Ateina laikas, kai tenka pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Vienas iš galimų sprendimų - apgyvendinimas senelių globos namuose, kur užtikrinama saugi ir sveika aplinka, nuolatinė priežiūra. Nusprendus keisti gyvenimą, gali kilti daug klausimų: nuo emocinių iki praktinių, susijusių su dokumentų tvarkymu ir pasirinkimu, kurie globos namai būtų tinkamiausi.
Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius žingsnius, kaip pradėti procesą, kad senjorų apgyvendinimas senelių globos namuose būtų kuo sklandesnis ir labiau atitiktų tiek jo, tiek artimųjų poreikius.
Kreipimasis į savivaldybę
Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl senjoro apgyvendinimo globos namuose, kaip ir dėl kitų socialinių paslaugų, visų pirma reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Senjoras ar jo artimasis gali kreiptis tiesiogiai į savivaldybę ar elektroniniu būdu, naudojantis SPIS sistemos elektronine paslauga (www.spis.lt) ar į namus atvykus socialiniam darbuotojui.
Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose. Jei už ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas planuojama mokėti savo lėšomis, rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į pasirinktus globos namus, kur paslaugų kaina bus apskaičiuota įstaigos patvirtintus įkainius.
Socialinių paslaugų poreikio vertinimas
Pateikus prašymą savivaldybei, senjoro namuose, suderintu laiku, apsilankys socialinis darbuotojas, kuris įvertins socialinių paslaugų poreikį. Pagal nustatytą tvarką įvertinami asmens organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės.
Taip pat skaitykite: Auklėtinių psichologinė gerovė
Senjorui gali būti skirta socialinė priežiūra, apimanti pagalbą į namus, socialinių įgūdžių palaikymą, taip pat dienos socialinė globa ar kitos paslaugos, palengvinančios senyvo amžiaus žmogaus kasdienybę namuose.
Ilgalaikės socialinės globos paslauga senjorų namuose skiriama tik tada, kai socialinės paslaugos į namus yra neveiksmingos, dienos metu teikiamų paslaugų nepakanka ir reikalinga nuolatinė slauga bei priežiūra.
Specialiųjų poreikių nustatymas
Ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslauga apibrėžiama kaip kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba visiškai nesavarankiškiems asmenims. Svarbu pabrėžti, kad pensinio amžiaus žmogus, jeigu jam nėra nustatyti specialieji poreikiai, nėra laikomas nesavarankišku ar neįgaliu.
Kreipimasis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją ligoninės stacionare gali būti dar vienas neišvengiamas žingsnis siekiant gauti valstybės ar savivaldybės finansuojamą vietą senelių globos namuose. Gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir medicininės reabilitacijos priemonių išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia dokumentus, kurie siunčiami į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (www.anta.lrv.lt).
Asmenims gali būti nustatyti nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros specialieji poreikiai, kurie būna pirmojo arba antrojo lygio. Per nustatytą terminą tarnyba atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio - didelio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis) arba vidutinio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis). Nustačius bent vieną iš specialiųjų poreikių, išduodama Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma ir rekomendacija dėl ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos poreikio.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti socialinės rizikos vaikams
Kainos ir finansavimo galimybės
Lietuvoje veikia kelių tipų senelių globos namai - įkurti valstybės, savivaldybės ir privatūs. Senjoro apgyvendinimas gali būti finansuojamas valstybės ar savivaldybės bei privačiuose senelių namuose, svarbu, kad globos įstaiga turėtų licenciją, leidžiančią verstis šia veikla.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Senjorui mokėjimas neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų.
Jei asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5 000 eurų, tai yra 50 eurų.
Tiesa, asmens nekilnojamasis turtas nevertinamas, jeigu jo plotas mažesnis nei 50 kv. m.
Globos namų pasirinkimas ir dokumentai
Senelių globos namus pasirenka pats senjoras ar jo artimasis bet kurioje Lietuvos savivaldybėje. Socialinių paslaugų platformoje www.slauga24.lt rasite licencijuotus globos namus, galėsite peržiūrėti jų užimtumą, palyginti paslaugų kainas, lokaciją bei pasirinkti tinkamiausią variantą pagal savo poreikius.
Taip pat skaitykite: Vaikų priežiūra namuose
Savivaldybei priėmus sprendimą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo, informuojamas tiek senjoras, tiek globos įstaiga. Senjorui ar jo artimiesiems nereikia vykti į globos namus ir teirautis dėl paslaugų - visą procesą koordinuoja savivaldybė.
Jei globos namuose yra laisvų vietų, sudaroma trišalė sutartis ir senjoras apgyvendinamas globos namuose.
Privalomi dokumentai
- Asmens (globėjo, rūpintojo ar kito suinteresuoto asmens) raštiškas prašymas, kuriame nurodoma pageidaujama globos įstaiga;
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas, asmens tapatybės kortelė);
- Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą (išduoda seniūnija);
- Medicininis dokumentų išrašas (F 027/a), ne senesnis kaip 3 mėnesiai, patvirtinantis, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ligomis;
- Neįgaliojo ar pensininko pažymėjimas;
- Specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio nustatymo pažyma, išduota Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos;
- Papildomi dokumentai: globėjo ar įgalioto asmens paso kopija, teismo nutarimo ar įgaliojimo kopija (jei yra globėjas arba įgaliotas asmuo tvarkyti dokumentus).
Mokėjimas už socialinės globos paslaugas
Jeigu asmuo neturi galimybių savo lėšomis mokėti už socialinės globos paslaugas, jo finansines galimybes vertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybė. Mokėjimo dydis kiekvienam asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes, teikiamų paslaugų rūšį ir socialinės globos kainą.
Trumpalaikė socialinė globa reikalauja mokėti 80 procentų gaunamų senatvės arba neįgalumo pensijos pajamų bei 100 procentų priežiūros/slaugos išlaidų kompensacijos.
Ilgalaikės socialinės globos mokėjimas skaičiuojamas priklausomai nuo turto vertės ir pajamų: jei turto vertė mažesnė už nustatytą normatyvą, mokama 80 proc. pajamų, jei didesnė - papildomai skaičiuojamas 1 proc. mokestis nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
Vaikų socialinės globos namų ir šeiminių namų įstatyminis reglamentavimas
Kituose teisės aktuose ir dokumentuose, susijusiuose su vaikų globos namais, vartojama sąvoka „bendruomeniniai vaikų globos namai“ yra tolygi „šeiminiams namams“. Šeiminiai namai steigiami atskirose gyvenamosiose patalpose bendruomenės teritorijoje, kur nėra didelės gyventojų ar socialinių paslaugų gavėjų sankaupos.
Pagal naujausius teisės aktus, dienos socialinė globa vaikams turi būti teikiama tik šeiminėse aplinkose, kuriuose gyvena ne daugiau kaip 8 vaikai, o vaikams su negalia ilgalaikė socialinė globa nuo 2030 metų bus teikiama tik specializuotuose slaugos ir socialinės globos namuose.
Vaikų socialinės globos namuose užtikrinamos saugios poilsio, rekreacijos zonos, bendradarbiaujama su bendruomenės įstaigomis (poliklinikomis, seniūnijomis), sudaromos sąlygos vaikams aktyviai dalyvauti ugdymo, socialinėje veikloje, gaunant reikalingą pagalbą ir konsultacijas.
Socialinės globos turinio kompleksiškumas
Socialinė globa apima ne tik gyvenamųjų patalpų suteikimą, bet ir socialinį darbą, medicininę priežiūrą, psichologinę pagalbą, užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, sveikatos priežiūrą ir specialistų konsultacijas.
Vaikai ir suaugusieji globos namuose turi galimybę ugdyti savarankiškumo įgūdžius, dalyvauti kultūrinėje, sporto ir švietimo veikloje, gauti reikiamą informacinę paramą bei teisines konsultacijas.
Pirmieji žingsniai norint apsigyventi globos namuose
Norint pradėti globos namų apgyvendinimo procesą, reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos seniūnijos socialinį darbuotoją ir pateikti reikalingus dokumentus, tarp jų raštišką prašymą, asmens tapatybės dokumentus, medicinines pažymas, neįgalumo pažymėjimą ir kt. Seniūnijos socialinis darbuotojas pagal poreikį padės užpildyti papildomus dokumentus ir konsultuos dėl tolimesnių veiksmų.
Miesto ar rajono savivaldybės administracijos Specialiųjų poreikių nustatymo ir socialinių paslaugų skyrimo komisija per vieno mėnesio laikotarpį priima sprendimą dėl stacionarios socialinės globos teikimo.
Praktiniai patarimai dėl apgyvendinimo
- Mobilųjį telefoną, jei asmuo geba savarankiškai juo naudotis, rekomenduojama turėti, kad būtų galima laisvai bendrauti su artimaisiais.
- Globos namuose galima atsivežti reikalingus asmeninius daiktus ir turtą, kurie kelia malonius prisiminimus ir yra būtini kasdieniam gyvenimui.
- Jei globos namuose kyla nepatogumų dėl kambario kaimyno, šis klausimas vertinamas individualiai ir sprendžiamas siekiant geriausio sprendimo gyventojui.
- Maistas globos namuose ruošiama socialinės globos namų šeimynos virtuvėje arba bendrosiose maisto tvarkymo patalpose, o individualūs maisto poreikiai, alergijos, netoleravimai derinami su personalu.
- Karantino laikotarpiais lankymas globos įstaigose gali būti ribojamas, užtikrinant gyventojų sveikatą ir saugumą.
Sutartis dėl apgyvendinimo
Apgyvendinimas gali būti vykdomas dviem būdais: valstybės ar savivaldybės paskyrimu, arba tiesioginiu susitarimu su globos įstaiga. Pirmuoju atveju reikalingas savivaldybės sprendimas, o antruoju - pakanka pasirašyti komercinių paslaugų sutartį ir pateikti būtinus dokumentus.
Vaikų socialinės globos namų paslaugos
Vaikų globos namuose užtikrinama visa reikalinga socialinė globa, įskaitant:
- Informavimą apie teisines, socialines paslaugas;
- Konsultavimą ir teisinę pagalbą;
- Tarpininkavimą ir atstovavimą sprendžiant įvairias problemas;
- Aprūpinimą drabužiais, avalyne, priemonėmis specialiems poreikiams;
- Darbinių įgūdžių ugdymą ir užimtumo organizavimą;
- Laisvalaikio ir kultūrinės veiklos organizavimą;
- Asmeninės higienos paslaugų organizavimą;
- Maitinimo organizavimą, įskaitant dietinius poreikius;
- Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą;
- Socialinio darbo ir bendravimo skatinimą;
- Transporto paslaugų suteikimą;
- Ugdymo paslaugų organizavimą;
- Psichologinės pagalbos teikimą;
- Palydėjimo paslaugas jaunuoliams socialinėje aplinkoje.
Reikalavimai globos namų infrastruktūrai
Globos namų ir dienos socialinės globos centrų patalpos ir teritorijos turi būti pritaikytos gyventojų specialiesiems poreikiams, įskaitant neįgaliųjų ir regos negalią turinčių asmenų poreikius. Tai apima kontrastingai pažymėtus laiptų kraštus, patogias higienos patalpas, neslystančias grindų dangas, saugią aplinką asmenims su agresyviu elgesiu bei kitus svarbius infrastruktūros elementus.
Taip pat užtikrinamas aktyvus bendradarbiavimas su bendruomenės įstaigomis (poliklinikomis, ugdymo centrais, socialinės globos tarnybomis) ir sukuriamos palankios sąlygos gyventojų socialinei integracijai bei savarankiškumo lavinimui.