Jau penktus metus Lietuvoje vykdoma Institucinės globos pertvarka. Ją užbaigus, Lietuvoje nebeliks didelių institucinių globos namų, o vietoj jų atsiras nedideli bendruomeniniai vaikų globos namai, vaikai bus apgyvendinti artimųjų, giminaičių šeimose, šeimynose, pas budinčius ar laikinus globėjus.
Paprastai bendruomeniniuose globos namuose gyvena iki 8 vaikų, jais rūpinasi socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai. „Vieta, kurioje gera būti, į kurią norisi sugrįžti“, - taip apie bendruomeninius vaikų globos namus kalba čia augantys vaikai. Paprastai jie įkurdinami name ar dideliame bute, kad pakaktų erdvės, kad kiekvienas galėtų rasti sau ramų kampelį, kad turėtų savo kambarius.
Pertvarkos projekto ekspertės Ž. Jurgutienės teigimu, pagrindinis skirtumas tarp institucinių ir bendruomeninių globos namų - pastaruosiuose nėra itin griežtų taisyklių. Pavyzdžiui, vaikai gali susidaryti asmeninę dienotvarkę. Kiekvienas vaikas turi namų ir savo kambario raktus, gali kviestis svečius. Vaikai kartu leidžia laisvalaikį namuose, drauge keliauja, pramogauja. Pašnekovė džiaugiasi, kad šalia kai kurių bendruomeninių vaikų globos namų yra daržas, šiltnamis, sodas.
Pasiteiravus, ar tarp vaikų nekyla konfliktų, Ž. Jurgutienė sako, kad pasitaiko visko, kaip ir tikroje šeimoje. „Vaikai kartais susipyksta, pasibara. Tačiau jie auklėjami taip, kad mokėtų neužgaudami pasakyti savo nuomonę, kad įsiklausytų į kitus. Jiems labai svarbu, kad po pamokų grįžta ne į įstaigą, kad čia nėra iškabos, kad gali patys planuoti laisvalaikį, pasikviesti draugų, patys eiti į svečius.
Pagrindiniai Bendruomeninių Globos Namų Privalumai
„Labai svarbu tai, kad bendruomeniniuose vaikų globos namuose nėra didelės darbuotojų kaitos. Pasikeisdami dirba keli socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai. Tai reiškia, kad vaikai neturi vienos „mamos“ ir vieno „tėčio“, tačiau žmonių nėra per daug ir galima su jais užmegzti tvirtą ryšį.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Bene svarbiausia, pasak jos, yra tai, kad bendruomeniniuose vaikų globos namuose, vaikas auga kaip asmenybė - su savo poreikiais, norais, su savo vertybėmis, savitu požiūriu į pasaulį. Vaikai mokosi savarankiškumo, atsakingai žiūri į gyvenimą: vasaromis dirba, laisvą laiką skiria savanorystei, jau galvoja apie ateities planus.
Institucinės globos pertvarkos tikslas - apriboti vaikų patekimą į globą, plėtojant paslaugas, stiprinant darbą su šeimomis, kurios atsiduria krizėje ar sudėtingoje situacijoje.
Atlikus pirmojo Institucinės globos pertvarkos etapo vertinimą, buvo apklausti 205 vaikai, ne mažiau kaip pusę metų gyvenantys bendruomeniniuose vaikų globos namuose, paimti 30 socialinių darbuotojų interviu. Visi tyrimo duomenys buvo surinkti 2019 m. lapkričio 16 d. - 2020 m. sausio 10 d. laikotarpiu.
Vaikų Atsiliepimai apie Bendruomeninius Globos Namus
- Iš visų 205 apklaustų vaikų, 190 (93 proc.) teigė, kad jiems patinka gyventi bendruomeniniuose globos namuose.
- Vaikai sako, kad bendruomeniniai globos namai yra jaukūs, primena namus, o ne įstaigą.
Paprašyti išvardinti tris gerus dalykus, vaikai pirmiausia mini, kad čia mažiau triukšmo, daugiau ramybės ir galima valgyti, ką nori, net ledus. Kitas svarbus geras dalykas - naujųjų namų jaukumas, šeimyniškumas. Dažnai vaikai džiaugiasi, kad auklėtojos yra geros, rūpestingos, skiria daugiau dėmesio, vaikai geriau su jomis sutaria, gali išsikalbėti. Kaip privalumą ne vienas vaikas nurodo, kad gyvena kartu su sese ar broliu.
Dar vienas svarbus pasitenkinimo gyvenimu bendruomeniniuose namuose veiksnys - kad čia daugiau laisvės ir savarankiškumo. Keletas globotinių kaip svarbų gerą dalyką, nutikusį persikėlus į bendruomeninius namus, nurodo pagerėjusią savo savijautą: „Geriau jaučiuosi“, „Nebesimušu“, „Mažiau vidinės įtampos“, „Tapau atviresnė“, „Pasijutau, kad galiu gyventi ir turiu, kur grįžti“.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Tyrėjams pasiteiravus trijų blogų dalykų, kurie atsirado persikrausčius, dažniau vaikai sakė: „Nieko“, „Nėra tokių“. Kai kurie vaikai pamini, kad persikėlę prarado galimybę užsiimti mėgstamais dalykais: „Mažiau galimybių sportuoti“, „Nėra sporto salės, pianino“. Apie patyčias ir skriaudimą kalba 5 vaikai iš 205.
Ryšiai su Suaugusiais ir Draugais
Labai svarbu, kad iš 205 apklaustų vaikų, didžioji dalis (89 proc.) yra prisirišę prie bent vieno suaugusio asmens arba pačiuose bendruomeniniuose globos namuose, arba už jų ribų. 16 proc. vaikų yra prisirišę prie suaugusio brolio ar sesers, 13 proc. - prie tėvų, 5 proc. - prie kitų giminaičių, 9 proc. - prie globėjų, krikštamotės ar panašiai, o 46 proc. Patys vaikai sako, kad persikėlus į bendruomeninius vaikų globos namus jų santykiai su socialiniais darbuotojais labai pagerėjo, pagerėjo ar greičiau pagerėjo. Taip mano 150 vaikų iš 199 - šis klausimas anketoje buvo užduotas tik mokyklinio amžiaus vaikams, todėl bendra imtis mažesnė.
96 proc. Santykiai tarp kartu gyvenančių vaikų pagerėjo daugiausia dėl to, jog bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvena mažiau vaikų, ramiau, tad santykiai su kitais vaikais tampa artimesni. Santykiai su draugais už globos namų ribų persikėlus taip pat keitėsi - kai kurie ankstesni draugai atitolo, atsirado naujų draugų.
Bendruomeniniuose globos namuose, skirtingai nei didelėse institucijose, skatinamas draugų svečiavimasis: globojamų vaikų draugams leidžiama nakvoti, vyksta „pižamų vakarėliai“, patiems globotiniams irgi leidžiama likti nakvynei pas draugus, jei tai suderinta su jų tėvais.
Vaikais bendruomeniniuose globos namuose besirūpinantys socialiniai darbuotojai taip pat pastebi teigiamus pokyčius vaikų gyvenime. Vienas svarbiausių dalykų vaikams, anot jų, savų namų jausmas, atsakomybė už juos, taip pat tas paprastas faktas, jog ant jų nekaba iškaba „globos namai“.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Socialinių darbuotojų vertinimu, persikėlę į bendruomeninius globos namus vaikai tapo savarankiškesni, tvarkingesni, patys yra linkę pirkti maistą, gaminti valgį, skalbti ir atlikti kitus buities darbus. Pasak darbuotojų, pasikeitė ir vaikų savikontrolės bei emocijų valdymo įgūdžiai: 74 proc. atvejų jie pagerėjo, 5 proc. - pablogėjo ir 21 proc. atvejų nepasikeitė. Tai siejama su ramesne, psichologiškai saugesne aplinka, išaugusiu vaikų pasitikėjimu savimi.
Vis tik socialiniai darbuotojai mano, kad vaikams reikėtų daugiau psichologo pagalbos stiprinant savivertę, pasitikėjimą savimi, o mokykloje ar kitose institucijose ši paslauga nėra itin prieinama.
Visuomenės Požiūris ir Kaimynų Santykiai
Respublikinė spauda yra plačiai nušvietusi situacijas, kaip visuomenė reaguoja į bet kokį kitoniškumą. Dauguma mūsų dar prisimename laikus, kai be tėvų globos likę vaikai būdavo tarsi pažymėti etikete visam gyvenimui, „nurašomi“.
Pertvarkos projekto ekspertė Ž. Jurgutienė sako, kad jai dažnai tenka bendrauti su kaimynais, prieš tai ir po to, kai į jų daugiabutį atsikrausto tėvų globos netekę vaikai. „Iš pradžių iš aplinkinių išgirstame įvairių nuomonių, baimių, nežinojimo, stereotipų apie be biologinių tėvų augančius vaikus. Tokiais atvejais stengiuosi kiek įmanoma papasakoti kaimynams vaikų priėmimo į bendruomenę naudą - juk jie užaugs, tad daug naudingiau mums visiems, kad jie užaugtų atsakingais, savimi pasitikinčiais, bendruomeniškais žmonėmis.
Nors nuostatos visuomenėje į globojamus vaikus, pasak socialinių darbuotojų, yra arba persmelktos gailesčiu, arba kaltinančios, bet, regis, santykiai su kaimynais klostosi teigiama linkme. Žinoma, vaikai pasakoja ir apie iškylančius sunkumus. Panašiai situaciją vertina ir socialiniai darbuotojai. Jų manymu, kai kur iš pradžių jautėsi kaimynų atsargumas, bet vėliau požiūris tapo kur kas pozityvesnis.
Patį pertvarkos procesą dauguma apklaustų socialinių darbuotojų, kurie dirba su vaikais bendruomeniniuose globos namuose, vertina teigiamai. Tačiau tiesioginis darbas su vaikais, kasdienis susidūrimas su problemomis parodo ir tai, ką būtų galima tobulinti.
Institucinės globos pertvarka Lietuvoje
