Birželio pabaigoje Lietuvoje įvyko tragiška ir skaudi istorija, kuomet į gyvūnų globos organizaciją „Lesė“ buvo atneštas užsegtas krepšys, kuriame rastos katė mama ir keturi kačiukai. Šie kačiukai daugybę valandų buvo kaitroje neišleisti, stipriai perkaisti ir patyrę didelį stresą. Gyvūnų globėjai pastebėjo, kad dalies jų kūno temperatūra siekė net 42 laipsnius, kai kurie patyrė traukulius, vėmimą, viduriavimą, o katės buvo apsišlapinusios.
Krepšyje buvę kačiukai buvo beveik neįmanomi išgelbėti - kai kurių kūno temperatūra siekė net 44 laipsnius, o vienas iš mažylių jau buvo įkritęs į mirtiną būseną. Deja, katė mama ir vienas mažylis neišgyveno, tačiau trims kačiukams pavyko atsigauti po intensyvios veterinarinės pagalbos.
Tokie atvejai kelia svarbius klausimus apie žiaurų gyvūnų elgesį ir atsakomybę už jį. Dabar už tokį žiaurumą skiriama bauda nuo 150 iki 2 tūkstančių eurų, tačiau gyvūnų teisių gynėjai teigia, kad tai yra nepakankamai griežta. Jie šiemet Seimui pateikė beveik 70 tūkstančių gyventojų parašų, ragindami sustiprinti atsakomybę ir numatyti didesnes baudas bei laisvės atėmimo terminus. Siūlyta baudų riba - nuo 6 tūkstančių eurų, o laisvės atėmimo bausmės - nuo 2 metų, atsižvelgiant į kitų nusikaltimų bausmes, kaip smurtas prieš nepilnamečius.
Maisto ir veterinarijos tarnyba bei gyvūnų globėjai pabrėžia, kad žiaurumo atvejai reikalauja didesnio visuomenės ir valstybės dėmesio. „Kai yra skiriama nuobauda, žmogus tai daro pirmą kartą, o teisena yra gana dėkinga pačiam nusižengėliui“, - teigė specialistai.
Kačių globos ir dauginimosi problemos
Kačių dauginimosi tempai yra labai dideli, ypač jei nėra sterilizacijos ar kastravimo programų. Veterinarijos specialistas Giedrius Survila paaiškina: „Katės vislios, viena katė per metus gali atsivesti iki 3 vadų kačiukų. Jei sąlygos palankios, per 7 metus iš vienos katės ir jos palikuonių gali gimti trys-keturi šimtai tūkstančių kačiukų.“
Taip pat skaitykite: GPM skyrimas pensijai: gidas
Dėl šios priežasties būtina rūpintis laukinėmis katėmis - kastruoti patinus ir sterilizuoti pateles. Kauno savivaldybė jau kelerius metus finansuoja programą „Pagauk - sterilizuok - paleisk“, kuri turi stulbinančius rezultatus - sumažėja nesterilizuotų kačių vietų mieste. „Nuo 2017 metų per penkis metus Kaune mes turėjom apie 300 vietų, kuriose ši programa buvo vykdyta, dabar likę vos 10, kur fiksuojamos nesterilizuotos bešeimininkės katės,“ - komentuoja Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Vis dar yra daugybė žmonių, kurie nepaiso atsakingo elgesio ir tiesiog išmeta savo augintinius ar leidžia kačiukams daugintis lauke. Tai sudaro didelį krūvį prieglaudoms, kurios vos spėja priimti vis naujus keturkojus. „Patį dieną prieglaudose atsiranda gausybė kačiukų - nuo pat mažutėlių iki gerokai ūgtelėjusių“, - sako veterinarijos specialistas G. Survila.
Beglobių kačių priežiūra miestuose ir jų globėjų elgsena
Apskritai, žmonių elgsena su beglobėmis katėmis yra nevienoda. Kauniečių šeima, pavyzdžiui, prieglaudoje pasirinko kačiuką ir suteikė jam namus, nes manė, kad beglobiams gyvūnams reikia didesnės pagalbos. Taip elgiasi vis daugiau geranoriškų žmonių, atkreipdami dėmesį į augintinių poreikius ir jų gerovę.
Vienas kaunietis, studentas, pasidalino savo istorija apie tai, kaip rado rūsį su baigiant gyventi paliktomis katėmis ir jų mažyliais. Jis kasdien nešdavo joms maistą ir vandenį, palaikė jų saugą, tačiau nesilietė ar nepratino prie žmogaus, manydamas, jog taip suteiks laisvę ir nepriklausomybę.
Tačiau specialistai pataria - socializacija ir švelnus prisijaukinimas svarbus kačiukams, ypač jei norima, kad jie vėliau rastų namus bei neliktų laukiniai. „Liesti, glostyti kačiukus būtina. Tokiu būdu jie prisijaukina ir gali būti geriau integruojami į žmonių aplinką,“ - teigia veterinarai.
Taip pat skaitykite: Vaikų globa: istorinė perspektyva
Namų gyvūnų augintojai ir prieglaudos rekomenduoja naudoti draskykles, kurios padeda mažiems kačiukams tenkinti natūralų nagų galandimo instinktą, užkertant kelią baldų ar kitų daiktų nuniokojimui. Draskyklės turi būti tinkamai stovinčios, pagamintos iš natūralių medžiagų ir atitinkančios katės poreikius.
Kačių globos organizacijų ir savivaldos vaidmuo
Gyvūnų globos organizacijos, tokios kaip „Lesė“, Kaimo savivaldybės ir veterinarijos tarnybos vienija pastangas gerinti beglobių kačių padėtį, tiria žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus ir siekia, kad atsakomybė už gyvūnų kankinimą būtų griežtesnė.
Taip pat savivaldos atstovai ragina bendruomenę prisidėti prie laukinių kačių populiacijos kontrolės ir atsakingai elgtis su savo augintiniais. „Svarbu suprasti, kad išnaikinus laukines kates, jų vietą užims žiurkės ir pelės, kurios platina pavojingesnes ligas,“ - teigia specialistai.
Be to, gyvūnų globos organizacijos ragina visuomenę skatinti globoti, sterilizuoti, ieškoti naujų namų kačiukams bei nedelsti kreiptis pagalbos, kuomet pastebimi žiauraus žaidimo ar elgesio atvejai.
Užuojauta ir moralinės vertybės žmogiškame elgesyje
Giliau žiūrint, kalbant apie žiaurų elgesį prieš gyvūnus ar net žmones, svarbu paminėti užuojautos ir gailestingumo vaidmenį kaip pamatinius moralės pagrindus. Užuojauta dažnai sutapatinama su Dievo malone ir dvasiniu tobulejimu, nes ji skatina pagarbą gyvybei ir atjautimą silpniausiems.
Taip pat skaitykite: Vaikų patyčios mokykloje
Užuojauta gyvoms būtybėms yra laikoma ne tik žmogiška dorybe, bet ir dvasinio gyvenimo dalimi, skatinančia žmones siekti didesnio gėrio ir mažinti kančias.
Tokiu būdu, rūpinimasis beglobėmis katėmis, jų sterilizavimas, tinkama priežiūra ir globa - tai dalis platesnio socialinio ir moralinio atsako, užkertančio kelią smurtui ir kančioms ne tik gyvūnų, bet ir žmonių gyvenimuose.