Dažnai visuomenėje vyrauja klaidingas įsivaizdavimas apie vaikus, augančius globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Tačiau iš tiesų, tai tėra absoliūtūs mitai.
Globos ekspertė Rugilė Ladauskienė teigia: „Vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus. Ir kiekvienas vaikas, ar jis gyventų su tėvais ar vaikų globos namuose, gali lygiai tiek pat kartų netinkamai pasielgti“.
Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus, daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, tokiu būdu atgrasomi nuo globos. Tai didžiulė netektis paaugliams ir vaikams, artėjantiems prie paauglystės, kuriems reikalingas globėjas - norintis ir pasiryžęs keisti paauglio gyvenimą, suteikti galimybę kurti savarankišką gyvenimą.
Aptarkime dažniausiai pasitaikančius mitus apie vaikus, augančius globos namuose.
Mitai apie globos namuose augančius vaikus
1 mitas: Globojami paaugliai yra netinkamo elgesio žmonės
Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai - ir ne todėl, kad jie netinkamai elgėsi, o todėl kad tėvai jais negalėjo pasirūpinti, skriaudė ar apleido.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
2 mitas: Paaugliai yra visiškai susiformavusios asmenybės
Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba, rūpestis ir parama. Gera rutina, mylinti ir puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimą keičiančių sprendimų akivaizdoje. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Elgesį keičia socialinė aplinka. Globojami namuose, vaikai jaučiasi saugesni, tad smegenys yra pasirengusios keisti elgesį.
Vaikų globos namai perpildyti, o gyvenimas šeimose neskatinamas
3 mitas: globėjas turi būti vyresnio amžiaus
Globėjas neprivalo būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus, todėl raginame jaunus suaugusiuosius pasvarstyti apie tokią didžiulę galimybę.
4 mitas: norint globoti reikia turėti nuosavus namus
Tikrai ne maža visuomenės dalis mano, jog norint globoti reikia turėti nuosavus namus. Jeigu jūs manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausyti jums nuosavybės teise, vadinasi, jūs esate pagautas šio mito. Nesvarbu, ar paauglys ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės - svarbu, kad vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams. Tačiau visiškai nesvarbu, ar jūs esate būsto savininkas ar nuomojatės, ar kitomis teisėmis naudojatės būstu.
5 mitas: globėjai globoja vaikus dėl pinigų
Globėjai gauna finansinę paramą vaikų poreikiams tenkinti, tačiau ne visada ši suma yra pakankama, jei vaiko poreikiai yra didesni. Galvojant apie tai, kad globėjai, kaip ir tėvai, turi užauginti žmogų, vargu, ar atsirastų globėjas, kurį labiausiai motyvuotų pinigai. Dažniausiai globėjai globoja vaikus, nes supranta padedantys tiems, kam pagalba labai reikalinga. Globėjai stiprina savo bendruomenę, savo šalį, suteikia namus ir padeda užauginti savarankišką, savimi pasitikintį žmogų. Globėjai žino, kad kiekvienam reikalingas artimasis ir kiekvienam reikia namų, kad jis galėtų augti, o vėliau saugiai keliautų į savarankišką gyvenimą.
6 mitas: jūs turite turėti patirties, kaip pasirūpinti vaiku
Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję šiuo mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti. Žinoma, jeigu neturite patirties, tikėtina, kad galite nerimauti. Tačiau nuo pačios pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, jūs tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, gausite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su kitomis globėjų šeimomis per savitarpio pagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
7 mitas: globodamas paauglius negali turėti darbo
Vaiko ir jaunuolio globa kaip ir tėvystė yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku. Žinoma, ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypatingai svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu. Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalbos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui - viskas stos į savas vėžes. Be kasdienių saugių ir sveikų santykių kūrimo, turite būti pasirengę susitikimams su globos koordinatoriumi, mokytojais ir kitais darbuotojais, susijusiais su jauno žmogaus gerovės užtikrinimu.
8 mitas: negalėsite mylėti globojamo vaiko kaip šeimos nario
Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje, tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko. Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis - auklėtojų, draugų, mokyklos, savo kiemo ir t.t. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi. Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę. Paprastai globoti vaikus sprendimus priima altruistinės asmenybės, kas reiškia natūralų gebėjimą mylėti ir padėti kitiems.
9 mitas: globoti gali tik poros
Šis mitas yra vienas seniausių ir labiausiai paplitęs. Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti. Jeigu jūsų šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos jūsų namuose. Kiekvienas jūsų šeimos narys vyresnis nei 16 metų turi pritarti globai raštiškai, o visa šeima turi dalyvauti įsivertinimo procese.
10 mitas: paauglių globa neigiamai paveiks mano esamus vaikus
Aptardami paauglių globos perspektyvą, daugelis žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams. „Ką daryti, jei vyresnis globojamas vaikas darys blogą įtaką mano jaunesniems vaikams?“ Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje, draugai kieme ar socialiniuose tinkluose. Globojančios šeimos pasakoja, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir (arba) seseris, kaip padėti namuose, bendrauti su suaugusiaisiais, kaip skaityti ir panašiai. Labai svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - nėra siūlomi globai šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą. Globėjams siūlomi globoti paaugliai, kuriems labai reikalinga globėjų šeima, parodysianti, kaip atrodo meilė, saugumas, stabilumas bei koks vertingas yra žmogaus ryšys su žmogumi.
Vaikų globos sistemos pokyčiai Lietuvoje
Specialistai išskiria dvi pagrindines kryptis, kuriomis keitėsi vaiko globos sistema. Pirmiausia - tai naujos paslaugos, skirtos patiems globėjams, įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų dalyviams. Tad likimo nuskriaustiems vaikams padedantys žmonės pagaliau patys nebesijaučia vieniši. Antra kryptis, kuri yra lygiai tokia pat svarbi tobulinant vaiko globos sistemą ir mažinant Lietuvos priklausomybę nuo institucinės globos - paslaugų vaikams ir šeimoms stiprinimas, siekiant išvengti vaikų atskyrimo nuo šeimos. Visais atvejais, net kai šeima susiduria su didele krize, su rizikos veiksniais, kurie žaloja vaiką, pirmiausia siekiama visais įmanomais būdais padėti šeimai. Bandoma pašalinti jos gyvenimą, vaiko situaciją neigiamai veikiančius veiksnius.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Apie tai, kaip keitėsi vaikų globos sistemos veidas plačiau papasakojo jau kiek daugiau kaip 30 metų Kuršėnų globos įstaigai vadovaujantis Feliksas Rudzinskas. Anot jo, per tris dešimtmečius ne tik kardinaliai pasikeitė tvarka, bet ir patys vaikai. Jei anksčiau nuo tėvų atskirtiems vaikams retai pavykdavo sugrįžti pas biologinius tėvus, tai dabar situacija nebėra tokia drastiška.
Priminsime, kad gruodžio pabaigoje vaikų globos namus uždarius ir Šakių bei Kupiškio rajonuose baigta 10-metį trukusi vaikų globos institucijų pertvarka. Įgyvendinant pertvarką iš didelių globos namų vaikai perkelti į šeiminius namus. 177-iuose tokiuose namuose dabar gyvena apie tūkstantį tėvų globos netekusių vaikų.
Pradėjus globojamų vaikų perkėlimą į butus ar namus, sulaukta bendruomenių nuogąstavimų. Iš viso Lietuvoje globojama apie 6 000 vaikų. Didžioji dalis jų - apie 5 000 - gyvena šeimose pas globėjus.
Specialistai pabrėžia, kad nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, visiems reikia kito žmogaus akių, šilumos ir dėmesio.
Visais atvejais, jei susidūrėte su globos klausimais ar problemomis, Jūs visada galite kreiptis į savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių arba Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Seimo priimti vaiko globos ir įvaikinimo teisinio reglamentavimo pakeitimai
Šiame straipsnyje apžvelgiami Seimo priimti vaiko globos ir įvaikinimo teisinio reglamentavimo pakeitimai, įsigalioję ir planuojami ateityje. Aptariami svarbiausi aspektai, susiję su amžiaus ribojimų panaikinimu globėjams, laikinosios globos organizavimo pokyčiais, dėmesio skyrimu vaiko emocinei gerovei bei finansinės paramos šeimoms didinimu.
Amžiaus Ribojimų Panaikinimas Globėjams
Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo nutarimą, panaikino diskriminacinę nuostatą Civiliniame kodekse, kuri numatė, kad vaiko globėju gali tapti tik asmuo, nesulaukęs 65 metų amžiaus. Priimtais pakeitimais atsisakyta anksčiau galiojusios nuostatos, kad asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), amžiaus ribos - ne jaunesnis nei 21 metų amžiaus ir ne vyresnis nei 65 metų amžiaus (išimtys galėjo būti taikomos tik artimiesiems giminaičiams). Vietoj to, įtvirtintas naujas reikalavimas - asmuo turi būti pilnametis. Didesnis dėmesys bus skiriamas individualiam asmenų gebėjimui, gebėjimų vertinimui. Šis pakeitimas leis įvertinti kiekvieno pretendento tapti globėju tinkamumą individualiai, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir galimybes užtikrinti vaiko gerovę.
Laikinosios Globos Organizavimo Pokyčiai
Siekiant efektyvesnio laikinosios globos organizavimo, savivaldybės mero funkcijos, susijusios su laikinosios globos rūpybos nustatymu ir laikinojo globėjo rūpintojo skyrimu, atleidimu ir nušalinimu, perduotos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Atitinkamai patikslinti laikinosios globos rūpybos organizavimo ir nustatymo procesai, atskirtos ir išgrynintos globos rūpybos organizavime dalyvaujančių subjektų funkcijos.
Didesnis Dėmesys Vaiko Emocinei Gerovei
Seimo nario Martyno Katelyno siūlymu, Civiliniame kodekse pakeistas šiuo metu įtvirtintas vaiko amžius - iš trejų metų į penkerių metų amžių, nustatant, kad vaiko iki penkerių metų globa vaikų globos institucijoje (šeiminiuose namuose) įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais. Taip siekiama užtikrinti, kad kuo mažiau mažų vaikų patektų į globos įstaigas, kuriose dažnai trūksta individualaus dėmesio ir pastovumo.
Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija vaiko iki penkerių metų globą vaikų globos institucijoje laikinosios globos atveju gali nustatyti, o nuolatinės globos atveju - teismui siūlyti nustatyti tik esant bent vienai iš šių priežasčių:
- Vaikui reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugos, kurių teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustačius globą šeimoje, globos centre arba šeimynoje.
- Vaiko, turinčio du ar daugiau brolių ir (ar) seserų, išskyrimas su jais pažeistų jo geriausius interesus.
- Vaiko išskyrimas su jo nepilnamečiais tėvais, globojamais (rūpinamais) vaikų globos institucijoje, pažeistų jo geriausius interesus.
Finansinės Paramos Šeimoms Didinimas
Valstybė nuosekliai didina paramą šeimoms ir vaikams. Nuo 2026 m. didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka (BSI) sudarys 74 eurus. Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2026 m. didės nuo 770 eurų iki 814 eurų (o nuo birželio 1 d. Gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidės iki 205,72 euro, vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams - nuo 5250 eurų iki 5550 eurų. Didėja ir vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, skiriama ir mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą valstybinėse ar savivaldybių, ar nevalstybinėse įstaigose (darželyje) ir už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens (auklės).
Nuo 2026 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka (BSI) sieks 74 eurus vietoje 70 eurų. Šalpos pensijų bazė sieks 261 eurą vietoje 248 eurų. Šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 6,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 eurų (šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo iki 24 m. Tai palies apie 70 tūkst. Tikslinių kompensacijų bazė išaugs iki 219 eurų vietoj 208 eurų. Dėl to padidės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis arba pirmojo ar antrojo lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 119 tūkst. Valstybės remiamų pajamų dydis bus 233 eurai vietoje 221 euro.
Nuo 2026 m. birželio 1 d. nuspręsta nuo 11 iki 14 bazinės socialinės išmokos dydžio padidinti vienkartinę išmoką gimus vaikui, ar paėmus jį globoti - tokiu būdu nuo kitų metų vidurio ši išmoka sieks 1 036 eurus (dabar - 770 eurų). Išplėsta išmokos vaiko priežiūrai gavėjų aprėptis. Išmoką gaus ne tik besimokantys ar studijuojantys, bet visi vaiką auginantys tėvai (įtėviai) ar globėjai, neturintys teisės gauti vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Taip pat nuspręsta, kad vaiko priežiūros kompensacinė išmoka nuo 2026 m. birželio 1 d.
Kiti Socialiniai Pokyčiai ir Finansiniai Aspektai
Įgyvendinant įsipareigojimus gyventojams, socialiai atsakingai ir pagal valstybės galimybes indeksuojamos ir didinamos įvairių socialinių grupių ir pažeidžiamų asmenų pajamos. Nuo 2026 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 1153 eurų. 2026 m. vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. Numatoma, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas", o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - 51,1 proc. Seimas pritarė 2026-2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatymui. 2026 metų valstybės biudžeto išlaidos - daugiau kaip 27 mlrd. 515 mln. eurų. Didžiausias dėmesys skiriamas trims prioritetams: žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui, gynybai ir infrastruktūrai. 2026 metais gynybai skirta 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui skirta 1mlrd. 64,3 mln. Šalies infrastruktūrai bus skiriama 815,5 mln. eurų.
Seimas priėmė Valstybės socialinių fondų biudžetų 2026 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą, kuriuo patvirtintos daugiau kaip 10,252 mlrd. eurų sieksiančios kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos ir beveik 8,789 mlrd. eurų išlaidos. 2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų.
Kiti Svarbūs Seimo Sprendimai
Be vaiko globos klausimų, Seimas priėmė ir kitų svarbių sprendimų, susijusių su įvairiomis sritimis:
- Gynyba ir saugumas: Įtvirtintos palankesnės sąlygos gynybos pramonės plėtrai, leista greičiau ir paprasčiau neutralizuoti dronus, keliančius grėsmę Lietuvos oro erdvei. Taip pat nutarta 2026-2027 metais Lietuvos karius ir civilius krašto apsaugos sistemos tarnautojus siųsti į 14 tarptautinių operacijų.
- Aplinkosauga: Priimtas naujos redakcijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas, sugriežtinta atsakomybė už šiurkščius mėgėjiškos žvejybos pažeidimus.
- Sveikata: Patvirtintas 2026 metų Privalomojo sveikatos draudimo (PSDF) fondo biudžetas, įteisinta galimybė medikams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.
- Socialinė parama: Lengvinamos paramos gavimo sąlygos dirbantiems asmenims, tobulinamas papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus skyrimas.
- Švietimas ir mokslas: Nuo 2026 m. sausio 1 d. mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientų dydžiai didės 7,65 proc.
Apibendrinant, galima teigti, kad Seimo priimti vaiko globos ir įvaikinimo teisinio reglamentavimo pakeitimai yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti geresnę vaikų, likusių be tėvų globos, gerovę. Amžiaus ribojimų panaikinimas globėjams, dėmesio skyrimas vaiko emocinei gerovei ir finansinės paramos šeimoms didinimas - tai priemonės, kurios turėtų padėti sukurti palankesnę aplinką vaikams augti ir vystytis.
| Išmoka | Dydis iki 2026 m. | Dydis nuo 2026 m. |
|---|---|---|
| Bazinė socialinė išmoka (BSI) | 70 eurų | 74 eurai |
| Vienkartinė išmoka gimus vaikui | 770 eurų | 814 eurų (nuo birželio 1 d. - 1 036 eurai) |
| Vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams | 5250 eurų | 5550 eurų |