Staigūs socialiniai pokyčiai Lietuvoje paveikė daugelio žmonių gyvenimus, todėl šios magistro studijų baigiamojo darbo tema apie ugdymo sociologiją yra aktuali šiomis dienomis. Pradėjo atsirasti nefunkcionalios ir rizikos šeimos, kurios paprastai sukelia daug neigiamos patirties. Padaugėjo skyrybų ir šeimų, kurios nuolat patiria konfliktus, smurtą ir suvaržymus.
Vaikai, augantys tokiose šeimose, patys linkę naudoti smurtą, jiems sunkiau suvaldyti pyktį, sunkiau mokytis mokykloje, sunkiau prisitaikyti prie naujos aplinkos, taip pat labiau linkę galvoti apie savižudybę. Vaikų dienos centrai yra įstaigos, teikiančios dienos priežiūrą, konsultacijas, maistą, prevenciją ir materialinę paramą šeimoms su vaikais, kurioms sunku prisitaikyti prie naujų socialinių ir ekonominių pokyčių. Šių paslaugų priežastis - daryti viską, kad žmonės galėtų gyventi savarankiškai, padėti ir išmokyti juos tinkamai rūpintis savo vaikais, kad vaikai galėtų likti savo biologinėse šeimose, o ne būti siunčiami į valstybinius vaikų namus.
Vaikų dienos centrai Lietuvoje nėra unikalūs; tokios įstaigos su įvairiais tikslais veikia daugelyje Europos šalių, turi daug patirties ir yra atviros visiems vaikams. Geriausi šių vaikų dienos centrų pavyzdžiai matomi Belgijoje, Vokietijoje ir Norvegijoje. Jie skiriasi nuo dienos centrų Lietuvoje atvirumu, šiose šalyse kiekvienas vaikas gali dalyvauti veikloje, nepriklausomai nuo vaiko teisių specialisto rekomendacijos ar be jos. Deja, Lietuvoje vaikų dienos centrai gauna finansavimą tik rizikos šeimų vaikų priežiūrai.
Šio darbo tikslas - ištirti vaikų dienos centruose teikiamų paslaugų efektyvumą. Tikslas - teoriškai ir empiriškai įvertinti efektyvumo veiksnius, taip pat socialinių paslaugų, teikiamų vaikų dienos centruose, neproduktyvumą. Šiame darbe iškeltos trys hipotezės. Pirmoji hipotezė, kad vaikų dienos centro „Lašelis“ paslaugų gavėjai pripažįsta, kad teikiamos paslaugos yra kokybiškos, tačiau paslaugų pasirinkimas yra mažas, buvo patvirtinta. Antroji hipotezė, teigianti, kad bendruomenės nariai pripažįsta vaikų dienos centrų paslaugų svarbą ir poreikį, taip pat sieja paslaugų efektyvumą su kokybišku klientų poreikių patenkinimu, taip pat buvo patvirtinta. Trečioji hipotezė, teigianti, kad ekspertai sieja paslaugų kokybę su didesniu finansiniu palaikymu ir reguliariu personalo kvalifikacijos kėlimu, buvo iš dalies patvirtinta.
Baigiamasis darbas atliktas naudojant šiuos metodus: mokslinę literatūrą, statistinius duomenis, standartinius įstatymus, duomenų analizę ir kokybinį tyrimą (ekspertų vertinimus, paslaugų gavėjų (vaikų) esė ir interviu su bendruomenės nariais). Po teorinės surinktos medžiagos analizės padarytos šios išvados:
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
- Paslaugų efektyvumas priklauso nuo bendruomenės indėlio.
- Ypač svarbu vaikų dienos centrų veiklą įtraukti į teisinius barjerus.
- Institucijų tarpusavio komunikacijos trūkumas yra esminis veiksnys, stabdantis vaikų dienos centrų plėtrą Lietuvoje. Pastebėtas ir prastas pačių dienos centrų bendradarbiavimas.
- Tai, kad vaikų dienos centruose paslaugos teikiamos tik rizikos šeimoms, mažina rizikos šeimų reintegraciją.
- Visuomenė prastai informuota apie vaikų dienos centrų veiklą Lietuvoje.
Šį magistro laipsnio baigiamąjį darbą sudaro 3 skyriai teorinės dalies, praktinė dalis, santraukos ir literatūros sąrašas, santrauka anglų ir lietuvių kalbomis bei priedai. Pirmoje šio darbo dalyje, priklausomai nuo teorinės literatūros, aptariama socialinių paslaugų samprata ir funkcijos, klasifikacija bei teisinis šių paslaugų pagrindas. Antroje dalyje teoriškai pagrindžiama Lietuvos vaikų dienos centrų samprata ir veiklos modelis, jų atsiradimo Lietuvoje priežastys, analizuojami vaikų dienos centrų modeliai užsienio šalyse (Belgijoje, Vokietijoje ir Norvegijoje) bei apžvelgiami teisės aktai, reglamentuojantys vaikų dienos centrų veiklą. Trečioje dalyje teoriškai pagrindžiami veiksniai, skatinantys arba stabdantys vaikų dienos centrų plėtrą Lietuvoje, apžvelgiama vaikų dienos centro „Lašelis“ Vileikiškiuose veikla. Ketvirtoje dalyje pateikiama vaikų dienos centro „Lašelis“ Vileikiškiuose socialinių paslaugų efektyvumo duomenų analizė.
Mobingo tyrimai vaikų dienos centruose
Darbuotojų santykiai vaikų dienos centruose yra vienas svarbiausių veiksnių organizacijos klimato atžvilgiu. Konfliktiški darbuotojų santykiai, kuriuose pasireiškia mobingas, neigiamai veikia organizacijos kultūrą (Vveinhardt ir Zukauskas, 2012). Kiekvienas vaikų dienos centras negali funkcionuoti be darbuotojų sąveikos. Nuo šios socialinių darbuotojų ir jų kolegų sąveikos efektyvumo priklauso vykdomos veiklos naudingumas bei rezultatai - vaikų dienos centro teikiamų paslaugų kokybė.
Gera darbo aplinka užtikrina saugumo jausmą darbuotojams, skatina organizacijos augimą bei tikslų siekimą. Darbuotojų pasitenkinimas darbu yra glaudžiai susijęs su gerais darbuotojų tarpusavio santykiais (Vveinhardt ir Sroka, 2021). Atlikti tyrimai atskleidė, kad sutrikdyta organizacijos kultūra mažina personalo motyvaciją, sukelia organizacijoje susvetimėjimo procesą, kyla nepasitenkinimas darbu, suprastėja organizacijos pasitikėjimas, organizacija taip pat suteršia savo reputaciją, o tokios organizacijos pasekmės - prarasti klientai ir sumažėjusi konkurencinė galia (Norton, 2017).
Šio tyrimo problema - kokius mobingo raiškos būdus patiria socialiniai darbuotojai, dirbantys vaikų dienos centruose? Straipsnyje aptariamos mobingo priežastys, pasekmės, išryškinami mobingo veiksmai bei rūšys, taikomi prieš darbuotojus. Pristatomi empirinio tyrimo rezultatai, atskleidžiantys socialinių darbuotojų, dirbančių vaikų dienos centruose, patiriamo mobingo raiškos būdus.
Tyrimo objektas yra tai, kaip mobingą patiria socialiniai darbuotojai, dirbantys vaikų dienos centruose. Tyrimo tikslas - nustatyti mobingo rūšis, kurias patiria socialiniai darbuotojai, dirbantys vaikų dienos centruose. Tyrimo uždaviniai:
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
- Teoriškai paaiškinti mobingo sąvoką.
- Apibūdinti mobingo poveikį darbuotojų profesinei veiklai.
- Nustatyti mobingo rūšis, kurias patiria socialiniai darbuotojai, dirbantys vaikų dienos centruose.
Tyrimo metodika ir subjektai - kokybinis tyrimas, struktūruoti interviu ir duomenų analizė. Dalyviai buvo 5 socialiniai darbuotojai, dirbantys vaikų dienos centruose.
Pagrindinės empirinio tyrimo išvados:
- Mobingas yra ilgalaikis psichologinis spaudimas darbo vietoje, kuriuo siekiama įbauginti darbuotoją. Mobingas pasireiškia šiais veiksmais: verbaline agresija, šmeižtu, apkalbomis, fizine agresija.
- Darbuotojai, patiriantys mobingą, tampa nepasitikintys, abejoja savo profesiniais gebėjimais, tampa nervingesni, agresyvesni, jaučiasi nesaugūs, bejėgiai, įbauginti dėl darbo, negali atlikti savo profesinių pareigų, jaučiasi kalti ir prisiima atsakomybę už tai, kas vyksta darbo vietoje.
- Socialiniai darbuotojai, dirbantys vaikų dienos centruose, dažniau patiria mobingą iš savo vadovų, kurie prieš juos naudoja šiuos veiksmus: menkina ir žemina juos, vengia jų, šmeižia ir apkalba juos, kelia toną, pateikia nekonstruktyvią kritiką, neklauso jų nuomonės, pertraukia juos. Dažniausias mobingo elgesys, kurį kolegos naudoja prieš socialinius darbuotojus, yra: priešiška kūno kalba, pakeltas balso tonas ir vengimas.
Kokybinio tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad tyrime dalyvavę socialiniai darbuotojai patiria mobingą iš vadovų, kuris pasireiškia menkinimu ir žeminimu, bendravimu pakeltu tonu, nekonstruktyvia kritika, nuomonės neišklausymu, skiriamu per dideliu darbo krūviu bei užduotimis, neatitinkančiomis socialinio darbuotojo darbo funkcijų. Informantai teigia, jog patiria mobingą iš kolegų, kuris pasireiškia atgrasia kūno kalba, pakeltu balso tonu, vengimu, šmeižimu, netinkamai tarpusavyje pasiskirstomu darbo krūviu.
EQUIP programos efektyvumo vertinimas
Diegiant naujus instrumentus būtina tyrimų pagalba išsiaiškinti, ar jie yra tinkami, ar tikrai atliepia pagrindinius poreikius ir tikslus, kurių siekimui jie buvo sukurti bei įdiegti. Siekiant įvertinti šešiuose Lietuvos vaikų socializacijos centruose vykdomos EQUIP programos poveikį nepilnamečių elgesiui nuo 2012 m. EQUIP efektyvumo vertinimo tyrimą sudarė du etapai: prieš ir po programos vykdymo, kurių metu buvo lyginami nepilnamečių kognityviniai, socialiniai bei problemų sprendimo įgūdžiai.
Renkant tyrimo duomenis jaunuoliai individualiai arba mažose grupelėse (po 4-6) pildė tyrimo klausimynus, o socialinių įgūdžių vertinimas buvo atliktas individualaus pokalbio metu. Prie tyrimo duomenų rinkimo prisidėjo ir vaikų socializacijos centruose dirbantys socialiniai pedagogai arba psichologai, kurie padėjo surinkti demografinius duomenis apie tyrime dalyvaujančius ugdytinius. Duomenų analizei taikytas ekspertų metodas.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Mąstymo klaidų ir elgesio problemų įvertinimui naudotas HIT klausimynas (How I Think; Barriga ir kt., 2001); agresyvaus elgesio įvertinimui naudotas Agresijos klausimynas (Buss, Perry, 1992); socialinių įgūdžių įvertinimui naudotos aštuonios situacijos, atrinktos iš Paauglių problemų aprašo trumposios formos (IAP-SF; Simonian ir kt., 1991). Viso tyrime dalyvavo 124 paaugliai, kurių amžius tyrimo metu svyravo nuo 11 iki 17 metų.
Vienos iš tyrimo eksperčių dr. Vaidos Kalpokienės teigimu, EQUIP efektyvumo vertinimo rezultatai yra išties džiuginantys. Prieš EQUIP programos vykdymą grupės nesiskyrė pagal mąstymo klaidų ir elgesio problemų įverčius, tačiau EQUIP programoje dalyvavę jaunuoliai pasižymėjo aukštesniais priešiškumo skalės įverčiais bei aukštesniu socialinių įgūdžių bendru vidurkiu.
Tyrimo metu nustatyta, kad EQUIP programoje dalyvavusių jaunuolių kai kurie mąstymo klaidų (egocentrizmo, sumenkinimo/klaidingo priskyrimo), elgesio problemų (melavimo, paslėpto agresyvaus elgesio) įverčiai yra žemesni, nei nedalyvavusių EQUIP programoje jaunuolių. Taip pat tyrimo duomenys atskleidė, kad dalyvavusių EQUIP programoje jaunuolių socialinių įgūdžių vertinimas šešiose situacijose buvo statistiškai reikšmingai aukštesnis, negu nedalyvavusių programoje jaunuolių.
Projekto vadovė Justė Kelpšaitė atkreipė dėmesį, jog VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ skyrė didelį dėmesį užtikrinant EQUIP programos vykdymo kokybę vaikų socializacijos centruose, bei šie tyrimo rezultatai buvo gauti tinkamai vykdant programą.
EQUIP programos efektyvumo vertinimas buvo atliktas projekto rėmuose, kurį 2011 m. lapkričio mėn. VšĮ “Globali iniciatyva psichiatrijoje” (dabar VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“) pradėjo kartu su Vilniaus, Vėliučionių, Gruzdžių, Kučgalio ir dviem Kauno vaikų socializacijos centrais (VSC).
Vaikų dienos centrų programos Lietuvoje
- Vaikų socializacijos programa
- Romų integracijos į visuomenę programa
- Programa "Vaikai ir jūra"
- Vaikų dienos centrų programa
- Sveikatingumo programa
- Vaikai prieš smurtą
- Tarptautinis projektas „Draugystė be sienų“
- Akcija „Smurtui prieš vaikus - NE“
- „Smurto ir patyčių mažinimas mokykloje“
- NVO projektai „Saugi aplinka - saugus vaikas“
- Iniciatyva „Augink atsakingai“
- Projektas „Mergaičių programa“
Dėka vaikų dienos centrų teikiamų paslaugų rizikos grupės vaikams ir jų šeimoms, vaikai įgyja būtinus socialinius, gyvenimo įgūdžius, kurie padeda vaikams tinkamai integruotis į visuomenę, augti atsakingais, aktyviais, sąmoningais piliečiais. Tai savo ruožtu padeda užtikrinti, kad vaikai netaps pasyviais socialinės paramos sistemos naudotojais - vaikai vaikų dienos centruose yra mokomi dirbti, siekti savo gyvenimo tikslų, kurti ateities viziją, atsakyti už savo gyvenimą, o ne gauti viską nemokamai ir be pastangų.
tags: #vaiku #dienos #centruose #taikomu #mnetodu #efektyvumas