Šiais laikais socialinės rizikos šeimos - tai aktualus ir neišvengiamas valstybės rūpestis, kuris reikalauja neatidėliotinų sprendimo būdų. Dėmesio centre atsiranda vaikai, kurie gyvena nepalankioje aplinkoje - socialinės rizikos šeimose. Rizikos šeimose augantys vaikai reikalauja išskirtinio dėmesio, todėl situacijai pataisyti įsteigiami dienos centrai, kurių viena iš funkcijų yra vaikų poreikių tenkinimo galimybės - ši veikla itin aktuali, stengiantis socialinės rizikos šeimų vaikams sukurti pilnavertį gyvenimą.
Pagrindinė vaikų dienos centrų veikla yra socialinės vaikų atskirties mažinimas bei vaikų kelio patekimui į globos namus užkirtimas, kompleksinė (socialinė, psichologinė, pedagoginė) pagalba vaikui ir šeimai - ši veikla yra tiesiogiai susijusi su socialinės rizikos šeimų vaikų poreikiais. Socialines paslaugas dienos centruose 2012 m. gavo 6 873 vaikai - 14,2 proc. mažiau nei 2011 m. bei net 18,1 proc. mažiau nei 2010 m. Tokius centrus 2011 m. lankė 8 013 vaikai, priskirtini socialinės rizikos grupei.
Vaikų dienos centrai vykdo daug įvairių veiklų, tarp jų padeda vaikams ruošti namų darbus ir teikia kitą mokymo(si) pagalbą. Bakalauro darbe apibrėžiamos vaikų dienos centrų, jų paskirties, socialinę atskirtį patiriančių vaikų bei mokymo(si) pagalbos sampratos.
Štai keletas vaikų dienos centrų veiklos pavyzdžių:
- Lankėmės Šiaulių moterų “Lions” klubo dovanotame vaikiškame spektaklyje “Nepaprasta triušio Edvardo kelionė”. Dėkojame už suteiktą galimybę pamatyti spektaklį, pabendrauti su Kalėdų seneliu bei už įteiktas saldžias dovanėles!
- Šiandien mūsų dienos centras leidosi į kelionę po Šiaulių dramos teatro užkulisius - ten, kur gimsta emocijos, vaidmenys ir scenos magija.
- Šiandien su vaikais lankėmės “Aromama” parduotuvėje ir sužinojome apie produktus, taip pat susipažinome su eteriniais aliejais, nuostabiais jų aromatais ir poveikiu. Turėjome galimybę pasigaminti stebuklingą aromaterapinį rankų muilą. Vaikams buvo priminta, kada ir kodėl svarbu plauti rankas muilu, kokia yra muilo paskirtis.
- Su dienos centro vaikais lankėmės nuostabiame Pakruojo dvare, kuris garsėja ne tik savo istorija, bet ir įdomiomis edukacijomis bei šventinėmis veiklomis. Turėjome galimybę dalyvauti edukacinėse programose, kuriose galėjome išbandyti keramikos dirbtuves - pasigaminome žymiausią žiemos atributą- besmegenį, ⛄️bei “Fototelje” - sužinojome apie fotografijos atsiradimą ir dalyvavome nuotraukų gamybos procese. 📸🎞️ Vaikai smalsiai tyrinėjo dvaro erdves, o ypač visus sužavėjo originali žiemos pramoga - Besmegenių vestuvės!
Mūsų „Senamiesčio vaikų dienos centre” dirba profesionali specialistų komanda, teikianti paslaugas vaikams ir jų tėvams/globėjams. Centras suteikia vaikams galimybę ugdytis ir tobulėti inovatyvioje ir saugioje aplinkoje. Vaikų dienos centre sudaromos sąlygos vaikams patenkinti savo kaip asmenybių esminius poreikius, kurių jie negali patenkinti bei vystytis ir pilnaverčiai funkcionuoti, augdami bei gyvendami šeimoje.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Vaikų laisvalaikio užimtumo organizavimas (socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai, sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo užsiėmimai, rankdarbių būrelis, muzikos būrelis, dailės būrelis, fizinio lavinimo užsiėmimai, kompiuterinių technologijų pradmenų mokymo užsiėmimai). Renginių organizavimas: gimtadienių, kalendorinių švenčių, diskusijų popiečių, išvykų, ekskursijų.
Dienos centrą lanko 7-18 metų amžiaus vaikai. Vaikams organizuojami inovatyvūs, sportiniai bei meninės išraiškos užsiėmimai. Skatinama vaikų saviraiška bei savivertės augimas.
Šiaulių miesto šeimos centro Vaikų dienos centras įsikūręs viename iš šeimos centrui priklausančių kotedžų K. Korsako g. 61, Šiauliai. Turime puikias sąlygas, kurių dėka galime vaikams suteikti saugią bei ramią aplinką atlikti namų darbus, bei praleisti smagiai laiką.
Vaikų maitinimas yra vienas svarbiausių faktorių, skatinančių vaikus ateiti į dienos centrą. Šiltas, kokybiškas maistas svarbus augančiam vaiko organizmui, taip pat padeda ugdyti sveikesnius mitybos įpročius. Dalis vaikų Dienos centre turi elgesio ir emocijų sutrikimus, todėl būtina psichologo-terapeuto pagalba. Galimybė vaikams lankyti dienos centrą, būti saugioje aplinkoje po pamokų, patirti darbuotojų dėmesį ir meilę vaikams suteikia teigiamų emocijų ir gerosios patirties, kurie būtini sveikai vaiko raidai ir asmenybės vystymuisi. Projekto pagrindinis tikslas - užtikrinti kokybišką vaikų maitinimą ir psichologinę pagalbą vaikų dienos centro ugdytiniams.
Socialinė rizika ir šeima
Pradedant nagrinėti socialinės rizikos šeimų vaikų poreikių tenkinimo galimybes, tikslinga išsiaiškinti esmines socialinės rizikos šeimų charakteristikas. Anot E. Masiliauskienės ir V. Griažkutės (2010), esminį vaidmenį vaiko asmenybės augime turi šeima, nes būtent joje yra suvokiami socialiniai vaidmenys, yra įgyjama reikalingų žinių ir įgūdžių, būtinų vaiko adaptacijai ir integracijai visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Pasak autorių, šeima taip pat ugdo vaiko savivertės jausmą, didina pasitikėjimą savimi, plėtoja kūrybinį potencialą, socialinį aktyvumą. Svarbu, kaip sėkmingai šeima atlieka savo funkcijas, ir kokiu būdu jas neatlikdamos jos rizikuoja tapti socialiai pažeidžiamomis (Kabašinskaitė, 1999). Socialinės rizikos šeimos sampratą mokslinėje bei kitoje literatūroje skirtingi mokslininkai šiek tiek skirtingai interpretuoja. Šiai būdingas dvejopas akcentavimas.
Remiantis E. Masiliauskienės, V. Griažkutės (2010) atliktais tyrinėjimas, vienuose dokumentuose identifikuojami negatyvūs tėvų elgsenos ypatumai, o kituose - negatyvios tėvų elgsenos pasekmės tokiose šeimose gyvenantiems vaikams. Šis dokumentų turinio analizė leido autoriams ekstrahuoti pagrindines kategorijas, kuriomis apibūdinama socialinės rizikos šeima. Taigi, bendruoju atveju socialinės rizikos šeimą galima apibūdinti kaip šeimą, kurioje auga vaikai iki 18 m.
Socialinės rizikos šeima - tai šeima, pasižyminti sutrikusiu bendradarbiavimu ir emociniu bendravimu, negatyvia aplinka, kuri neskatina sveiko, produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Tokio pobūdžio šeimos negeba tenkinti vaiko emocinius ir fizinius poreikius, be to, bendravimo būdas šiose šeimose ženkliai apriboja vaiko galimybes išreikšti savo poreikius ir jausmus. <...> Socialinės rizikos šeima taip pat pasižymi įtraukimu į socialinės rizikos grupę (Paslaugos socialinės rizikos šeimoms, 2013). Anot G. Kondrotaitės ir T. I. Šios, nepilnos šeimos.
Taigi socialinės rizikos šeimą būtų galima apibūdinti kaip šeimą, kurioje tėvai dėl savo negatyvios elgsenos arba ekonominių, socialinių veiksnių neatlieka arba netikslingai atlieka šeimos statutui pavestą socialinį vaidmenį bei funkcijas. Šia tėvų negatyvaus ar neadekvataus elgesio pasekmės, kurios sąlygoja nepakankamą vaikų socializaciją bei ugdymąsi. Šios vaikų poreikiai yra nepatenkinami arba patenkinami nepakankamai, dažnai tokie vaikai susiduria su įvairiomis socialinėmis, fizinėmis, psichologinėmis problemomis. Šis, sąlygojusis tam tikros šeimos priskyrimą socialinės rizikos grupei, identifikavimo.
Socialinės rizikos šeimų atsiradimo priežastys
Analizuojant socialinės rizikos šeimų ypatumus, svarbu išsiaiškinti tokios šeimos atsiradimo priežastis bei galimus jos mažinimo būdus. Kaip teigiama Vaiko gerovės plėtros 2013-2020 m. Daugelis šių šeimų gyvena itin skurdžiomis sąlygomis. Anot E. Masiliauskienės ir V. Šios šeimos naris išgyvenimo strategijos, susijusios su jos požiūriu į krizinę situaciją. Tokiose šeimose, pasak autorių, vaikai tampa socialiai labiau pažeidžiami dėl neužtikrintos socialinės-kultūrinės aplinkos, pozityvių tarpusavio santykių šeimoje trūkumo, nepriežiūros, netinkamo ar net negatyvaus elgesio.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Šis susiformuoja vaikų elgsenos, emocinės, taip pat mokymosi bei bendravimo su bendraamžiais problemos. J. inskienės ir G. Kondrotaitės (2006) teigia, kad socialinės rizikos šeimoms ypatingai sudėtinga auklėti paaugliško amžiaus vaikus, kadangi šio amžiaus tarpsnis yra labiausiai problematiškas. Kaip akcentuoja autoriai, vieną socialinės rizikos šeimą gali paveikti abiejų paminėtų grupių socialinės rizikos faktoriai. Remiantis J. inskienės ir G. Kondrotaitės 2006 m. gegužės mėn. atliktu interviu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja A. kalbant apie socialinių paslaugų teikimo išplėtojimą Lietuvoje, dažniausiai yra apsiribojama tik finansinės pagalbos suteikimu ir jos naudojimo kontroliavimu.
Šis konsultavimo, mokymo ir kt. paslaugas socialinės rizikos šeimoms bei jų vaikams. Socialinis paslaugų teikėjams dažnai tenka atlikti socialinius vaidmenis, kuriuos privalėtų tėvai arba globėjai. Šioms šeimoms šios paslaugos yra sunkiai prieinamos. Šis, kodėl šeima yra priskiriama socialinės rizikos grupei. Aptariant socialinės rizikos paplitimą svarbu pažymėti, kad, kaip teigia G. Kondrotaitė ir T. Butvilas (2007), jį dažnai sąlygoja tokie atvejai, kuomet vaikas, patyręs stresą, yra linkęs patirti ir daugelį kitų stresinių situacijų.
Dalis mokslininkų laikosi nuomonės, kad skurdas tiesiogiai nesąlygoja vaiko neigiamo rezultato. Aptariant socialinės rizikos šeimų potencialą Lietuvoje matyti, kad probleminės šeimos dažniausiai gyvena esant ganėtinai didesniam skurdui (Žalimienė, 2004). Kita vertus, vaikai, gyvenantys esant didesnės (sąlyginai) sociodemografinės rizikos sąlygomis, yra labiau linkę patirti neigiamas emocines bei elgesio problemas bei mokymosi sunkumus mokykloje nei tokiomis sąlygomis negyvenantys bendraamžiai: tokie vaikai dažniau gauna blogesnius pažymius mokykloje, yra linkę mažiau įsipareigoti ir pan. I. Leliūgienė ir A. Juodeikaitė (2005) teigia, kad rizikos grupei priskiriamus vaikus charakterizuoja du esminiai aspektai - šis vaikų elgesys skiriasi nuo visuomenei priimtos normos ir dėl šios priežasties jie patiria nuolatinę krizę.
Remiantis G. Kondrotaite ir T. į vaiko vystimąsi, moralinį ir probleminį elgesį, nesėkmes mokykloje, prastą psichinę sveikatą, kitaip tariant, vaiko socializaciją. Tokios rizikos įtampos dažnai susijusios su žemu šeimos socioekonominiu statusu, žemu tėvų išsilavinimu, ribotomis įsidarbinimo galimybėmis ir kt. Žemas tėvų išsilavinimas ir skurdas (Kondrotaitė, 2006). Kaip teigia R. ikštė (2006), vaikai, patiriantys bent kelis šis rizikos veiksnis, jau gali būti įtraukti į aukšto lygio sociodemografinės rizikos grupę. įsteigus šalies seniūnijose daugiau socialinių darbuotojų etatų, situacija socialinių problemų šeimose atžvilgiu pagerėtų akivaizdžiai.
Anot E. Masiliauskienės ir V. Griažkutės (2010), vaikui augant šeimoje svarbiausia yra ne biologinė prigimtis, bet aplinka, kurioje vaikas auga. Šioje aplinkoje, kurioje dominuoja rizika vaiko asmenybei tapti asocialia. Vyraujant tokiai aplinkai vaikui formuojasi klaidingas požiūris tiek į save, tiek į jį supantį pasaulį - tuomet vaikai stengiasi atsiriboti nuo aplinkos, nepasitikėti aplinkiniais. Socialinės rizikos šeimose augantys patiria daugybę išbandymų - skurdas, smurtas, nepriežiūra, negatyvus psichologinis klimatas. Tad, pasak V. Baraškytės (2008), E. Taigi šeimos priskyrimą socialinės rizikos grupei sąlygoja įvairūs socialiniai, ekonominiai, kultūriniai veiksniai - tai gali būti menkas šeimos aprūpinimas, bendrų interesų tarp šeimos narių nebuvimas, skirtingos tėvų pažiūros įvairiais gyvenimo klausimais, tėvų psichologinės, psichosocialinės problemos ir kt.
Dažnose situacijose šie veiksniai yra tarpusavyje susiję, sąlygoja vienas kito poveikį šeimos gerovei arba naujų negatyvių veiksnių atsiradimą. Tokiu būdu yra sąlygojamos įvairaus pobūdžio problemos socialinės rizikos šeimose - skurdas, alkoholizmas, narkotinės ar psichotropinės medžiagos vartojimas, smurtas, depresija, diskriminacija šeimoje bei visuomenėje, vaikų mokyklos nelankymo, bėgimo iš namų, įsitra...
Socialinio darbuotojo vaidmuo
Socialinis darbas - tai besivystanti sistema, orientuota į bendruomenės ir atskirų asmenų gerovę. Socialinio darbo tikslas yra socialinių problemų sprendimas, kurios atsiranda kai žmogus susiduria su bendruomene ir visuomene.Socialinis darbuotojas, kaip savo srities žinovas, dirbdamas su klientais, teikdamas socialines paslaugas, bendradarbiaudamas kartu su kitais specialistais, dalyvauja įvairiuose profesiniuose amplua. Socialinis darbuotojas turi gerai suprasti ir suvokti savo atliekamus vaidmenis.
Socialinis darbuotojas dirba socialinį darbą su vaiku ir šeima, konsultuodamas juos individualiai ir grupėmis, teikia emocinę bei socialinę pagalbą. Jo tikslas - ne tik spręsti esamas problemas, bet ir stiprinti šeimos gebėjimą savarankiškai rūpintis savo gerove. Socialinis darbuotojas siekia didinti šeimos motyvaciją dalyvauti kompleksinės ar prevencinės pagalbos teikimo procese, pozityvios tėvystės mokymuose, šeimos stiprinimo programose, nesmurtinio elgesio mokymo programose, priklausomybių ligų gydymo bei kitose programose.Taip pat socialinis darbuotojas teikia šeimai reikalingą informaciją ir žinias, ugdo tėvystės bei socialinius įgūdžius, skatina glaudesnį šeimos ryšį su socialine aplinka, padeda įsitraukti į bendruomenę.
Dirbant su šeimomis socialinis darbuotojas laikosi konfidencialumo, vadovaujasi žmogiškomis vertybėmis, abipusės pagarbos, tarpusavio bendradarbiavimo principais bei empatija.Socialiniame darbe ypatingai svarbus darbuotojo ir kliento santykis, kuris pradeda formuotis jau nuo pirmojo kontakto. Pasitikėjimu grįstas ryšys yra būtina sąlyga sėkmingam pagalbos procesui, tačiau praktikoje jis ne visada lengvai užmezgamas.
Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria socialiniai darbuotojai, yra šeimų nenoras keisti savo gyvenimo situacijos ir motyvacijos stoka. Sunkumus patiriančios šeimos neretai neigia turinčios problemų, mano, kad apie jas kalbėti yra nepriimtina, vengia atvirumo. Tai tampa rimta kliūtimi siekiant ilgalaikių ir tvarių pokyčių.
Apibendrinant galima teigti, kad socialinio darbuotojo vaidmuo teikiant socialinę pagalbą šeimoms yra itin svarbus, tačiau kartu ir labai sudėtingas.
Vaikų dienos centrai ir socialinio darbuotojo vaidmuo juose
Sprendžiant vaikų socialines problemas svarbų vaidmenį atlieka vaikų dienos centrai. Tai viena iš alternatyvų formuoti bei lavinti vaikų socialinius įgūdžius. Šiuose dienos centruose vaikai įsisavina reikiamus socialinius įgūdžius, tokius kaip savarankiškumas, mandagumas, pasitikėjimas savo jėgomis bei tinkamai pasirenkamas konfliktinių situacijų sprendimo būdas (Kavaliauskienė 2014). Šiuos socialinius įgūdžius vaikams padeda įsisavinti socialinis darbuotojas. Jis vaikų socialinių įgūdžių formavimo procese atlieka elgesio keitėjo vaidmenį.
Vaikų dienos centre sudaromos sąlygos vaikams patenkinti savo kaip asmenybių esminius poreikius, kurių jie negali patenkinti bei vystytis ir pilnaverčiai funkcionuoti, augdami bei gyvendami šeimoje. Vaikų laisvalaikio užimtumo organizavimas (socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai, sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo užsiėmimai, rankdarbių būrelis, muzikos būrelis, dailės būrelis, fizinio lavinimo užsiėmimai, kompiuterinių technologijų pradmenų mokymo užsiėmimai). Renginių organizavimas: gimtadienių, kalendorinių švenčių, diskusijų popiečių, išvykų, ekskursijų.
Dienos centrą lanko 7-18 metų amžiaus vaikai. Vaikams organizuojami inovatyvūs, sportiniai bei meninės išraiškos užsiėmimai. Skatinama vaikų saviraiška bei savivertės augimas.