Socialinė psichologija yra psichologijos sritis, kuri siekia suprasti psichikos reiškinius, atsirandančius žmonėms bendraujant, sąveikaujant grupėse arba kai žmogus tampa grupės nariu. Žmogus yra socialinė būtybė - izoliuotas nuo kitų jis realiai mažai būna, todėl socialinės psichologijos tyrimai būtini norint pilnai suprasti jo elgesį. Socialinė psichologija pabrėžia, kad žmogaus elgesio negalima suprasti neatsižvelgus į socialinę situaciją.
Akivaizdus kasdienis pavyzdys - situacija, kai Marytė laukia pasimatymo su Jonu, jo dar nematydama. Ji jau turi pirminį nusistatymą - mano, kad per pažinčių tarnybą ieškantys žmonės yra nevykėliai. Tačiau atsiradus Jono įvaizdžiui - simpatiškas, rašytojas, kuris rodo intelektą ir kūrybiškumą - Marytė pradeda abejoti savo išankstinėmis nuostatomis. Šis pavyzdys iliustruoja, kaip mes fiksuojame, interpretuojame bei renkam informaciją iš aplinkos, tačiau šis procesas nėra objektyvus - mes esame linkę rinktis tam tikrą informaciją, esame šališki.
Socialinės psichologijos pagrindinės temos
- Psichologinis darnumas ir klimatas grupėje. Psichologinis darnumas - tai sugebėjimas palaikyti harmoniją grupėje, siekti bendrų tikslų kartu su kitais. Psichologinis klimatas - tai emocinė ir socialinė grupės atmosfera, kuri daro įtaką jos narių našumui ir gerovei.
- Psichinės gynybos mechanizmai. Tai vidiniai procesai, kurie padeda individualiems asmenims susidoroti su psichologiniu stresu ir nerimo situacijomis.
- Konfliktų sprendimo strategijos. Šios strategijos apima būdus kaip spręsti tiek vidinius asmenybės konfliktus, tiek tarpasmeninius santykių nesklandumus grupėje.
Pirmumo efektas socialinėje psichologijoje
Solomon Asch (1946) eksperimentu įrodė informacijos pirmumo efektą, kuris rodo, kad pirmasis įspūdis turi didžiausią reikšmę žmogaus suvokime apie kitą individą. Jis pateikė du sąrašus žodžių, apibūdinančių hipotetinį žmogų - viename teigiami žodžiai buvo pirmieji, kitame - neigiami pirmieji. Dalyviai, gavę teigiamą pradžią turintį sąrašą, matė tiriamąjį kaip labiau teigiamą ir laimingą, nei tie, kurie gavo neigiamą pradžią. Tai rodo, jog pirmas įspūdis sukelia šališkumą, vėliau ateinanti informacija nėra vertinama objektyviai, todėl atsiranda suvokimo klaidų.
Išvaizdos ir socialinės schemos įtaka suvokimui
Psichologijos profesorius Liggett (1974) atliko tyrimą, kuriame pastebėjo, kad žmonės patrauklesnius individo bruožus dažnai vertina palankiau - patrauklesni žmonės laikomi laimingesniais, inteligentiškesniais ir socialiai patrauklesniais, net jei tai nebūtinai atitinka realybę. Šis reiškinys gali iškreipti realų suvokimą ir kurti šališką informacijos interpretaciją.
Be to, aktyvuojasi socialinės schemos - kognityvinės struktūros, kurios organizuoja turimą informaciją apie kitą individą ir įtakoja informaciją bei jos prieinamumą prisiminimuose. Pavyzdžiui, 1976 m. atliktas tyrimas su baltųjų studentų grupėmis parodė, kaip schema "rasė" lemia skirtingas sąmoningas interpretacijas ginčo situacijose, dažniau pateisinant baltųjų elgesį ir kaltinant juodaodžius.
Taip pat skaitykite: Slaugos Vadybos Principai
Save išpildančios pranašystės ir lūkesčių efektai
Rosenthal (1977) tyrime paaiškėjo save išpildančios pranašystės mechanizmas: mokytojams duota klaidinga informacija apie mokinius, kurie tariamai buvo gabiausi, paskatino šiuos mokinius geriau mokytis ir gauti aukštesnius pažymius, nepaisant realių jų gabumų. Tai parodo, kaip lūkesčiai gali paveikti individualų elgesį ir socialinę dinamiką.
Priešingai, Golemo efektas atspindi, kad neigiami lūkesčiai dažnai sukelia stipresnes neigiamas pasekmes, ypač konfliktinėse situacijose. Šie efektai yra svarbūs ugdymo, darbo ir tarpasmeninių santykių kontekstuose.
Atribucijos procesai: kaip mes aiškiname elgesio priežastis
Atribucija yra kognityvinis procesas, kurio metu mes interpretuojame ir priskiriame elgesio priežastis tiek sau, tiek kitiems.
Skiriamos dvi pagrindinės atribucijos rūšys:
- Dispozicinė atribucija - elgesio priskyrimas vidinėms priežastims, pvz., asmenybės bruožams.
- Situacinė atribucija - elgesio priskyrimas išorinėms priežastims, pvz., aplinkybėms ar situacijai.
Taip pat yra žinomos populiarios klaidos atribucijos procese, kurios gali iškreipti objektyvų suvokimą:
Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai logistikos įmonėms: galimybės ir privalumai
- Pagrindinė atribucijos klaida (Heider, 1958) - tendencija pervertinti vidines elgesio priežastis ir nuvertinti išorines.
- Vertinimas iš veikėjo ir stebėtojo pozicijų (Jones & Nisett, 1971) - veikėjas linkęs aiškinti savo elgesį situacijomis, o stebėtojas - vidinėmis savybėmis.
- Aukos kaltinimas (Lerner, 1978) - polinkis kaltinti auką dėl jai nutikusio negatyvaus įvykio.
- Savęs pateikimo klaida (Miller, 1975) - tendencija savo teigiamą elgesį priskirti vidiniams veiksniams, o neigiamą - situacijoms.
Nuostatos: jų formavimasis ir keitimas
Nuostata yra įsitikinimas arba jausmas, kuris nulemia tam tikrą reagavimą į žmones, daiktus ar įvykius. Ji gali būti skirstoma į kognityvinius ir afektinius komponentus.
Nuostatos formavimosi būdai:
- Klasikinis sąlygojimas - pavyzdžiui, vaikas stebėdamas motinos reakciją į tam tikrus žmones ar objektus.
- Operantinis sąlygojimas - nuostatos keičiasi atsižvelgiant į pasekmes ir apdovanojimus.
- Modeliavimas - mokymasis per kitų elgesio stebėjimą.
- Tiesioginis patyrimas - nuostata formuojama iš asmeninės patirties.
Nuostatų kaitą lemia trys pagrindiniai aspektai, kuriuos aiškina kognityvinio atsako teorija. Ši teorija pabrėžia, jog pokyčius lemia ne pranešimo turinys pats savaime, bet mąstymo procesai, įjungti į reaguojamą informaciją.
Šiuo požiūriu skiriami du keliai:
- Periferinis kelias - mažas informacijos turinio įsisavinimas, pasyvi pozicija.
- Centrinis kelias - aktyvus, sąmoningas informacijos apdorojimas, stiprių argumentų paieška.
Kognityvinis disonansas
Leonardas Festingeris (1958) pasiūlė kognityvinio disonanso sąvoką, apibūdinančią nemalonią būseną, kylantį, kai mūsų nuostatos prieštarauja mūsų elgesiui ar viena kitai. Ši būsena motyvuoja ieškoti būdų ją sušvelninti arba pašalinti netvarkingumą.
Taip pat skaitykite: Kultūriniai Venesuelos visuomenės aspektai
Pavyzdžiui, žmogus, turintis neigiamą nuostatą prieš homoseksualumą, sužino, kad jo brolis yra gėjus. Tai sukelia kognityvinį disonansą, kuris privertžia ieškoti racionalizacijų arba pokyčių savo įsitikinimuose.
Prof. Danutė Gailienė apie psichologiją ir psichologijos studijas VU.
Visos šios socialinės psichologijos temos - nuo pirmumo efekto iki kognityvinio disonanso - yra gyvybiškai svarbios norint suprasti, kaip mes suvokiame save ir kitus, formuojame grupių santykius bei kaip sprendžiame konfliktus bei išlaikome psichologinį darnumą grupėje.
tags: #referatas #is #socialines #psichologijos