Vaiko priežiūros atostogos ir išmokos Lietuvoje nuolat kito, siekiant užtikrinti geriausias sąlygas šeimoms ir vaikams. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip keitėsi vaiko priežiūros politika nuo 1995 metų iki šių dienų, kokios išmokos buvo mokamos ir kaip visuomenė reagavo į šiuos pokyčius.
Vaiko priežiūros atostogos ir išmokos: istorinis kontekstas
Dalis mamų, kurios vaiko priežiūros atostogose buvo maždaug 1995-1998 metais, pasigenda stažo, nuo kurio priklausys senatvės pensija.
Pavyzdžiui, Rasa pasakoja išgirdusi, kad 1995-ieji vaikus prižiūrėjusioms mamoms į darbo stažą nėra įskaičiuojami. Jai tiesiog buvo įdomu, kuo 1995-ieji tokie išskirtiniai, kad mamos metus praranda.
Moteris pasakoja dukters susilaukusi 1995 metų lapkritį. Iki tol maždaug pusmetį ji nedirbo, nes jau besilaukdama buvo atleista iš darbo.
"Sodros" pozicija
"Sodros" specialistės teigimu, Pensijų įstatyme numatyta, kad po 1995 metų sausio 1 dienos pensijų socialinio draudimo stažą sudaro laikas, per kurį žmonės patys moka arba už juos yra mokamos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Jeigu per metus sumokėtų įmokų suma yra ne mažesnė nei įmokų suma, skaičiuojant nuo minimalaus darbo užmokesčio, į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Vis dėlto, kaip bus apskaičiuotas stažas, priklauso ir nuo vaiko priežiūros atostogų sąlygų.
M. Kozič primena: jei žmogus nesutinka su darbo stažo duomenimis, kurie pateikiami jo asmeninėje paskyroje, gali raštu kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių.
LRT.lt primena, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų, įtėvių ar globėjų. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti vienus metus, iki kol vaikui sueis metai, vaiko priežiūros atostogose esančiam vienam iš tėvų mokama 77,58 proc. jo atlyginimo popieriuje.
Teisiniai niuansai 1995 metais
M. teigia, kad remiantis 1995-aisiais galiojusio valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatomis, skaitytoja tuo metu negalėjo gauti motinystės pašalpos. Ji svarsto, kad galbūt ji gavo kokią nors pašalpą iš savivaldybės, o laikui praėjus painioja ją su vaiko priežiūros išmokomis.
M. atkreipia dėmesį, kad „Nuostatų 29 p. buvo nustatyta, kad moteriai, atleistai iš darbo nėštumo arba nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo, motinystės pašalpa mokama, jeigu tuo metu nemokama išeitinė pašalpa arba vidutinis darbo užmokestis. Taigi, jei moteris buvo atleista iš darbo ne dėl įmonės likvidavimo, jai motinystės pašalpa nebuvo skiriama“.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Tose pačiose nuostatose buvo nustatyta, kad pasibaigus motinystės pašalpos mokėjimo laikotarpiui vienam iš tėvų, išleistam vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks vieni metai, mokama 60 proc.
M. atkreipia dėmesį, kad stažo reikalavimo motinystės ir tėvystės pašalpoms gauti tuo metu nebuvo. Ji neatmeta tikimybės, kad apskaičiuojant Rasos darbo stažą galėjo įsivelti klaida.
M. taip pat atkreipia dėmesį, kad tuo metu į stažą buvo įtraukiamas tik vaiko priežiūros atostogų laikotarpis, iki kol vaikui sueina vieni metai.
Ji paaiškina, kad asmenys, esantys vaiko nuo vienų iki trejų metų priežiūros atostogose, iki 1996-ųjų sausio 1 dienos nebuvo draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Todėl, jei žmogus 1995 metais negavo darbo užmokesčio, nuo kurio buvo mokamos įmokos, ir minėtų socialinio draudimo pašalpų, o turėjo vaiko nuo vienų iki trejų metų priežiūros atostogas, šis atostogų laikas (nuo 1995 metų sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos) į stažą neįskaitomas.
Jos teigimu, tėvai, esantys vaiko nuo vienų iki trejų metų priežiūros atostogose, valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis pradėti drausti tik nuo 1996 metų sausio 1 dienos.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Pokyčiai nuo 2023 metų: neperleidžiamos tėvystės atostogos
Nuo 2023 m. keičiasi vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka. Numatoma, kad atostogų laiką mamos turės dalytis su tėčiais ir bent po du mėnesius prižiūrėti savo mažylį, o likusį laiką pasidalyti pagal šeimos poreikius. Dalis visuomenės palankiai vertina pokyčius, tačiau kita dalis sukruto: ar tai teigiamai paveiks gimstamumą Lietuvoje?
Doc. G. Purvaneckienė paaiškino, kad neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos - tai individuali tėvų teisė į vaiko priežiūros atostogas. Skiriamos jos ne bendrai, kad šeima galėtų pasirinkti, kuris iš tėvų ims vaiko priežiūros atostogas. Kai atsirado vaiko priežiūros atostogos, jos buvo skiriamos tik motinai, vėliau suteikta galimybė rinktis. Vis dėlto faktiškai tėvai perleisdavo savo teisę motinai. Taigi tik motinos imdavo vaiko priežiūros atostogas.
Pasak docentės, šio pokyčio reikėjo dėl kelių priežasčių: „Pirma, moterų padėtis darbo rinkoje. Dėl to, kad būtent jos dažniausiai imdavo atostogas, jų padėtis darbo rinkoje buvo nepalankesnė. Visi žinojo: kai moteris išeis vaiko priežiūros atostogų, per tą laiką diskvalifikuosis, todėl investuoti į tokį darbuotoją neverta ir pan. Kita priežastis - nauda vaikui. Psichologiniai tyrimai nustatė, jog artimas kontaktas su tėvu reikalingas mažo vaiko raidai. Čia turima mintyje visiška atsakomybė už vaiką, ne tik pagalbinis vaidmuo. Trečias dalykas - paties tėvo teisė. Tėčiams užtikrinama vienoda galimybė prižiūrėti mažą vaiką, nepriklausomai nuo jų darbdavio požiūrio.
Istorikė prof. V. Jurėnienė pabrėžė ir sociumo raidą: „Šiame kontekste svarbu kalbėti apie tai, kaip mūsų visuomenė pasirengusi priimti idėjas iš Vakarų valstybių. Pašnekovės manymu, to priežastis - Lietuva ilgą laiką buvo labai tradicinė. Modernėjimas šeimos atžvilgiu įvyko tik po 1990-ųjų. Jis vyko dėl pasikeitusios rinkos ir globalaus pasaulio idėjų. Po 2004 m. „Manyčiau, kad čia susiduria kartos. Viena karta, kuri jau nereprodukuoja, tik džiaugiasi vaikaičiais, turi savo vertybes. Kita - reprodukcinio amžiaus, kuri išeina vaiko priežiūros atostogų. Bet - ar tai tikrai atostogos? Tačiau aš džiaugiuosi, kad tradicinė visuomenė keičiasi. Jos manymu, modernizacija vyks greičiau būtent dėl valstybinio įsikišimo.
„Kalbant vien tik apie buitį, mūsų tyrimas rodo, jog polinkis yra. Klausėme tėvų, turinčių vaikų iki 12 metų, kaip jie dalijasi rūpesčiais. Dar 2009 m. vykdytame tyrime esame įdėję klausimą, ar gyventojai palaikytų neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų idėją. Maždaug trečdalis atsakė, kad palaikytų, trečdalis - nepalaikytų, o likę nežinojo. Pritardavo šiek tiek daugiau moterų. Paskutiniame tyrime klausėme jau apie konkrečią situaciją, apie šį, jau priimtą įstatymą, įsigaliosiantį nuo 2023 m. Paaiškėjo, kad mažiau nei pusė respondentų jam pritaria“, - pasakoja doc. G.
Ji pasidalijo duomenimis ir apie tai, kokį modelį Lietuvos gyventojai laikytų pačiu teisingiausiu. Paaiškėjo, kad tokiam modeliui, kuris pradės veikti, pritaria tik 7 proc. vyrų ir 10 proc. moterų. Daugiausia respondentų pasisakė už tai, kad vaiko priežiūros atostogų laiką būtų galima dalytis savo nuožiūra. Tyrime buvo užduotas ir hipotetinis klausimas, ar sutiktų, kad vaiko priežiūros atostogos būtų dalijamos per pusę, jų neperleidžiant. Tam pritarė 14 proc. vyrų ir 11 proc. moterų. Respondentams buvo pasiūlytas ir variantas, kai visos vaiko priežiūros atostogos lieka tik motinai. Už tai pasisakė 16 proc. moterų ir 25 proc.
„Tokios šiuo metu nuotaikos. Tai reiškia, kad nėra susiformavusi aiškiai teigiama nuomonė įstatymo atžvilgiu.
Pasak prof. V. Jurėnienės, yra duomenų, kad anksčiau, kai galiojo sena tėvystės atostogų tvarka, 90 proc. tėvų tarsi imdavo vaiko priežiūros atostogas antrais metais, tačiau ir toliau sėkmingai dirbdavo. „Manau, kad įstatymų laikymasis arba nesilaikymas - sąmoningumo klausimas. Mūsų visuomenėje vis dar gajus nusiteikimas, kad įstatymai leidžiami tam, kad juos apeitum.
„Ir toks įstatymas, kuris žmones agituoja sukčiauti, nebūtų priimtas! Mano mama sakydavo: blogas padėjimas ir gerą iš kelio išveda. Taigi čia valstybė sudarė sąlygas žmonėms nesąžiningai elgtis“, - mano doc. G.
Kaip teigia istorijos profesorė, abiejų tėvų įsitraukimas vaikui be galo svarbus. Todėl valstybė turi padėti jaunai šeimai. „Kodėl Šiaurės šalyse šie įstatymai prigyja lengvai, o pas mus sunkiai? Todėl, kad tos valstybės užsiėmė propaganda: buvo daromi žingsniai, viešinama nauda, pateikiami pavyzdžiai. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dar būdamas ministras susilaukė vaiko. Tuo metu pagal tvarką Norvegijoje jis galėjo pasiimti vieną mėnesį neperleidžiamų atostogų, jas ir pasiėmė. Tai rodė visi kanalai ir rašė visa spauda!“ - prisimena doc. G. Iki jo Norvegijoje tai buvo padarę vos 400 tėvų. Po to ši praktika smarkiai išpopuliarėjo. O jau būdamas ministras pirmininkas J.
„Tiesą sakant, ir patys turim tokį pavyzdį. Visai neseniai Lietuvos susisiekimo ministras (Marius Skuodis) gimus vaikui išėjo tėvystės atostogų. Nors spauda nemirgėjo antraštėmis, gerųjų pavyzdžių yra ir Lietuvoje. Tikrai žinau tėvų tinklą, susiformavusį Dzūkijoje, kai tėveliai mamytėms atiduoda laisvus šeštadienius, paskirdami savo laiką atžaloms. Taigi tokių atvejų tikrai yra, tačiau apie juos per mažai ir per siaurai kalbama. Kad būtų efektas, palaikymas turi būti institucinis“, - teigia prof. V.
Ji sako mananti, jog visuomenę reikia įtikinti, kad tokie įstatymai priimami ne tik dėl su naryste ES susijusių įsipareigojimų, bet ir dėl mūsų pačių: „Todėl ir retorika turėtų būti pabrėžianti individualią naudą. Galiausiai, kalbant apie šeimos tradicijas, čia yra puiki proga atkreipti dėmesį, kad tėčiai turi tokius pačius gebėjimus ir atsakomybės jausmą, o tėvystės jausmas toks pat svarbus kaip motinystės.
Darbuotojui vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu išsaugoma darbo vieta (pareigos), išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus (pvz., likvidavus įmonę). Trukmė, vaiko priežiūros atostogų apmokėjimo dydžiai ir tvarka įvairiose valstybėse skiriasi, pvz., Norvegijoje vaiko priežiūros atostogos trunka 47 (mokama 100 % kompensuojamojo uždarbio) ar 57 (mokama 80 % kompensuojamojo uždarbio dydžio) savaites (9 savaitės skiriamos motinai, 12 - tėvui, kitas tėvai pasidalija patys), Švedijoje - 16 mėnesių (iš jų 60 dienų skiriama tėvui).
2019 06 20 buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria siekiama dirbančioms moterims ir vyrams sudaryti galimybes vienodai dalytis vaikų ir giminaičių priežiūros pareigomis bei suteikti didesnes galimybes rinktis darbo ir šeiminio gyvenimo derinimo formas.
Lietuvoje Darbo kodeksas (2016, įsigaliojo 2017) nustato, kad vaiko priežiūros atostogos gali būti suteikiamos pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), seneliui, senelei ar kitam giminaičiui (jei jie paskirti globėjais), faktiškai auginančiam vaiką, t. p. vaiko globėju paskirtam asmeniui, kol vaikui sueis 3 metai. Vaiko priežiūros atostogas galima imti visas iš karto ar dalimis.
Turintieji teisę gauti vaiko priežiūros atostogas jas gali imti pakaitomis. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (2000, įsigaliojo 2001) vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu mokama vaiko priežiūros išmoka nuo nėštumo ir gimdymo atostogų ar tėvystės atostogų pabaigos iki vaikui sueis 1 metai (mokama 100 % kompensuojamojo uždarbio dydžio) arba 2 metai (pirmaisiais metais mokama 70 %, antraisiais - 40 % kompensuojamojo uždarbio dydžio) nuo vaiko priežiūros atostogų suteikimo.
Stažo problemos ir jų sprendimas
Dalis mamų, kurios vaiko priežiūros atostogose buvo maždaug 1995-1998 metais, pasigenda stažo, nuo kurio priklausys senatvės pensija.
Pirmoji į „Delfi“ kreipėsi Danguolė (tikroji tapatybė redakcijai žinoma), kuriai buvo pradingęs 1996 ir 1997 metų stažas. Ji dėl to pati kreipėsi į „Sodrą“, tačiau vis gaudavo atsakymą, kad stažas jai nepriklauso, nes nemokėjo socialinio draudimo įmokų. Tačiau moteris nesutiko - ji iš darbovietės ėjo tiesiai į vaiko priežiūros atostogas, o stažą nuo 1996 metų jau garantavo valstybė.
Kai moters istorija pradėjo domėtis „Delfi“ - stažas atsirado. Moteris gavo paaiškinimą, kad darbdavys tuo metu nepateikė duomenų. Moteris džiaugiasi - jos pensija bus didesnė.
Tada į portalą kreipėsi jos draugė su panašia istorija - Adelė (tikroji tapatybė redakcijai žinoma) visą laiką dirbo mokytoja, ji taipogi 1996-1997 metais buvo vaiko priežiūros atostogose, ir jai dingo 1,8 metai stažo. „Sodros“ reakcija analogiška - stažo nėra, nes nėra įmokų. Tačiau kai patikrino atidžiau, pripažino, kad ir čia darbdavys nepateikęs duomenų - stažas priklauso.
„Sodra“ neturi duomenų, kiek galėtų būti tokių moterų, kurioms stažas už vaiko priežiūrą pasimetė. Kiekvienu atveju reikėtų tikrintis ir kreiptis individualiai. „Sodra“ paaiškina, kam tai galėtų būti aktualu - kada stažas priklauso, o kada ne.
Susirašinėjimai „Sodros“ neįtikino. Pirmoji moteris Danguolė stažu susirūpino artėjant senatvės pensijai. Pastebėjusi, kad trūksta stažo beveik už 2 metus, ji dėl to paklausė „Sodros“.
Moteris 1995 m. balandį pagimdė dukrą, ir trejus metus buvo vaiko priežiūros atostogose, stažio trūksta už 1996-1997 m. laikotarpį. Pirmame atsakyme vasario 18 dieną moteriai „Sodra“ paaiškino, kad stažas priklauso nuo valstybinio socialinio draudimo įmokų - už vienerius metus stažą užtikrino vaiko priežiūros atostogos, o po to nebebuvo įmokų.
„Draudimas valstybės lėšomis iki vaikui sukaks 3 metai buvo pradėtas vykdyti nuo 1999 metų spalio mėnesio“, - rašė „Sodra“.
Moteris nesutiko - persiuntė informaciją, kad socialiniu draudimu valstybės lėšomis moterys pradėtos drausti jau nuo 1996 metų sausio 1 dienos. Vasario 25 dieną „Sodra“ atsakė - taip, moteris teisi, nuo 1996 metų. Nuo tokio atsakymo Danguolei taip ir liko neaišku - ar ji gaus stažą ar ne, ir vėl nusiuntė užklausimą.
Kovo 1 dieną „Sodra“ atsakė, kad 1997 metais įmokų nebuvo, tai ir stažas nebus įskaitytas. Dar nurodė, kad moteris įsidarbino tik 1998 metais. Tuomet Danguolės kantrybė neišlaikė ir ji kreipėsi į žiniasklaidą - moteris tikina, kad dirbo visą laiką iki išeinant vaiko priežiūros atostogų.
„Aš manau, kad tokių moterų yra labai daug, ir labai keistai viskas rutuliojasi. Vėl gavau atsakymą, kad jei manęs netenkina šie atsakymai, tada rašykite skundą. Aš papraščiau, kad man atsiųstų, pagal kokius teisės aktus man jie neskaičiuoja stažo. Man 1995 metais gimė dukra ir aš tris metus buvau vaiko priežiūros atostogose, o iki tol dirbau. Kai tarybiniais laikais pagimdžiau, 1986 metais, pusantrų metų buvo galima būti vaiko priežiūros atostogose - ten stažas įsiskaitė, o vat laisvoje Lietuvoje prapuola“, - piktinosi moteris.
Kai dėl jos situacijos į „Sodrą“ kreipėsi „Delfi“, situacija išsisprendė, stažas atsirado, tačiau atsakymo negalėjome gauti dėl privačių duomenų apsaugos.
„Sulaukiau ką tik skambučio iš Sodros. Labai mandagiai kalbėjo, sakė, kad neranda pranešimo iš darbdavio, kad buvau išleista vaiko priežiūros atostogose. Dabar reikia pateikti prašymą, nurodyti priežastis ir jie peržiūrės ir priskaičiuos man prarastą stažą“, - džiaugėsi moteris.
Draugės pavyzdžio įkvėpta kita moteris Adelė taipogi pasitikrino savo stažą ir buvo šokiruota - jai trūksta beveik 2 metų. Ji taipogi dėl savo situacijos kreipėsi į žiniasklaidą.
„Aš auginau du vaikus - pirmą nuo 1994 metų, o antrą pagimdėme 1995 metais ir nuo tada buvau motinystės atostogose. 1998 metais aš grįžau į darbą. „Sodros“ išklotinėje 1996-1997 metais aš praradau 1,8 metų stažo. „Sodra“ apsidraudusi ir parašiusi, kad jei nėra įmokų, tai ir stažas atitinkamai mažėja. Bet mes gi buvome vaiko priežiūros atostogose“, - stebisi Adelė.
Ji patikina visą laiką iki gimdymo ir po vaiko priežiūros atostogų dirbusi mokytoja vidurinėje mokykloje. „Aš net nebūčiau pagalvojusi, kad gali būti tokių situacijų. Žinote, gyveni ir nesusigaudai, pasitikin, kad niekas tavęs neapgaus. O tokių moterų gali būti tūkstančiai“, - krimtosi moteris.
Vėlgi, apie Adelės situaciją pasiteiravus žiniasklaidai, „Sodra“ pripažino, kad stažas turėtų priklausyti - reikia tikslinti duomenis apie darbdavį. Adelė paaiškino, kad turės kreiptis į teritorinį skyrių, mat nėra duomenų apie jos darbą prieš kone 30 metų - darbdavys nepateikęs informacijos. „Sodra“ paaiškino, kad darbdavys nėra pateikęs visų reikiamų dokumentų.
Kaip pasitikrinti stažą
„Sodra“ negalėjo pateikti informacijos apie moterims kilusias problemas dėl to, kad informacija privati.
„Sodra“ kaupia duomenis apie gyventojų darbovietes, jose dirbtą laiką ir gautą atlyginimą nuo 1994 metų. Šie duomenys į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašomi draudėjo (darbdavio) pateiktos informacijos pagrindu.
Jei žmogus nesutinka su duomenimis apie darbo stažą, kurie pateikiami jo asmeninėje paskyroje, jis gali raštu kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių. „Sodros“ specialistai išnagrinės kiekvieną atvejį individualiai ir pateiks atsakymą“, - teigiama komentare.