Socialinis ir psichologinis nerimas: simptomai, priežastys ir gydymas

Nerimas yra normali reakcija į stresą. Kai kuriais atvejais lengvas lygis gali būti naudingas. Jis gali įspėti mus apie pavojus ir padėti pasiruošti bei atkreipti dėmesį. Normalu, kad žmonės patiria nerimą ir nerimauja dėl įvairių savo gyvenimo aspektų. Jei prisimenate tuos laikus, kai turėjote didelį egzaminą ar pristatymą, normalu, kad jaučiatės nervingi ar susijaudinę.

Skirtumas tarp normalaus nerimo ir nerimo sutrikimo yra tada, kai nerimas tampa nuolatinis arba pasikartojantis, neleidžiantis visapusiškai dalyvauti gyvenime. Nerimo sutrikimas - tai psichikos sveikatos būklė, kai nuolatinis nerimas ar įtampa trukdo žmogui gyventi įprastą gyvenimą. Nerimo sutrikimai skiriasi nuo įprasto nervingumo ar nerimo jausmo ir yra susiję su pernelyg didele baime ar nerimu. Nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitę psichikos sutrikimai ir tam tikru gyvenimo momentu paveikia beveik 30 procentų suaugusiųjų.

Kas yra socialinis nerimas?

Socialinis nerimas - tai psichikos sutrikimas, kuriam būdinga stipri baimė ir nerimas dėl socialinės sąveikos ir bendravimo su kitais žmonėmis. Žmonės, kenčiantys nuo šio psichikos sutrikimo, patiria stiprų nerimą vien pagalvojus apie viešą kontaktą. Jie bijo neigiamo kitų žmonių vertinimo ar pažeminimo. Šis sutrikimas labai riboja kontaktus kasdieniame gyvenime ir sukelia problemų darbe, asmeninėje ar akademinėje srityje.

Socialinio ir kitų nerimo sutrikimų simptomai

Psichikos ligos simptomai išsiskiria pagal jų kognityvinį, fizinį ir elgesio pobūdį.

Kognityviniai simptomai

• Baimė situacijų, kuriose dalyvauja nepažįstami žmonės.
• Nuolatinis nerimas dėl to, ką galvoja kiti.
• Baimė būti teisiamam ir kritikuojamam.
• Baimė ir panika kalbant viešai.
• Anticipacinis nerimas - kančia prasideda gerokai anksčiau nei pati situacija.

Fiziniai simptomai

• Dažnas širdies plakimas arba daužymo pojūtis.
• Dusulys arba kvėpavimo sutrikimas.
• Per didelis prakaitavimas, ypač delnų, veido ir pažastų srityse.
• Veidas gali labai parausti; šiltų ar šaltų bangų pojūtis.
• Galvos svaigimas arba pusiausvyros praradimo jausmas.
• Virškinimo sutrikimai - pykinimas, pilvo skausmai, viduriavimas.
• Raumenų įtampa, nuovargis, miego sutrikimai.

Elgesio simptomai

• Vengimas socialinių situacijų arba bandymai palengvinti dalyvavimą (sėdėti krašte, vengti akių kontakto).
• Perdėtas pasiruošimas ir repeticijos; nuolatinis savęs stebėjimas.
• Nervingi įpročiai - nagų kramtymas, plaukų pešiojimas, kojų kratymas.
• Alkoholis ar kiti stimuliantai kartais naudojami įtampai malšinti.

Tipiški nerimo sutrikimai ir ypatumai

• Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS) - nuolatinis ir per didelis nerimas, kuris trukdo kasdieninei veiklai. Jį lydi fiziniai simptomai: neramumas, nuovargis, sunkumas susikaupti, raumenų įtampa ar miego sutrikimai.
• Panikos sutrikimas - pasikartojantys staigūs ir intensyvūs panikos priepuoliai su stipriais fiziniais simptomais; kai kuriems gali pasirodyti, jog tai širdies priepuolis.
• Specifinė fobija - per didelė trukdanti baimė dėl konkretaus objekto, situacijos ar veiklos.
• Agorafobija - baimė atsidurti situacijose, kai pabėgti gali būti sunku ar gėdinga; gali vesti prie namų nelaisvės.
• Socialinis nerimo sutrikimas - intensyvi baimė būti neigiamai vertinamam, dažnai prasideda paauglystėje ir siaurina gyvenimo pasirinkimus.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Nerimo sutrikimų priežastys paprastai aiškinamos pagal biopsichosocialinį modelį.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

• Biologiniai veiksniai: nervų sistemos ypatumai, genetinis polinkis, cheminis disbalansas smegenyse.
• Psichologiniai veiksniai: ankstyvos patirtys su globėjais, traumos, auklėjimo stilius (pernelyg kritiški arba globėjiški tėvai).
• Socialiniai veiksniai: šeimos konfliktai, patyčios, profesinis ir akademinis spaudimas, kultūriniai lūkesčiai.
• Kiti - somatinės ligos (pvz., skydliaukės problemos), medžiagų vartojimo poveikis.

Kaip atpažinti, kada nerimas tampa problema?

Nerimas tampa problema, kai:

1. Nuolatinis ir intensyvus nerimas, kuris nepranyksta net ir pasibaigus stresinei situacijai.
2. Kasdienio gyvenimo sutrikimai - kai nerimo simptomai trukdo įprastai veiklai.
3. Fiziniai simptomai - dažni širdies permušimai, prakaitavimas, dusulys ar galvos svaigimas.
4. Nepavyksta kontroliuoti nerimo savarankiškai.
5. Panikos priepuoliai arba specifinės baimės, trukdančios įprastinei veiklai.
6. Depresijos požymiai arba mintys apie savižudybę.

Vertinimas ir diagnostika

Renkant anamnezę reikia išsiaiškinti, kas paskatina, palaiko nerimą, kokios situacijos veikia elgseną, kokių yra medicininių problemų, ar vargina įkyrios mintys, veiksmai, kada simptomai atsirado, kokia jų eiga ir prigimtis. Pirmas žingsnis yra kreiptis į gydytoją, kad įsitikintumėte, jog nėra fizinių problemų, sukeliančių simptomus. Reikia ištirti, ar nėra organinių ligų, priklausomybės vaistams ar alkoholiui, ar panikos ataka nėra dėl širdies aritmijos ar hipertiroidizmo.

Gydymas - kokios galimybės?

Dažniausi gydymo būdai yra psichoterapija ir vaistai; jie gali būti skiriami atskirai arba kartu. Deja, daugelis nerimo sutrikimų turinčių žmonių pagalbos nesikreipia, nors dauguma sutrikimų gerai reaguoja į gydymą.

Psichoterapija

• Kognityvinė elgesio terapija (KET) - padeda žmogui išmokti kitokio mąstymo, reakcijos ir elgesio būdo, kad jaustųsi mažiau nerimo. Terapijoje žmogus mokosi atpažinti automatines išvadas, tikrinti jų realumą ir planingai, saugiai pratintis prie vengtų socialinių veiksmų (ekspozicijos principas).
• Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (PĮT) ir dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) metodai - padeda priimti nerimą ir mažinti mintims suteikiamą galią.
• Grupinė terapija - keletas žmonių, turinčių panašius sutrikimus, kartu tobulina įgūdžius ir palaiko vienas kitą.
• Šeimos psichoterapija - padeda šeimai suprasti nerimą ir suteikti palaikymą.

Farmakologinis gydymas

Vaistai neišgydys nerimo sutrikimų, tačiau gali žymiai palengvinti simptomus. Dažniausiai vartojami vaistai - antidepresantai (SSRI, SNRI) ir vaistai nuo nerimo (kartais trumpalaikiai benzodiazepinai). Dažniausiai vaistai skiriami psichiatro, kuris prižiūri gydymo eigą, keičia dozes esant poreikiui ir aptaria nutraukimo schemas.

Alternatyvūs ir savipagalbos metodai

• Atsipalaidavimo metodai, meditacija ir kvėpavimo pratimai - lėtas kvėpavimas, progresyvus raumenų atpalaidavimas, diafragminis kvėpavimas, 4-7-8 technika.
• Fizinis aktyvumas - reguliari mankšta mažina nerimą ir gerina miegą.
• Miego higiena ir pilnavertė mityba; vengti kofeino ir alkoholio.
• Paramos grupės (asmeniškai arba internetu), švietimas apie sutrikimą šeimai ir draugams.
• Programėlės ir skubi pagalba panikos atakos metu - lavinant savipagalbos įgūdžius.

Praktiniai žingsniai savipagalbai ir kasdienėms situacijoms

1. Pirmas žingsnis - stebėkite savo mintis. Nerimo jausmą sukeliančios mintys dažnai prasideda nuo „O kas būtų, jei…?“
2. Keiskite nepageidaujamas mintis ir pesimistines prognozes labiau realistinėmis. Svarbu nepamiršti, kad mintys nėra faktai.
3. Išmokite atidėti nerimą vėlesniam laikui - jei nerimaujate dėl to, ko tuo metu negalite spręsti, skirkite laiko problemos planavimui konkrečiu metu.
4. Reguliariai sportuokite ir skirkite laiko poilsiui; stenkitės gerai išsimiegoti kiekvieną naktį.
5. Kalbėkite apie tai, kaip jaučiatės - baimės dažnai mažėja pasidalyti su draugais, šeima ar specialistu.
6. Sudarykite „kopėčias“ - pradedant nuo lengvų socialinių situacijų ir palaipsniui didinant iššūkius, naudokite KET ekspozicijos principą.

Prevencija ir gyvenimo būdo rekomendacijos

Sumažinti nerimo sutrikimų atsiradimo galimybę galima įgyvendinus kelis rutinos pakeitimus:

Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas

• Reguliarus fizinis aktyvumas.
• Pilnavertė ir subalansuota mityba.
• Kokybiškas poilsis ir miego higiena.
• Vengti stimulų - kofeino, per didelio alkoholio vartojimo.
• Meditacija, joga ir dėmesingo įsisąmoninimo praktikos.
• Atviras pokalbis apie baimes su artimaisiais ir specialistais.

Kam kreiptis ir kada ieškoti pagalbos?

Jeigu nerimas sutrikdo funkcionavimą pagrindinėse gyvenimo srityse (darbe/moksle, santykiuose, laisvalaikyje), rekomenduojama kreiptis pagalbos į specialistus. Pirmiausia kreipkitės į šeimos gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą (psichologą, psichiatrą). Pagalba verta ieškoti ne tada, kai jau nebeįmanoma išeiti iš namų, o daug anksčiau. Kuo ilgiau žmogus prisitaiko prie vengimo, tuo stipresnis tampa įsitikinimas, kad jis negali susitvarkyti.

Kaip artimieji gali padėti?

• Būkite kantrūs, išklausykite, nevertinkite ir nepirminkite vengimo elgesio.
• Padėkite planuoti mažus žingsnius ir pagirkite už pastangas, ne už tobulumą.
• Skatinkite bendradarbiavimą su gydytojais; apsilankykite kartu pas šeimos gydytoją, jei reikia.
• Suteikite palaikymą, bet venkite perdėto apsaugos stiliaus, kuris gali stiprinti vengimą.

Santrauka

Nerimas yra natūrali žmogaus reakcija stresinėse situacijose, tačiau kai kuriems tos baimės ir jaudulys nėra laikini. Nerimo sutrikimas trukdo normaliai funkcionuoti darbe, mokykloje ir asmeniniame gyvenime. Dauguma nerimo sutrikimų yra gydomi: psichoterapija (ypač kognityvinė elgesio terapija), vaistai ir gyvenimo būdo pokyčiai padeda ženkliai pagerinti būklę. Kasdienė savipagalba - kvėpavimo pratimai, fizinis aktyvumas, miego higiena ir dėmesingumo praktikos - gali būti svarbi atrama gydymo procese.

Ši informacija skirta tik susipažinimui ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei simptomai sunkūs arba kyla mintys apie savižudybę, nedelsdami kreipkitės į skubią medicinos pagalbą.

Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose

tags: #socialinis #ir #psichologinis #nerimas