Šeimos šventės, tokios kaip Mamos diena, Šeimos diena ir Tėčio diena, primena tėvų svarbų vaidmenį vaiko gyvenime. Tačiau, kodėl tėčiai vis dar laikomi antraeiliais vaikų auginime? Vienareikšmio atsakymo nėra, tačiau svarbu pabrėžti, kad vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra esminė.
Straipsnis skirtas aptarti biologinių tėvų ir globėjų santykius, ypač tais atvejais, kai globa yra laikinai apribota. Dažnai kyla klausimų, kokias teises turi tėvai, kurių globa laikinai apribota, ar jie gali lankyti vaikus ir kada jie gali susigrąžinti savo vaikus namo.
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą.
Tėvų teisės ir pareigos laikinosios globos atveju
Kaip tėvai, turite teisę palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su savo vaiku. Tuo pačiu metu jūsų vaikas taip pat turi teisę susisiekti su savo tėvais. Gali būti keletas priežasčių, dėl kurių jūs galite būti atskirtas nuo vaiko. Tai gali būti jūsų pasirinkimas gyventi atskirai arba situacija, kurią sukelia valstybės institucijos sprendimas, pvz., jūsų vaiko globojimas globos namuose ar baudžiamojo nuosprendžio priėmimas paskiriant laisvės atėmimo bausmę.
Tačiau kaip tėvai turite teisę ir pareigą palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su savo vaiku. Tuo pačiu metu jūsų vaikas turi teisę palaikyti tiesioginį ryšį su abiem tėvais. svarbu Jūsų bendravimo teisės nėra panaikinamos, kai vaikas perduodamas globai ne šeimoje.
Taip pat skaitykite: Autizmas: pagalba tėvams ir pedagogams
Jei vaikas gyvena kartu su vienu iš tėvų, abu tėvai gali abipusiškai susitarti dėl kito iš tėvų bendravimu su vaiku tvarkos. Šiame susitarime turėtų būti numatytas laikas (trukmė ir dažnumas), susitikimų vieta ir trukmė. Teismas gali apriboti jūsų bendravimo teises jei toks sprendimas priimamas siekiant apsaugoti vaiko interesus. Teismas gali nuspręsti dėl susitikimų laiko (trukmės ir dažnumo), jų vietos ir trukmės. Teismas gali apriboti jūsų bendravimo teises jei toks kontaktas pakenktų vaiko sveikatai, vystymuisi ir saugumui.
Įsipareigojimas gerbti jūsų teisę į šeimos gyvenimą reikalauja, kad bet kokie klausimai, susiję su tėvų bendravimo teisėmis turėtų būti išspręsti kuo greičiau. Jei jums buvo suteiktos bendravimo teisės su vaiku, egzistuoja jūsų interesas, kad šis sprendimas būtų vykdomas kuo greičiau. Jei kitas iš tėvas nesilaiko sprendimo dėl jūsų bendravimo teisių, galite pareikalauti imtis veiksmingų sankcijų prieš kita iš tėvų, kad būtų užtikrintas jūsų teisių įgyvendinimas. Neteisėtas pasimatymų su vaiku apribojimas gali pažeisti jūsų teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.
LR Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, jog tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais.
50:50 bendravimo tvarka
50:50 bendravimo su vaiku tvarka yra terminas naudojamas Lietuvos teismų praktikoje, nes taikydami ir aiškindami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.169 straipsnį, teismai yra linkę spręsti, kad vaiko gyvenamoji vieta, net ir bendru tėvų sutarimu, negali būti nustatoma su abiem tėvais, gyvenančiais skyrium, todėl tuo atveju, jei tėvai, jiems gyvenant skyrium, ir toliau pageidauja dalytis vaiko priežiūra po lygiai, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, su kitu nustatant 50:50 bendravimo tvarką.
Iš esmės tai yra ta pati dviguba gyvenamoji vieta (angl. k. dual residence), kuri taikoma santuokos nutraukimo bylose jau daugiau nei 40 metų. Pažymėtina, kad skirtingose šalyse dviguba gyvenamoji vieta suprantama skirtingai, varijuojant nuo 25 iki 50 proc. kartu su vaiku praleidžiamo laiko.
Taip pat skaitykite: Vaikų patirtys šeimose su alkoholizmu
Tyrimai atskleidė, kad vaikai, gyvenantys išsiskyrusiosiose šeimose, bet turintys dvigubą gyvenamąją vietą arba 50:50 bendravimo su abiem tėvais tvarką, susiduria su mažiau problemų nei vaikai, gyvenantys tik su vienu iš tėvų. Nesibaigiantys tėvų tarpusavio konfliktai daro didelę žalą vaikui.
Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-702-340/2024 pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytai laikinai bendravimo su vaiku tvarkai pagal 50:50 bendravimo modelį, nurodydamas, kad byloje nenustatyta, kad vaiko motina nesirūpina vaiku tinkamai, tuo tarpu yra būtina užtikrinti 5 m. amžiaus vaiko ryšį su abiem tėvais.
Kitoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-582-643/2024 patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatyta laikina dar ketverių metų neturinčio berniuko bendravimo su tėvais tvarka pagal 50:50 bendravimo modelį. Teismas nesutiko su motinos argumentais, kad tai būtų per ilgas vaiko išsiskyrimas su mama, nes iki šiol vaikais praleisdavo su kiekvienu iš tėvų po 4 dienas ir jautėsi gerai, be to, byloje buvo nustatyta, kad vaiko santykis su abiem tėvais yra teigiamas ir vaikas noriai leidžia laiką abiejų tėvų draugijoje.
Panašios pozicijos Vilniaus apygardos teismas laikėsi ir 2024 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-498-643/2024 spręsdamas dėl truputį vyresnės nei trejų metų mergaitės laikinos bendravimo su tėčiu tvarkos. Nors vaiko mama prašė nustatyti bendravimo tvarką 6 dienos/4 dienos, teismas sprendė, kad skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimas yra intensyvus, reguliarus, atsakovas su dukra bendrauja ženkliais laikotarpiais, todėl bendravimo tvarkos (50/50 modeliu) nustatymas iki tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, užtikrins šalių ir jų nepilnametės dukters bendravimo tvarkos tęstinumą, padėties stabilumą ir nepilnametės dukters interesų apsaugą (turėti bendravimą su abiem tėvais).
Svarbūs aspektai nustatant 50:50 bendravimo tvarką
- Ankstesnis vaiko ryšys su abiem tėvais
- Kiekvieno iš tėvų dalyvavimas vaiko gyvenime
- Vaiko interesai
- Tėvų gebėjimas bendradarbiauti
Tarptautiniai tyrimai, atlikti dėl dvigubos vaiko gyvenamosios vietos, taip pat parodo, kad tokios bendravimo su vaiku tvarkos dažniausiai norima tais atvejais, kai abu tėvai vienodai aktyviai dalyvavo vaiko auginime ir auklėjime ir iki tėvų tarpusavio santykių nutrūkimo.
Taip pat skaitykite: Globos pašalpos gavimo sąlygos
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teismai nustatė, jog poroje susiklostę itin konfliktiški santykiai iš esmės kyla dėl vaiko, t. y. kai vaikas tampa priemone išspręsti poros tarpusavio nesutarimus ir nuoskaudas.
Šioje byloje taip pat pakankamai ryškiai atsiskleidžia poros konflikto priežastys, kurios būdingos daugeliui panašių bylų, t. y. kai vaikas tampa priemone išspręsti poros tarpusavio nesutarimus ir nuoskaudas. Ieškovė, vaiko mama, nurodė, kad susitarimas tarp šalių galimas tik tada, kai jis tinkamas atsakovui, o jei jis netinkamas - atsakovas vienašališkai pasielgia taip, kaip jam atrodo tinkama, visiškai ignoruodamas ieškovės nuomonę ir neatsižvelgdamas į tai, kad klausimas, visgi, sprendžiamas dėl mažamečio vaiko ir turėtų labiausiai atspindėti jo interesus.
Vaiko nuomonė ir bendravimo tvarka
Pažymėtina, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į mažą vaiko amžių ir galinčius jam kilti sunkumus atsiskirti nuo motinos, gali būti nustatoma pereinamoji bendravimo su tėčiu tvarka.
Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-109-855/2024, spręsdamas dėl 2 metų amžiaus vaiko bendravimo su tėčiu tvarkos, didino kartu su tėčiu praleidžiamų dienų, o tiksliau nakvynių skaičių priklausomai nuo vaiko amžiaus. Teismas taip pat pažymėjo, kad bendravimo tvarka, kuomet iš esmės kiekvieną darbo savaitės vakarą vaikas turėtų bendrauti / praleisti vis su kitu iš tėvų, būtų tiek pačiam vaikui, tiek ir jo tėvams pernelyg intensyvi ir varginanti, nes tai neabejotinai būtų susiję su vaiko kilnojimu iš vienos vietos į kitą, užprogramuotų papildomas konfliktines situacijas tarp tėvų, tuo pačiu reikštų neracionalų laiko su vaiku naudojimą, kuomet nemažą laiko dalį tėvams reikėtų praleisti vien kelionėse (vežant vaiką iš vieno pas kitą) ir pan.
Dažnai vaikų mamos prieštarauja vaikų bendravimo su tėčiais dažnumui, motyvuodamos vaiko nenoru. Tačiau kasacinis teismas prieš dešimtmetį yra pažymėjęs, kad vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju - atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai - tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.
Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-110-896/2024, 2024 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-615-775/2024 vaikų mamos paprastai elgdavo taip, kad tą savaitgalį, kai vaikų tėtis turėdavo vaikus paimti iš ugdymo įstaigos, jų į ugdymo įstaigą neatvesdavo, nurodydavo, kad vaikas nenori išeiti iš namų, o jei tėtis nori įrodyti priešingai, turi ateiti su antstoliu ir pan., kad vaikų mamos atsisako bendrauti ir bendradarbiauti su gerovės centrų psichologais, socialiniais darbuotojais, nurodydamos, kad tik jos turi dėti pastangas, tuo tarpu tėčiai tik terorizuoja jas ir vaiką. Be kita ko, tokiose bylose jau yra buvęs ne vienas ikiteisminis tyrimas dėl tariamo tėčio smurto prieš vaiką ir pan.
Žinoma, gyvenime būna daug įvairių situacijų, taip pat ir smurtaujančių prieš vaikus tėčių ar savo meilę vaikui pradedančių demonstruoti tėčių, kurie vaiką kaip priemonę naudoja siekdami įskaudinti buvusią partnerę ir pan., tačiau dažniausiai tėvų konfliktinės situacijos susiklosto per ilgą laiką, kai vaikai kaip karšta bulvė mėtomi iš vienų rankų į kitas, kviečiamos policijos, vaikai tampomi po vaiko teisių apsaugos įstaigas, gerovės centrus ir pan., ko pasėkoje vaikai nori tik susigūžti ir slėptis nuo bet kokio tėčio skambučio ir pasirodymo prie namų durų.
Tėvystė yra gyvenimo kelionė, kuriai reikalinga ne tik kantrybė ir pasišventimas, bet taip pat ir noras bei gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių vaiko poreikių ir aplinkos.
tags: #tevo #bendravimas #su #vaiku #esant #nustatytai