Smurtas prieš moteris išlieka viena rimčiausių socialinių problemų Lietuvoje ir visoje Europoje. Europos Sąjungos (ES) mastu viena iš trijų moterų per savo gyvenimą yra patyrusi fizinį ar seksualinį smurtą, o Lietuvoje šis rodiklis siekia 25,2 %. Konkrečiai smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje patiriamas 16,6 % moterų, o Europos vidurkis yra 17,7 %, kas parodo, kad smurtas dažnai vyksta ten, kur moterys turėtų jaustis saugios - savo namuose.
Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) užsakymu atliktos gyventojų apklausos duomenimis, nuo smurto artimoje aplinkoje kenčia kas penkta moteris ir kas dešimtas vyras. Nepaisant šios aukštos statistikos, 58 % nukentėjusiųjų nesikreipia pagalbos, nes juos slegia baimė, gėda, kaltės jausmas ir informacijos stoka apie esamas pagalbos galimybes.
Smurto artimoje aplinkoje rūšys ir mastai
Lietuvoje dažniausiai užfiksuojama fizinio smurto forma (apie 65 % atvejų). Psichologinis smurtas taip pat yra plačiai paplitęs, pasireiškiantis nuolatiniu žeminimu, izoliavimu, grasinimais ir kontrolės siekiu. Seksualinį smurtą namų aplinkoje teigia patyrusios 8 % moterų, o ekonominį - 4 % moterų ir 8 % vyrų.
Dažniausiai smurto aukos patiria smurtą iš buvusių ar esamų sutuoktinių, sugyventinių, tėvų ar įtėvių. Pastarieji metai nerodo sumažėjimo tendencijų: 2023 metais Lietuvoje užregistruota daugiau nei 58 tūkstančiai pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, tai yra beveik 10 % daugiau nei 2022 metais.
Smurto artimoje aplinkoje situacija Utenos regione
Statistiniai duomenys iš kitų Lietuvos rajonų, pavyzdžiui, Šakių, atskleidžia, kad per daugumą metų buvo užregistruota tūkstančiai pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, pradėta daug ikiteisminių tyrimų ir išduota apsaugos nuo smurto orderių - prevencinių priemonių, skirtų apsaugoti nukentėjusius asmenis. Utenos regione irgi stebimas panašus smurto mastas, o pagalbos sistemos veikia tiek teisiniu, tiek psichologiniu lygmeniu.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Pagalbos galimybės Utenoje
Lietuvoje veikia Specializuoti kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), kurie suteikia kompleksinę paramą - teisinę konsultaciją, psichologinę pagalbą ir atstovavimą. Vis dėlto daug žmonių vis dar nedrįsta kreiptis pagalbos. Viena iš priežasčių yra baimė būti atstumtiems, gėda, kaltės jausmas bei nepakankamas informuotumas apie esamas pagalbos galimybes.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pastaraisiais metais skyrė dvigubai daugiau finansavimo pagalbos paslaugoms nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, tačiau vis dar egzistuoja iššūkių - nepakankami resursai ir tarpžinybinio bendradarbiavimo trūkumai, dėl kurių sunku pasiekti optimalų rezultatai. Užtikrinant įgyvendinimą, svarbus ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas, vyksta specialistų susitikimai, kur aptariama efektyvesnių priemonių taikymo galimybės.
Probacijos tarnybos ir socialinių paslaugų centrai aktyviai dalyvauja teikdami pagalbą smurto aukoms ir kartu dirbdami su smurtautojais, taikydami smurtinio elgesio keitimo programas. Tačiau specialistai pastebi, kad pokytis smurtaujančių asmenų elgesyje yra itin lėtas, o griežtesnės priemonės - būtinos.
Visuomenės požiūris į smurtą artimoje aplinkoje
Lietuvos visuomenė dar išlieka paveikta stereotipinių nuostatų apie smurtą šeimoje: tik 55 % lietuvių mano, kad smurtas šeimoje yra visiškai nepriimtinas, tuo tarpu ES šis procentas siekia 92 %. Tai rodo, kad stereotipai veikia kaip kliūtis ieškoti pagalbos ir prisideda prie smurtautojų nebaudžiamumo.
Viešojoje erdvėje smurto atvejai dažnai pateikiami naudojant menkinančią kalbą arba romantizuojant situacijas, pavyzdžiui, kai pranešimuose smurtas apibrėžiamas kaip „šeimos drama“ ar „tragiška meilės istorija“. Smurtautojai apibūdinami kaip „sunkioje emocinėje būsenoje“, o paprasti nusikaltimai pateisinami, kas mažina visuomenės supratimą apie smurto rimtumą.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Dažnai dėmesys nukreipiamas į nukentėjusiojo veiksmus ar būseną, o ne į smurtavusį asmenį, užduodami kaltinantys klausimai, pavyzdžiui, „kodėl ji liko santykiuose?“ ar „ar ji neprovokavo?“. Tai dar labiau stigmatizuoja aukas ir apsunkina jų galimybes kreiptis pagalbos.
Prevencinės priemonės ir rekomendacijos
Norint mažinti smurto artimoje aplinkoje atvejus Utenoje ir visoje Lietuvoje, būtina užtikrinti ilgalaikį finansavimą pagalbos paslaugoms ir jų prieinamumą visais šalies regionais. Investicijos į visuomenės švietimą apie smurto formas ir jo pasekmes padėtų keisti nusistovėjusius stereotipus bei skatintų empatiją.
Žiniasklaidai svarbu atsakingai perteikti informaciją apie smurto atvejus, vengiant sensacingų antraščių ar aukas kaltinančių naratyvų. Šiuolaikinė žiniasklaida turėtų būti empatiška, skaidri ir orientuota į visuomenės švietimą, o ne sensacijų paiešką.
Be to, reikalingas aktyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir mokymai visuomenės, specialistų bei žiniasklaidos atstovams. Taip pat svarbu skatinti nukentėjusiųjų drąsą netylėti ir ieškoti pagalbos:
- Policijos tarnybos - pranešti apie smurto atvejus;
- Specializuoti pagalbos centrai - teikti nemokamas konsultacijas;
- Socialinės tarnybos - suteikti socialinę paramą;
- Psichologai ir teisininkai - užtikrinti kompleksinę pagalbą;
- Pagalba internetu - www.pagalbosmoterimslinija.lt, kur galima gauti konsultacijas ir palaikymą anonimiškai.
Kaip atpažinti smurtą ir kaip gelbėti artimuosius?
Smurtas dažnai prasideda nuo nepagarbos, kontroliavimo ir žeminimo, todėl svarbu laiku atpažinti šiuos požymius. Pajutus bent menkiausią įtarimą, verta kreiptis į specialistus ir ieškoti pagalbos.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Smurtą patiriantys asmenys turi teisę į apsaugą, teisinę pagalbą, emocinę paramą ir įvairias socialines paslaugas. Užtikrinant saugią aplinką ir tinkamą pagalbą, galima sumažinti smurto poveikį ir užkirsti kelią jo pasikartojimui.