Vaiko globa ir išlaikymas yra susiję teisės instituti, kurių tikslas - užtikrinti vaiko interesus, jo saugumą, tinkamą auklėjimą ir materialinį aprūpinimą. Šiame tekste surinkti ir išdėstyti tik iš pateikto juodraščio esantys teiginiai, kad apibrėžti globos rūšys, reikalavimai globėjams, finansinė parama bei teisinė išlaikymo priteisimo ir išieškojimo tvarka.
Valstybės pareiga ir išmokos vaikams
Šiuo įstatymu nustatomas valstybės įsipareigojimo garantuoti šio įstatymo nustatyto dydžio vaiko išlaikymą, kai yra šiame įstatyme nustatytos sąlygos, vykdymas ir valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti (toliau - išmokos), administravimo pagrindai.
Išmokos mokamos iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Išmokas skiria ir moka išmokų administratorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Nuostatais. Išmokos skiriamos išmokų administratoriaus sprendimu nuo prašymo pateikimo mėnesio pirmos dienos.
Išmokos už kiekvieną praėjusį mėnesį mokamos Nuostatuose nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Jeigu išmokų mokėjimo laikotarpiu išmokų dydis pasikeitė dėl bazinio socialinės išmokos dydžio pasikeitimo, periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos indeksavimo, teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto vaiko išlaikymo lėšų dydžio pasikeitimo ir (arba) skolininko teikiamo išlaikymo dydžio pasikeitimo, paskirtos išmokos perskaičiuojamos vadovaujantis Nuostatuose įtvirtintomis taisyklėmis.
Išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka.
Išmokų administravimas, pranešimai ir perskaičiavimas
Pareiškėjas ir skolininkas apie priimtą sprendimą skirti išmokas informuojami Nuostatuose nustatyta tvarka.
Jeigu kreipiantis dėl išmokų skyrimo vaikas neatitinka bent vienos sąlygos arba pareiškėjas neatitinka sąlygų ir (arba) nepateikia visų reikiamų dokumentų, išmokos neskiriamos. Pareiškėjas apie sprendimą neskirti išmokų informuojamas Nuostatuose nustatyta tvarka.
Pareiškėjas ir skolininkas apie priimtą sprendimą nutraukti išmokų mokėjimą informuojami Nuostatuose nustatyta tvarka, išskyrus tam tikrus atvejus.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Išmokėtų išmokų išieškojimas ir grąžinimas
Išmokų administratorius, mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas.
Išmokėtos išmokos iš skolininko išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. Išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas kartu yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Išmokėtų išmokų įsiskolinimą valstybės biudžetui galima grąžinti dalimis pagal išmokų administratoriaus nustatytą tvarką.
Neteisėtai gautų išmokų grąžinimo dalimis terminas negali būti ilgesnis kaip 60 mėnesių nuo išmokų administratoriaus raginimo grąžinti neteisėtai gautas pinigų sumas įteikimo pareiškėjui dienos.
Vaiko globa: samprata, formos ir tikslai
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) apibrėžiama kaip likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
LR civilinio kodekso trečios knygos XVIII skyriuje nustatyta, kad vaiko globos (rūpybos) tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti.
Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų augti, vystytis ir tobulėti.
Globos formos
- Laikinoji globa (rūpyba): nustatoma, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti savo vaiku. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių.
- Nuolatinė globa (rūpyba): taikoma, kai aišku, kad vaikas negalės grįžti į biologinę šeimą.
- Vaiko globa šeimoje: ne daugiau kaip penkių vaikų globa natūralioje šeimos aplinkoje (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip penki vaikai).
- Vaiko globa šeimynoje: juridinis asmuo (šeimyna) globoja šešis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip dvylika vaikų).
- Vaiko globa institucijoje: likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje.
Skirtumai tarp laikinosios ir nuolatinės globos
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) steigiama administracine tvarka ir globėjas (rūpintojas) skiriamas laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūrai pagal rajono (miesto) vaiko teisių apsaugos tarnybos teikimą. Laikinoji globa baigiasi, kai vaikas grąžinamas tėvams, sulaukia pilnametystės, nustatoma nuolatinė globa, įvaikinamas arba susituokia.
Kitaip nei laikinoji globa, nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi pagal vaiko teisių apsaugos tarnybos arba prokuroro pareiškimą.
Reikalavimai globėjams ir prioritetai
Ne kiekvienas asmuo gali tapti vaiko globėju. Svarbiausia, kad žmogus būtų atsakingas, patikimas ir galintis užtikrinti vaikui saugią aplinką.
Paprastai globėju gali būti asmuo nuo 21 metų. Tačiau Konstitucinis Teismas yra panaikinęs viršutinės amžiaus ribos taikymą. Tai reiškia, kad vyresnis žmogus gali tapti globėju, jei jo sveikata ir gyvenimo sąlygos leidžia tinkamai pasirūpinti vaiku.
Prioritetas skiriamas vaiko artimiesiems giminaičiams, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Taip pat turėtų būti siekiama, kad vaikas būtų globojamas šeimoje ir būtų neišskiriamas su broliais ir seserimis, nebent tai pažeistų vaiko interesus.
Taip pat negali būti vaiko globėju asmuo, kuris teistas už tyčinius nusikaltimus, sergantis chronišku alkoholizmu, narkomanija, psichinėmis ar kitomis ligomis.
Parengimas tapti globėju ir globos centrai
Norint tapti vaiko globėju, reikia kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) teritorinį skyrių pagal gyvenamąją vietą ir pateikti reikiamus dokumentus, įskaitant medicininę pažymą.
Globos centrai atlieka svarbų vaidmenį teikiant pagalbą globėjams ir vaikams. Globos centras vykdo funkcijas, išdėstytas Globos centro ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos apraše.
Globos centro teikiama ir (ar) organizuojama pagalba apima konsultavimą ir mokymą, atrankos, tarpininkavimo paslaugas, psichosocialinę pagalbą, psichoterapiją, intensyvią pagalbą, laikino atokvėpio paslaugas, pasirengimo globoti vaikus vertinimą ir kt.
Asmenims, norintiems tapti globėjais, šeimynos steigėjais, dalyviais, budinčiais globotojais, įtėviais bei ketinantiems priimti vaiką laikinai svečiuotis ar teikti laikino atokvėpio paslaugą, Globos centro vadovas ar jo įgaliotas asmuo per 2 darbo dienas nuo kreipimosi raštu paskiria VVTAĮT atestuotus asmenis.
Budintis globotojas: reikalavimai ir darbo organizacija
Budintis globotojas privalo priimti vaiką bet kuriuo paros metu, vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų. Bendras vaikų (su kitais šeimoje augančiais vaikais) skaičius budinčio globotojo šeimoje - ne daugiau kaip 6.
Budintis globotojas turi išklausyti mokymų pagal GIMK programą pagrindinę dalį. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis tik išimtiniais atvejais, kai broliai ir seserys neišskiriami ir tai raštu suderinta su globos centru bei budinčiu globotoju.
Globėjo teisės, pareigos ir atsakomybė
Globėjo (rūpintojo) pareigos globotiniui iš esmės sutampa su tėvų pareigomis savo vaikams. Vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, kadangi yra vaiko atstovas pagal įstatymą.
Globėjas turi teisę sudaryti globojamo vaiko vardu ir interesais visus būtinus sandorius. Globėjas už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais.
Finansinė parama globėjams
Globėjams yra skiriama finansinė parama iš valstybės biudžeto.
Nuo 2025 m. numatomi pokyčiai dėl globos išmokų. Priėmus Išmokų vaikams įstatymo pataisas (XIIP-2865), šeimos vykdomai vaiko globai (rūpybai) užtikrinti už vaiką, būtų mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.
Pažymėtina, kad tokios vaiko globos formos, kaip vaiko globa šeimynoje ir vaiko globa institucijoje - yra dosniau remiamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Toks teisinis reglamentavimas sukuria nelygias sąlygas vaikų globai, neskatina vaikų globos šeimose, nors būtent vaiko globa šeimoje yra vertinama kaip labiausiai atitinkanti vaiko interesus.
Šeimynų įstatymo pataisomis (XIIP-2866) siekiama užtikrinti minimalias šeimynos dalyvio pajamas, jas prilyginti einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms, taip pat garantuoti finansavimą už vaiko poreikius atitinkančios socialinės globos teikimą bei aiškiau reglamentuoti šeimynos ir savivaldybės santykius.
Vaiko ryšiai su biologiniais tėvais
Net jei vaikas paimamas iš šeimos ir auga pas globėjus ar globos įstaigoje, ryšiai su tėvais nenutraukiami. Tėvams suteikiama pagalba, skatinamas bendravimas. Institucijos ir teismas nuolat tikrina, ar šeimos padėtis pasikeitė. Vaiko interesai yra svarbiausi, ir jei grįžimas pas tėvus yra naudingas vaikui, jis vykdomas kuo greičiau.
Teisinė tvarka dėl vaiko išlaikymo priteisimo
Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kai vaikai gyvena pilnavertėje šeimoje, vaiko išlaikymo klausimai dažnai sprendžiami abipusiu tėvų sutarimu.
Jeigu vaiko tėvai buvo susituokę ir jie skiriasi, vaiko išlaikymo klausimo sprendimas priklauso nuo to, kokią skyrybų formą pasirinko tėvai. Jeigu tėvai nusprendė skirtis geranoriškai, kartu su prašymu nutraukti santuoką jie pateikia sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje privalo būti aptartas vaiko (vaikų) išlaikymo klausimas, nurodant išlaikymo tvarką, būdą, formą.
Susitarimas dėl vaiko išlaikymo gali numatyti tiek periodines išmokas, tiek vienkartinę išmoką, svarbu, kad toks išlaikymo būdas užtikrintų vaiko interesus.
Jeigu susitarimas teismo procese nepasiekiamas, teismas priteisia išlaikymą, įvertinęs bylos aplinkybes: prašomo priteisti išlaikymo dydį, vaiko amžių, sveikatos būklę, poreikius ir tėvų materialinę padėtį.
Išlaikymo priteisimas nesprendžiant skyrybų
Vaiko išlaikymo klausimas gali būti sprendžiamas teisme ir nenagrinėjant skyrybų bylos. Vienas iš tėvų arba vaiko globėjų gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo vaikui priteisimo, jeigu vaiko vienas iš tėvų arba abu tėvai nevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką/vaikus.
Teismas išlaikymą gali priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą.
Išlaikymo įsiskolinimo priteisimas
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Pvz. Jeigu vaiko tėvas penkerius metus nepadeda išlaikyti vaiko, iš jo gali būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus ir išlaikymas „į ateitį“ tol, kol vaikas sulauks pilnametystės.
Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas ne daugiau negu už trejus metus.
Laikino išlaikymo priteisimas bylos metu
Siekiant išvengti situacijų, kai dėl ilgo teisminio proceso vaiko interesai gauti išlaikymą yra pažeidžiami, Civiliniame kodekse buvo numatyta galimybė įpareigoti atsakovą mokėti vaikui laikiną išlaikymą, kol vyksta teisminis procesas. Tokiu atveju ieškinyje reikia pateikti prašymą priteisti vaikui laikinąjį išlaikymą.
Kol vyksta bylos nagrinėjimas, vaikui gali būti priteistas laikinas išlaikymas.
Procesiniai aspektai ir vykdymas
Jeigu teismui patvirtinus sutartį dėl išlaikymo, arba priėmus teismo sprendimą, skolininkas nevykdo prievolės, kitas iš tėvų gali kreiptis į antstolį dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo. Išdavus vykdomąjį raštą, jis pateikiamas antstoliui, kuris gali kreiptis į darbdavį dėl dalies darbo užmokesčio nuskaitymo arba areštuoti turtą.
Už vėlavimą mokėti išlaikymą galima reikalauti mokėti delspinigius.
Teisinės garantijos ir prioritetai
Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas detaliai reglamentuoja vaiko globos nustatymo, vykdymo ir pabaigos tvarką. Vaiko globos nustatymas remiasi principais, kuriais visada prioritetas teikiamas vaiko interesams, o taip pat pirmumo teisė tapti globėju yra suteikiama artimiesiems giminaičiams, jeigu tai atitinka vaiko interesus.