Augdami vaikai kartais pradeda mažiau bendrauti su tėvais ir dažniau pasirenka laiką leisti vieni arba su draugais. Pasak psichologės, egzistuoja įvairios priežastys, kodėl sumažėja vaiko noras bendrauti su šeima. Pirmiausia, vaikai gali atitolti nuo tėvų dėl visiems mums natūralaus poreikio atsiskirti nuo mus auginusių žmonių ir kurtis savo autentiškus gyvenimus bei prasmingus santykius už šeimos ribų. Emocinį ryšį su mylimais ir mylinčiais žmonėmis galima išlaikyti ir matantis rečiau. „Jei vaikai iš mylinčių šeimų susiranda naujus jiems įdomius bei prasmingus bendravimo ratus, o tėvai vaikus skatina ir palaiko - tai yra teisinga nuostata ir sveikas požiūris į vaiko poreikius bei interesus.“
Galiausiai, koks gi yra esminis auklėjimo tikslas? Ko gero, savarankiška, laisva, savo gyvenimą savo pastangomis kurianti asmenybė. Natūralu, kad savarankiškėjantis vaikas su laiku natūraliai sveikai tolsta nuo tėvų ir už šeimos ribų kuria santykius, kuriems ima skirti daugiau laiko. Tačiau retesni santykiai nebūtinai reiškia emociškai šaltesnius. Emocinį ryšį su mylimais ir mylinčiais žmonėmis galima išlaikyti ir matantis rečiau. Tačiau būna, kad vaikai atitolsta nuo tėvų, nes santykiai su jais nesijaučia svarbūs, mylimi, suprasti. Jei vaikai nebendrauja su tėvais dėl to, kad santykiai su tėvais jiems yra nemalonūs, greičiausiai visgi buvo neišvengta ir auklėjimo, ir santykio su vaiku kūrimo klaidų. Tokiu atveju mes nekalbame apie sveiką atsiskyrimą, o kalbame apie emocinį atšalimą.
- Emocinis atskyrimas kaip natūralus vystymosi etapas. Žmonės yra socialūs gyvūnai ir be santykio su kitais vargiai išgyvena. Pirmiausi ir svarbiausi santykiai, kurie užtikrina mūsų išlikimą bei formuoja mūsų asmenybes, yra kuriami artimiausioje aplinkoje nuo tos akimirkos, kai mes gimstame. Vaikas intuityviai prisiriša prie tų, kurie juo rūpinasi, globoja, tenkina jo poreikius. Kai vaikas artimuose santykiuose jaučiasi emociškai ir fiziškai saugus, jis mielai ieško kontakto su artimais žmonėmis. Tačiau jei vaikas jaučia, kad jis nėra mylimas, jo poreikiai ignoruojami, jis ilgainiui gali norėti atsiriboti nuo šitų nemalonių patirčių, o prasmingų santykių ieškoti išorėje, pavyzdžiui, tarp bendraamžių ar bendraminčių.
- Atvirumas santykiuose kaip būtina sąlyga. „Atvirumas su kitais žmonėmis reiškia nuoširdų pripažinimą sau ir kitam, kaip jaučiuosi, kas su manim vyksta, kokie yra mano poreikiai.“ Vaikai atvirumo išmoksta pirmiausia iš artimų žmonių pavyzdžio. Jei artimame rate suaugę bendrauja nuoširdžiai ir nebijo aptarti jautrių temų, kalbėtis apie jausmus vaiko psichikoje įrašoma kaip norma. Tačiau kliūtys gali kilti dėl ydingų nuostatų apie emocinį jautrumą ar spaudimo atvirumui.
- Draudimai ar ribos: kaip jas suderinti su vaiko laisve. Ekspertė pabrėžia, kad esanti dvi pagrindinės sąlygos - meilė šeimoje ir struktūra (ribos, taisyklės, elgesio pasekmės). Teisingai sudarytos ribos padeda vaikui augti savarankiškai ir jaustis saugiam. Tačiau svarbu ribas kurti kartu su vaiku, o ne „primesti“ iš viršaus. Autoritetas kyla ne iš baimės, o iš pavyzdžio ir teigiamo bendravimo su vaiku.
- „Tirono“ neturėjimas ir realus autoritetas. Pasak specialistės, svarbu, kad tėvai būtų pavyzdys: jei norime, kad vaikas skaitytų, patys skaitytume; jei norime, kad vaikas maitintųsi sveikai, patys turime sveikai gyventi. Autoritetas kyla iš pasitikėjimo, o ne iš baudimo ar spaudimo.
- Vaiko budėjimas laikui - rutina, reglamentai ir pažeidimų valdymas. Vasaros planai, kelionės, stovyklos keičia vaiko kalbinę aplinką ir kartais įneša naujų žodžių ar keiksmažodžių. Keiksmažodžiai patys savaime nėra probleminiai; svarbu kaip ir kada jie vartojami ir kaip suaugusieji reaguoja į juos. Moksliniai tyrimai rodo, kad keiksmažodžiai trumpam gali palengvinti skausmą, tačiau didelis dėmesys ir griežti draudimai daro daugiau žalos nei naudos.
- Pabėgimai iš namų: pagrindinės priežastys ir sprendimai. Paaugliams dažnai bręstant, atsiskyrimo poreikis sustiprėja, o namų taisyklės gali jausti kaip ribojančios. Pažinimo ir socialinės raidos kontekste pabėgimai gali būti siejami su įtempta šeimos situacija, priklausomybe, smurtu ar rimtais vidiniais nerimais. Svarbu aiškiai pergalvoti ir su vaiku ieškoti kompromiso, sukurti saugią erdvę atviram pokalbiui apie jausmus ir poreikius.
- Kaip elgtis, jei vaikas pabėgo. Reikia pradėti nuo pokalbio su vaiko draugais ir artimaisiais, peržiūrėti vietas, kur vaikas jautėsi saugus, ir susitarti dėl naujų taisyklių bei sąlygų sugrįžti. Chroniškai pabėgantys paaugliai reikalauja griežtesnių ribų ir aiškių pasekmių.
Kaip palaikyti ryšį su vaikais: praktiniai patarimai
Vaikams reikalinga pagarba, pasitikėjimas ir įtrauktis į šeimos gyvenimą. Turime kalbėtis su vaikais nuoširdžiai ir su jais tartis rinktis sprendimus. Svarbu skatinti vaiką būti savarankišku ir parodyti, kad jo nuomonė svarbi. Turime kurti tokią aplinką, kur vaikas gali atvirai kalbėti apie savo jausmus be baimės būti nuskriaustam ar teisiamam.
Reikšminga yra švelnus, bet nuoseklus elgesio vadovavimas: nustatykite ribas, bet kartu suteikite pasirinkimų galimybes, atsižvelgdami į vaiko amžių ir raidą. Tėvų pareiga - užtikrinti vaikų saugumą ir prisitaikymą prie gyvenimo socialiai atsakingoje bendruomenėje. Taip pat svarbu rodyti pavyzdį, kad vaikas matytų, kaip elgtis atvirai ir pagarbiai su kitais.
Apie taisyklių įvedimą: kartu su vaiku aptarkite, kokios elgesio ribos yra reikšmingos, ir suderinkite aiškias, trumpas komandas. Pertraukos taikomos tik kai būtina, o jų laikymąsi reikia nuosekliai užtikrinti. Jei vaikas nepaklūsta, taikykite paskatinimus už teigiamą elgesį prieš pradedant bet kokią drausmę. Tokia nuoseklumas padeda formuoti vaiko „struktūros įprotį“ ir suteikia galimybę auginti laisvą, laimingą asmenybę.
Taip pat skaitykite: Auklėtinių psichologinė gerovė
Taip pat svarbu su vaiku rinktis laiką, kuris patiktų visai šeimai, pavyzdžiui, kartu žiūrėti filmą, žaisti stalo žaidimus ar leistis į bendrą kelionę. Saugi aplinka ir atviras bendravimas sustiprina pasitikėjimą ir palankiai įtakoja vaiko gebėjimą pasikliauti tėvais.
Vaikų atminties vystymui naudinga įvairovė veiklų: žaidimai atminčiai, vizualūs pavyzdžiai, aiškios instrukcijos ir nuoseklumas kasdienybėje. Subalansuota mityba, pakankamas miego laikas ir rami namų aplinka taip pat prisideda prie vaiko emocinės stabilumo bei kognityvinių gebėjimų vystymosi.
Išvada: nors vaiko atsiskyrimas yra natūralus etapas, svarbiausia - išlaikyti atvirus, pagarbius ir nuoseklius santykius, kur vaikas jaustųsi suprastas, mylimas ir saugus. Tai padeda ne tik išsaugoti ryšį pirmadieniais ir antradieniais, bet ir ugdo brandžią asmenybę, gebančią pasitikėti savo jėgomis bei atsakingai įžengti į suaugusiųjų gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti socialinės rizikos vaikams
Taip pat skaitykite: Vaikų priežiūra namuose
tags: #vaikai #pirmadieni #ir #antradieni #ilsisi #namie