Pastarieji metai Lietuvoje, kalbant apie vaikų globos sistemos reformas, buvo patys aktyviausi. Buvo priimtas įsakymas „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“, kuris ir išjudino seną, ydingą ir vaikų poreikių neatliepiančią vaikų globos namų sistemą. Jo tikslas - atsisakyti institucinės globos pripažįstant, kad ši sistema yra netinkama, ir yra senas, posovietinis palikimas. Tad buvo pradėtas vaikų globos namų išformavimas iškeliant vaikus gyventi į butus šeimynomis. Taip pradėta plėtoti globėjų sistema, tam, kad kuo mažesniam skaičiui vaikų iš vis tektų gyventi globos namuose. Tačiau šio plano tikslas nėra vien tik vaikų globos namų išformavimas, bet ir palydimoji globa, kuri yra suteikiama jaunuoliams, jau palikus globos namus.
Susiduriama su supaprastinta ir pasenusia samprata, kad pilnametis yra suaugęs ir nepriklausomas. Tačiau asmens nepriklausomybė yra tikslas, ji neatsiranda vien sulaukus pilnametystės. Jaunuoliams iš globos namų sulaukus 18 metų valstybės globa baigiasi ir jie turi išsikraustyti bei pradėti gyventi savarankiškai. Tačiau vaikai, gyvenantys šeimoje, neatsiskiria nuo šeimos vos sulaukus pilnametystės. Jaunuoliams vis dar būna reikalinga tiek finansinė, tiek emocinė parama. Jungtinėse Amerikos Valstijose jau yra pripažįstama, kad jaunuoliai, išėję iš globos namų, yra itin pažeidžiama grupė. Šiai grupei būdingas žemesnis išsilavinimas, kas lydi ateityje prastesnes darbo perspektyvas, taip pat dažnesnis skurdas, įsitraukimas į kriminalinę veiklą, benamystė, ankstyva tėvystė. Net jų vaikams gresia didesnė psichikos ligų tikimybė, sunkumai mokantis bei tikimybė patekti į globos namus.
Todėl, įvertinus šias rizikas, amžius, kuomet jaunuoliai palieka globą, buvo pakeistas į 21-uosius metus tam, kad jie būtų geriau paruošti savarankiškam gyvenimui. Atsižvelgiant į jaunuolių amžių ir potencialą tolesniam asmenybės augimui ir vystymuisi, išplėsta parama pereinant į suaugusio gyvenimą galėtų padidinti tikimybę, kad daugiau jaunuolių gyvens produktyvų suaugusiojo gyvenimą. Tam yra svarbi ankstyva pagalba.
Mokslininkai siekia išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia asmenų, esančių sudėtingoje situacijoje, sugebėjimą tapti sėkmingais. Egzistuoja įvairūs šaltiniai, kurie padeda jaunuoliams atsilaikyti atsiradus problemoms: asmeniniai įgūdžiai ir savybės, turimi artimi santykiai su asmenimis, kurie juos palaiko, įsitraukimas į bendruomeninę veiklą (įvairūs klubai, bažnyčia). Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos faktorius tam, kad būtų formuojama efektyvi socialinė politika.
Palydimoji globa yra viena iš tų priemonių, galinčių suteikti reikiamą palydėjimą jaunuoliui ką tik palikus globos namus. Tai yra globos forma, kai teikiama ilgalaikė kompleksinė pagalba jaunuoliams, kurie išeina iš globos namų, globėjų šeimos ar šeimynos ir pradeda savarankišką gyvenimą. Pagrindinis palydimosios globos tikslas yra padėti jaunuoliui išmokti būtinų įgūdžių, padėsiančių jam tvarkytis su kasdieninėmis gyvenimo užduotimis.
Taip pat skaitykite: Auklėtinių psichologinė gerovė
Šiuo metu Kaune yra dvi organizacijos, kurios teikia palydimosios globos paslaugas: VŠĮ „Acto Catholica Patria" veikiantis savarankiškumo ugdymo centras „Kitaip" ir „Mauros namai". Bakalauro autorės tyrimo metu buvo apklausta 12 žmonių, susijusių su palydimaja globa (5 darbuotojai, 3 iš jų dirba „A.C. Patria" ir 2 „Mauros name" ir 7 jaunuoliai, iš kurių 3 gyvenantys ar gyvenę „A.C. Patria" lydimajame būste, bei 4 merginos, gyvenančios „Mauros name").
Gauti tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma jaunuolių, kuomet jie jau turėjo palikti globos sistemą ir gyventi savarankiškai, tam jautėsi nepasiruošę, jiems vis dar sunku buvo planuoti savo finansus, susitvarkyti įvairius dokumentus, juos taip pat gąsdino atsiradusi nežinomybė, kaip viskas bus gyvenime, kai reikės veikti pačiam savarankiškai, be niekieno pagalbos. Priežastys, kodėl jaunuoliai jaučiasi nepasiruošę gyventi savarankiškai, yra dėl netinkamo paruošimo globos namuose. Iki paauglystės jaunuoliai praktiškai nėra ruošiami savarankiškam gyvenimui. Tik maždaug nuo 14 metų atsiranda galimybė patiems gamintis maistą, kartais pirktis maisto produktus, skalbti rūbus, prisižiūrėti save. Atėjus išėjimo laikui, darbuotojai gana fragmentiškai užsiima jaunuolio palydėjimu po globos, tai daugiau apima dokumentų sutvarkymą ir suradimą, kur toliau gyventi - dažniausiai tai būna mokyklos bendrabutis.
Tačiau ruošiant tiek savarankiškam gyvenimui, tiek pačiam išėjimui, daugiau dėmesio skiriama praktiškoms užduotims. „A.C. Patria" „Lydimajame būste" jaunuoliai gyvena iki 1 metų laiko. Gali gyventi merginos ir vaikinai. Jaunuoliai mokosi finansų planavimo, problemų sprendimo ir konfliktų, socialinių įgūdžių kasdienėse veiklose, intensyviose individualios konsultacijos (kas 2 savaites) ir kas savaitiniuose grupiniuose užsiėmimuose. Būstas skirtas mažiau savarankiškiems, tačiau gana motyvuotiems jaunuoliams, kuriems reikia intensyvesnio priežiūros įsivardinant supratimus. „Mauros namuose" gyvena tik merginos. Šiuose namuose merginos gali gyventi iki tol kol pabaigs mokslus ir bus pasiruošusios gyventi atskirai. „Mauros namuose" merginos taip pat gauna individualias konsultacijas, vyksta finansų planavimo mokymai.
Vertinant valstybės įtaką formuojant palydimąją globą, matoma, kad tik perėjimo prie bendruomeninių paslaugų plane yra įvardyti planai, siekiant suteikti apsaugotą būstą jaunuoliams, paliekantiems globos sistemą. Mažas finansavimas yra ne tik kliūtis patiems darbuotojams plėsti savo veiklą bei suteikti paslaugą didesnei daliai asmenų. O jaunuolių gaunama pašalpa 152 EUR yra labai maža žinant tai, kad 18 metų jaunuolis, geriausiu atveju, būna įgijęs tik vidurinį išsilavinimą. Išgyventi su tokia suma, ypač neplanavus savo pinigų, sudėtinga.
Kitas iššūkis - būsto problema. Jaunuoliai, palikę globos namus, ne visada turi kur gyventi. Norint gauti socialinį būstą, reikia „stoti" į socialinių butų eilę, kuri yra labai ilga. Paprastai iki 24 m. nesulaukiama. O suteikiama 3000 eurų vienkartinė įsikūrimo pašalpa ne visada išleidžiama efektyviai, nes jaunuoliai nespėja susirasti savo pastovios gyvenamosios vietos, kad galėtų įsikurti. Neretai dėl patiklumo jie būna apgauti ir pinigus išgrynina su „draugų" pagalba, jiems atiduodami dalį pinigų.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti socialinės rizikos vaikams
Kita problema - asmeninė jaunuolių motyvacija ir aplinkos palaikymas. Tyrime dalyvavę jaunuoliai buvo gana savarankiški. Tačiau pripažįsta, kad augant globos sistemoje, daug palaikymo jaunuoliai nesulaukia, trūksta tikėjimo jų gebėjimais, palaikymo ir skatinimo judėti pirmyn. „A.C. Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teikti, kad trūksta iniciatyvos bei paramos iš valstybės formuojant palydimąją globą, kuria Kaune užsiima tik nevyriausybinės organizacijos. Jaunuoliai, palikę globos sistemą, nėra tinkamai paruošti savarankiškam gyvenimui.
Šiame kontekste straipsnyje analizuojami globos institucijose augančių vaikų socializacijos ypatumai, išskiriant pagrindinius socialinius įgūdžius ir atskleidžiant jų svarbą sėkmingai vaiko integracijai į visuomenę. Šiame kontekste daug dėmesio teikiama asmens socialiniams įgūdžiams, nes pastarųjų ugdymas pagerina asmens socialinio funkcionavimo galimybes, sudaro sąlygas jam efektyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Pastaruoju metu mūsų šalyje dėmesys sutelktas į globos namų auklėtinių socialinę integraciją visuomenėje.
Socializacijos pagrindai ir jos įtaka globoje augančių vaikų raidai
Socializacija - tai procesas, kurio metu individas perima visuomenės normas, vertybes, įgūdžius ir žinias, reikalingus sėkmingam funkcionavimui visuomenėje. Socializacija apima adaptaciją ir interiorizaciją, gali būti organizuota (pvz., per švietimo sistemą) arba neorganizuota (pvz., per bendravimą su draugais). Pozityvioji socializacija padeda asmeniui tapti visaverčiu visuomenės nariu. Socialinė pedagogika nagrinėja socializacijos procesus ir jų įtaką asmens raidai.
Adaptacija - tai prisitaikymas prie naujos aplinkos ar sąlygų, o interiorizacija - vidinių vertybių ir įsitikinimų formavimas. Organizuota socializacija vyksta per institucijas, tokias kaip mokyklos, o neorganizuota - per kasdienį bendravimą ir patirtis. Šie du aspektai yra svarbūs vaiko socialiniam vystymuisi.
Vaiko socializacija ankstyvoje vaikystėje yra esminė: vaiko socializacija yra esminis asmenybės formavimosi etapas. Šeima, mokykla ir bendraamžiai yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką vaiko socialiniam vystymuisi. Vaiko socializacijos procesai vaikystėje yra unikalūs dėl vaiko amžiaus, kognityvinių gebėjimų ir socialinės aplinkos.
Taip pat skaitykite: Vaikų priežiūra namuose
Tyrimas apie globos namų vaikų socialinius įgūdžius (2008 m.) atskleidė, kad socialinių įgūdžių lygis yra žemas: didžiausi trūkumai percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžių srityse. Bendravimo įgūdžiai apima percepciją, komunikaciją ir interakciją. Globos namų vaikai dažnai stokoja gebėjimo tinkamai interpretuoti kitų žmonių emocijas ir signalus, efektyviai reikšti savo mintis ir jausmus bei sėkmingai bendrauti su kitais.
Veiklos ir bendradarbiavimo įgūdžiai - tai gebėjimas planuoti, organizuoti ir įvertinti savo veiklą, dalyvauti grupės veikloje. Globos namų vaikai dažnai patiria sunkumų planuojant ir organizuojant savo veiklą, vertinant rezultatus ir bendradarbiaujant su kitais. Išvados rodo poreikį daugiau dėmesio skirti socialinių įgūdžių ugdymui, taikant įvairius modelius ir individualų požiūrį.
Individo stiprybėmis grindžiamo socialinių įgūdžių ugdymo modeliai gali būti veiksmingi ugdant globos namų vaikų socialinius įgūdžius. Svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir stiprybes. Socialinio darbuotojo vaidmuo - svarbus bendruomeninių globos centrų veikloje, nes jo įsitraukimas ir parama gali žymiai prisidėti prie vaikų savarankiškumo ugdymo.
Šiandienos situacijoje XII-XIV amžiaus įtvirtinimai ir apskritai globa Lietuvoje išlieka aktualūs, tačiau daug dėmesio skiriama praktinėms priemonėms, skirtoms vaikų integracijai į visuomenę. Statistika rodo, kad globos centrų teikiamos paslaugos turi užtikrinti kokybę ir atitikti paslaugų gavėjų lūkesčius. Todėl kviečiame globos centrų klientus teikti nuomonę anoniminėje anketoje, kad paslaugos tobulėtų.
Globojančių šeimų festivaliai ir įvairios iniciatyvos rodo bendrą visuomenės įsipareigojimą vaikų gerovei. Šiais metais vykusi kampanija „Tobulų vaikų nebūna“ ir globėjų festivaliai akcentuoja, jog svarbiausia - palaikymas ir įtrauktis, o ne idealai be trūkumų. Globos centrų sąskrydžiai ir konferencijos stiprina profesinę bendruomenę ir skatina ieškoti naujų sprendimų vaikų gerovės link.
- 1 žingsnis. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą Globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus.
- 2 žingsnis. Iki 12 mėnesių trunkanti laikinoji globa ar rūpyba, kad vaikas rastų sau tinkamą gyvenimo atvejį.
- 3 žingsnis. Pritaikomojo būsto įvairovės ir finansinės pagalbos planavimas.
- 4 žingsnis. Socialinės paramos išmokos - BSI dydžio paskaičiavimai priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir amžiaus.
- 5 žingsnis. Įsikūrimo išmoka - 10 BSI (700 Eur) teisė įsikurti, jei globėjas įsipareigoja 12 mėnesių.
- 6 žingsnis. Nuolatinė globa - siekiama garantuoti ilgalaikę saugumą ir tinkamą priežiūrą.
- 7 žingsnis. Įvaikinimo procesas - teisės ir pareigos perleidžiamos įtėvių šeimai, galimas įtėvių pavardės ar vardo keitimas.
Vaiko globos centras koordinuoja pagalbos teikimą šeimoms, kuriose yra globojamų, įvaikintų vaikų. Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja įvairios globos formos: globos šeimoje, globos šeimynoje ir globos institucijoje tvarkomos priežiūros.
tags: #vaikai #kurie #sulauke #pilnametystes #vaiku #namuose