių paslaugų.
Įmanoma! Ir vilties yra daug! Psichologijos mokslų daktarė Karyn Purvis yra pasakiusi: „Nesu mačiusi nei vieno vaiko, kurio sielos žaizdos negalėtų gyti“. Vaiko smegenys yra stebuklingos, nes jos yra labai plastiškos - tai reiškia, kad nors ir jo smegenys yra jautrios neigiamoms patirtims, jos yra be galo imlios teigiamoms, pozityvioms patirtims.