Kalėdų laikotarpis - tai metas, kai dauguma žmonių tikisi ramybės, džiaugsmo ir šeimos susibūrimų. „Tai, kas turėjo būti džiaugsminga šeimos šventė, kartais virsta širdgėla ir teisiniu košmaru,“ - teigia mediatorė Kristina Cipkuvienė. Vaiko išvykimas gyventi į užsienį dėl mamos darbo kelia tiek emocinių, tiek teisinių iššūkių: vaikui tai - ne tik kelionė į kitą šalį. Tai - nauja, svetima aplinka, kurioje gali kilti nesaugumo jausmas, nesugebėjimas susitikti su artimaisiais ar net sunkumai mokykloje dėl kalbos barjero.
Tarptautinis vaiko išsivežimas ir Hagos konvencija
Tarptautinis vaiko pagrobimas - tai neteisėtas vaiko išvežimas į kitą šalį arba jo negrąžinimas į nuolatinę gyvenamąją vietą, pažeidžiant globos teises. Bet kuriuo atveju, įstatymas nurodo, kad vienas iš tėvų turi teisę išvežti vaiką į kitą valstybę nuolat gyventi tik gavęs antrojo sutikimą. Beje, būtinybė gauti sutikimą išlieka ir tada, kai ankstesniu teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta jau yra nustatyta su vienu iš tėvų.
1980 m. priimta Hagos konvencija sprendžia neteisėto vaiko išvežimo klausimus; šiuo metu Hagos konvencijai priklauso daugiau nei 100 valstybių. Tad jei vaikas išvežtas į valstybę, kuri yra Hagos konvencijos narė, galite inicijuoti procesą, kad vaikas būtų grąžintas. Svarbu žinoti, kad konvencija sprendžia tik vaiko gyvenamosios vietos atkūrimo klausimą.
Prie Hagos konvencijos prisijungusiose valstybėse pagalbą teikia šiam tikslui įsteigtos Centrinės institucijos, o spręsti ginčus savanorišku susitarimu net ir tose šalyse, kurios nėra prisijungusios prie Hagos konvencijos, padeda tarptautinė mediacija. Kiekviena šalis privalo nustatyti savo Centrinę instituciją, kuri teiktų pagalbą tiek „išvykstančiose“, tiek „atvykstančiose“ bylose.
Pavyzdžiui, Australijoje Centrinė institucija, veikdama kaip ieškovas, pradeda teismo procesus, kuriuose tėvams paprastai nereikia dalyvauti tiesiogiai. Tačiau Jungtinėse Valstijose Centrinės institucijos vaidmuo skiriasi ir yra gerokai ribotas. JAV Centrinė institucija, veikianti per Valstybės departamentą, nesprendžia bylų dėl vaikų grąžinimo, neturi teisės pradėti teismo procesų ir gali tik padėti teikti informaciją ar pasiūlyti tarpininkavimą. Šie skirtumai, deja, dažnai nesuprantami, gali sukelti painiavą ir lemti klaidas. Kai kurių šalių interneto svetainėse pateikiama klaidinanti informacija, teigianti, kad užsienio Centrinės insituticijos, įskaitant JAV, gali pradėti teisines procedūras.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Terminas ir išimtys: adaptacija kaip „settlement“ išimtis
Pagal Hagos konvenciją, jei per metus nuo neteisėto vaiko pervežimo į kitą šalį nepavyksta pradėti teisminio proceso, gali būti taikoma „settlement“ išimtis. Kitaip tariant, teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką, jei jis jau įsitvirtino naujoje gyvenamojoje šalyje. Sprendžiant dėl vaiko grąžinimo į pirminę šalį bus vertinama, ar vaikas jau adaptavosi naujoje aplinkoje, ar lanko ugdymo įstaigą, ar moka bendrauti tos šalies kalba, kokia paties vaiko nuomonė, kur jis nori gyventi ir pan.
Tarptautinė mediacija kaip alternatyva teismui
Tarptautinė mediacija padeda išvengti ilgai trunkančio ir brangaus bylinėjimosi. Įprastai tarptautinėje mediacijoje dalyvauja vienas ar keli mediatoriai ir ginčo šalys. Atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, dalyvauti tarptautinėje mediacijoje gali būti pakviestas psichologas ar advokatas, tačiau paprastai papildomų asmenų dalyvavimas apsunkina mediacijos procesą ir nėra rekomenduojamas. Svarbu žinoti, kad mediatorius nėra psichologas ar advokatas, o mediacija neatstoja psichoterapijos ar teisinės konsultacijos.
Jei bent vienas iš tėvų jaučia, kad yra nors menkiausia tikimybė rasti bendrą sprendimą ne teisminiu keliu, rekomenduojama pasitelkti tarptautinės mediacijos specialistą kaip neutralų trečiąjį asmenį. Tarptautinė mediacija gali būti naudinga ne tik kaip alternatyva teismui, bet ir kaip integruota teisminio proceso dalis.
Skubūs veiksmai sužinojus apie vaiko išsivežimą
Pasak teisininkės ir mediatorės Kristinos Cipkuvienės, sužinojus apie vaiko išsivežimo gyventi į užsienį faktą, svarbu veikti nedelsiant ir ginti tiek vaiko, tiek savo kaip vieno iš tėvų interesus. Tėvams, siekiantiems susigrąžinti neteisėtai išvežtą vaiką, svarbu išsiaiškinti teisinius šalių skirtumus ir tikslų Centrinės institucijos vaidmenį. Tėvai, kurių vaikai neteisėtai perkelti į Jungtines Valstijas, turi žinoti, kad teismo procesą inicijuoti turi patys - nepakanka pateikti prašymą JAV Centrinei institucijai.
Net jei situacija atrodo beviltiška, atminkite: greiti ir apgalvoti veiksmai gali padėti jums ir jūsų vaikui sugrįžti į ramų gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Vaiko globa Lietuvoje: laikinoji ir nuolatinė globa
Lietuvoje vaiko globa gali būti laikinoji arba nuolatinė. Laikinoji globa nustatoma, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti vaiku - pavyzdžiui, dėl sveikatos, priklausomybių, socialinių problemų. Nuolatinė globa skiriama, kai aišku, kad biologinė šeima negali užtikrinti vaiko gerovės ilgalaikėje perspektyvoje.
Šeimos nariai ar artimi asmenys, norintys globoti vaiką, dažnai mano, kad užtenka „žmogiško susitarimo“ - jei vaikas jau gyvena jų namuose, institucijų įsikišimo nebereikia. Pirmiausia svarbu žinoti, kad pirmenybė teikiama vaiko artimiesiems giminaičiams - seneliams, pilnamečiams broliams, seserims, dėdėms, tetoms. Vis dėlto tai nereiškia, kad bet kuris šeimos narys automatiškai tampa globėju. Net ir artimam žmogui būtina įveikti visus privalomus globos skyrimo žingsnius: kreiptis į savivaldybę, išklausyti mokymus, gauti išvadą apie tinkamumą globoti, ir tik tada teismas gali paskirti jį vaiko globėju.
Reikia nepamiršti ir to, kad vaiko globa nėra alternatyva įvaikinimui. Globėjas nėra laikomas tėvu ar mama - tai laikinoji arba nuolatinė pagalba vaikui, kurios tikslas - pasirūpinti juo iki tol, kol jis galės grįžti į savo šeimą arba bus įvaikintas. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika - pavyzdžiui, 2020 m. byloje Nr. e3K-3-182-916/2020 teismas pažymėjo, kad vaiko globa yra paslauga vaikui, kurią organizuoja ir už kurios kokybę atsako valstybė, o globėjas yra šios paslaugos vykdytojas.
Globėjo atsakomybės ir kontrolė
Žmonės, kurie nori tapti vaiko globėjais, turi žinoti, kad jų atsakomybė - ne tik emocinė, bet ir teisinė. Globėjas įsipareigoja ne tik rūpintis vaiku kasdienėje buityje, bet ir užtikrinti jo ugdymą, sveikatos priežiūrą, psichologinį stabilumą. Svarbu suprasti ir tai, kad jei globa yra netinkamai vykdoma, vaiko teisių apsaugos tarnyba gali inicijuoti globėjo nušalinimą. Tad norint globoti vaiką - artimojo ar globos namuose augantį - svarbiausia iš anksto suprasti, kad tai yra teisiškai aiškiai apibrėžtas ir kontroliuojamas procesas.
Tėvų valdžia, teisiniai sprendimai ir kur kreiptis
Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „tėvų atsakomybė“? Tėvų valdžia reiškia globos teises, t. y. bet kurio iš tėvų pareigą ir teisę rūpintis savo nepilnamečiu vaiku. Teisėtais tėvų valdžios aspektais laikomos teisė rūpintis vaiko asmeniu, valdyti vaiko turtą ir spręsti su vaiku susijusius klausimus. Abu tėvai turi teisę matytis su vaiku, o tai reiškia abiejų tėvų pareigą ir teisę asmeniškai bendrauti su vaiku. Tėvų teisei matytis nepriklauso nuo globos teisių buvimo.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Kiekviena su globos teisėmis susijusi byla paprastai nagrinėjama apygardų teismuose. Prasymas dėl globos ar teisių bendrauti su vaiku turi būti pateiktas teismui, nurodant bylos faktus ir pateikiant turimus įrodymus. Prašymą turi pasirašyti ieškovas arba jo atstovas; prašymas ir patvirtinamieji dokumentai teismui turi būti pateikti raštu. Nagrinėjant tokias bylas teismas vadovaujasi vaiko interesais ir gali taikyti apsaugos priemones arba laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tai būtina teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.
Tarptautiniai aspektai: kokioje šalyje pradėti procedūras?
Kadangi įvairiose šalyse Centrinės institucijos ir teisinės procedūros skiriasi, tėvams svarbu išsiaiškinti, kur kreiptis ir kokia procedūra bus taikoma. Jeigu vaikas išvežtas į Hagos konvencijos narę, rekomenduojama kreiptis į Centrinę instituciją šalyje, iš kurios vaikas buvo išvežtas, ir pradėti grąžinimo procedūras kuo greičiau. Tėvai, planuojantys laikinai ar neribotam laikui persikelti į užsienį kartu su vaikais, turėtų iš anksto apsvarstyti galimas teisines pasekmes ateityje: kas nutiktų, jei vienas iš tėvų nuspręstų grįžti kartu su vaikais į gimtąją šalį? Siekiant išvengti galimų ginčų ir teisinių nemalonumų, rekomenduojama pasikonsultuoti su tarptautinės šeimos teisės advokatu.
Strategiškai veikti svarbu ir tiems, kurie jau gyvena užsienyje, planuoja skirtis ir nori išsivežti vaikus gyventi į kitą šalį. Jau gyvenantiems užsienyje tėvams ir norintiems užsitikrinti didesnę tikimybę galėti grįžti į gimtąją šalį kartu su vaikais skyrybų atveju, svarbu išlaikyti socialinius ir ekonominius ryšius su savo gimtąja šalimi.
Teisinės pagalbos galimybės ir tarpininkavimas
Jeigu trūksta informacijos apie įstatymines teises, jei norima pasitarti dėl teisinių niuansų ar sulaukti advokato įžvalgų dėl ketinamo pasirašyti susitarimo, rekomenduojama konsultuotis su teisininku atskirai nuo mediacijos. Tėvai susitarimui pasiekti taip pat gali naudotis nacionalinės sutuoktinių taikinimo tarnybos paslaugomis. Nacionalinės sutuoktinių taikinimo tarnybos paslaugos teikiamos nemokamai; norėdami jomis naudotis, jie turi kreiptis į Socialinio draudimo valdybą. Sutuoktinių taikinimo proceso rezultatas - tėvų pasirašytas susitarimas dėl tėvystės. Socialinio draudimo valdybos patvirtintas susitarimas dėl tėvystės yra vykdomasis dokumentas.
Praktiniai patarimai tėvams
- Veikite greitai: sužinojus apie vaiko išvykimą užsienin, nedelsdami rinkite įrodymus ir kreipkitės į vietinę Centrinę instituciją ar advokatą.
- Išnagrinėkite, ar šalis yra Hagos konvencijos narė ir koks Centrinės institucijos vaidmuo toje šalyje.
- Apsvarstykite tarptautinę mediaciją kaip alternatyvą bylinėjimuisi arba kaip papildomą priemonę teisiniuose veiksmuose.
- Jeigu planuojate persikelti su vaiku, iš anksto pasikonsultuokite su tarptautinės šeimos teisės specialistu ir sudarykite raštišką sutartį, patvirtintą reikiamose institucijose.
- Jei norite globoti vaiką Lietuvoje, žinokite, kad būtina praeiti oficialią procedūrą: kreiptis į savivaldybę, išklausyti mokymus, gauti išvadą apie tinkamumą globoti ir tik po to kreiptis į teismą dėl globos paskyrimo.
Lentelė: Pagrindiniai skirtumai tarp Hagos konvencijos narės Centrinės institucijos veiksmų pavyzdžių
| Šalis | Centrinės institucijos vaidmuo |
|---|---|
| Australija | Gali pradėti teismo procesus kaip ieškovas |
| Jungtinės Valstijos | Per Valstybės departamentą - informuoja ir pasiūlo tarpininkavimą, neturi teisės pradėti procesų |
Kur kreiptis Lietuvoje ir teismo procedūros
Su globos teisėmis susijusius ginčus sprendžia apygardų teismai. Prašymu pradėtos bylos teismai nagrinėja remdamiesi nuostatomis dėl ieškinių ir specialia tvarka: teismas pats nustato faktus ir surenka reikiamus įrodymus, jei teisės aktuose nenustatyta kitaip. Teismas neprivalo vadovautis nei bylos šalių pateiktais prašymais, nei jų nurodytais faktais, jei teisės aktuose nenustatyta kitaip.
Laikinojo teismo sprendimo skųsti negalima; teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nustatydamas teises bendrauti su vaiku ir globos tvarką, teismas vadovaujasi vaiko interesais, išklausydamas suinteresuotas šalis ir siūlydamas naudotis šeimos konsultantų pagalba, kad būtų siekiama taikaus sprendimo.
Apie tėvų pareigas ir vaiko teises
Asmuo, turintis tėvų valdžią, privalo užtikrinti subalansuotą vaiko vystymąsi ir gerovę pagal jo individualius poreikius bei pageidavimus. Vaikams privaloma užtikrinti tinkamą ir vaikų amžių bei vystymosi etapą atitinkantį rūpinimąsi, auklėjimą, priežiūrą ir apsaugą. Vaikams negalima taikyti fizinių bausmių arba kitaip prieš juos smurtauti. Tėvai turi pareigą ir teisę atstovauti vaikui teismo bylose, kuriose vaikas neturi procesinio veiksnumo.
Jeigu tėvai nesutaria vaikui svarbiu klausimu, teismas išsprendžia tokį klausimą vieno iš tėvų prašymu. Teismas gali priimti sprendimą perduoti vaiką globoti vienam iš tėvų, pakaitinei globai arba kitam asmeniui, jei tai atitinka vaiko interesus.
Dažniausiai užduodami klausimai (santrauka)
- Ką daryti sužinojus, kad vaikas išvežtas į užsienį? - Veikti nedelsiant: kreiptis į Centrinę instituciją, surinkti įrodymus ir pasitarti su advokatu.
- Ar visada galima priversti grąžinti vaiką? - Ne: Hagos konvencija galioja, bet teismai vertina adaptacijos laiką ir galimas išimtis (pvz., „settlement“ per metus).
- Ar mediatorius gali pakeisti teismo sprendimą? - Mediacija gali padėti susitarti, tačiau mediatorius neatstoja teisininko; bet koks globos teisės pakeitimas galimas tik teisme.
- Kur kreiptis Lietuvoje dėl globos? - Į savivaldybę, vaiko teisių apsaugos tarnybą ir apygardos teismą, jei reikia teisinio sprendimo.
Jeigu kyla klausimų dėl vaiko globos Lietuvoje ar tarptautiniu mastu, rekomenduojama kreiptis į tarptautinės šeimos teisės advokatą arba Centrinę instituciją, priklausomai nuo situacijos. Veikdami greitai ir profesionaliai, galite geriau apsaugoti vaiko interesus ir savo teises.