Lietuvoje pensininkus išlaiko dirbantieji, kas mėnesį mokantys socialinio draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą (VSDF). Kad sistema būtų stabili ir atlaikytų krizes, kartu yra kaupiamas ir rezervinis fondas. Jame sukauptos lėšos skirtos naudoti tik tais atvejais, kai pensijoms nepakanka pinigų iš VSDF.
Pensijų sistemos ištakos ir istorinė raida
Kai kurie dalykai, kurie mums atrodo įprasti ir savaime suprantami, yra sąlyginai nesenų įvykių rezultatas. O tai, kad senatvėje gali nedirbti, nes valstybė iš surinktų mokesčių moka pensiją, tapo XIX amžiaus pabaigos naujiena. Tik 1889 m. Otto von Bismarko Vokietijoje buvo baigtas kurti valstybinis socialinis draudimas įsteigiant senatvės pensijos institutą. Šios sistemos kūrimas prasidėjo 1883 m. Taip atsirado pirmoji pasaulyje einamaisiais mokėjimais (angl. pay-as-you-go) grįsta socialinio draudimo sistema.
Skirtingų modelių valstybinio draudimo sistemos netruko pasklisti po Vakarų pasaulį, ir po I-ojo pasaulinio karo vienaip ar kitaip įsitvirtinti daugelyje Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių. Valstybinio socialinio draudimo sistema kartu su kitomis socialinės apsaugos išlaidomis tapo tokia didelė, ypač Europoje, kad nemažai valstybių vienaip ar kitaip ėmėsi spręsti ir dabar tebesprendžia, kaip augančias išlaidas suvaldyti.
Lietuvoje 1918-1940 visuotinės pensijų sistemos nebuvo, jas gavo tik Nepriklausomybės kovų dalyviai, karininkai, valstybės tarnautojai ir pasižymėję visuomenės veikėjai. SSRS okupacijos metais pensijų sistema aprėpė daugiau gyventojų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1994 pradėta pensijų reforma. Pensijų sistemos pagrindu tapo socialinio draudimo pensijos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodra) lėšų.
Reformos ir pakopos: Sodra, antroji ir trečioji pakopos
Įgyvendinant kitą pensijų reformos etapą 2004 pradėjo veikti privatūs pensijų fondai: antrosios pakopos, į kuriuos apdraustieji asmenys, pasirinkę dalyvauti pensijų kaupime, perkelia dalį savo mokamų privalomojo pensijų socialinio draudimo įmokų, ir trečiosios pakopos, kuriuose papildomai kaupiamos laisvos jų dalyvių lėšos. Pirmoji pakopa - valstybinio socialinio draudimo fondo „Sodros“ pensija, finansuojama iš viešųjų mokesčių ir iš esmės mokama visiems, kurie dirbo ir atitinka tam tikrus amžiaus ir darbo stažo kriterijus. Antroji pakopa - privatūs pensijų fondai, kurie taip pat finansuojami iš mokesčių, kuriuos surenka „Sodra“, t. y. dalį savo surinktų pajamų „Sodra“ skiria ne dabartiniams pensininkams finansuoti, o „atideda“ ateities pensininkams. Trečioji pensijų pakopa - tai savanoriški pensijų fondai, valdomi bankų arba draudimo bendrovių.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų reformos 2011 m.: iššūkiai ir politiniai sprendimai
Atrodytų, lyg ir viskas, tačiau dar yra profesiniai pensijų fondai. Tai darbdavių ir darbuotojų finansuojami privatūs pensijų fondai, kai darbdavys prisideda prie savo darbuotojo pensijos kaupimo į privatų pensijų fondą kas mėnesį pervesdamas tam tikrą procentą nuo darbuotojo algos, tą patį padaro ir pats darbuotojas. Tiesa, šie fondai egzistuoja tik teoriškai, tik įstatymiškai, o praktiškai nėra nė vieno.
Antros pakopos evoliucija ir reformos pasekmės
2004 m. sukūrus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą per metus prie jos prisijungė 444 tūkst. gyventojų. Praėjusių metų pabaigoje jų skaičius buvo išaugęs trigubai ir siekė 1,32 mln. gyventojų. Nors per šiuos metus ne kartą gąsdinta įvairiais pakeitimais, ir toliau gyventojai jungiasi prie papildomo kaupimo senatvei.
Algirdas Prapiestis pastebi, kad per pusantro dešimtmečio antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje padaryta nemažai reikšmingų pakitimų, kuriuos Lietuvos bankas vertina teigiamai. „Pirmiausia, 2004-2012 m. antros pakopos sistemoje buvo nustatyta tik minimali pensijų fonduose kaupiama socialinio draudimo įmokų dalis - 2004 m. buvo nustatytas 2,5 proc. kaupiančiojo draudžiamųjų pajamų dydis, kuris metams bėgant vis kito.“
Prieš penkerius metus, 2013 m., antros pakopos sistema buvo iš esmės pertvarkyta, o įmokos į dalyvio asmeninę pensijų sąskaitą buvo pradėtos mokėti iš trijų šaltinių: „Sodros“, papildomos gyventojo įmokos ir paskata iš valstybės. Iki šių metų naujos tvarkos įvedimo tai buvo žinoma kaip „2+2+2“ kaupimo modelis. Gyventojai turėjo galimybę ir neprisidėti papildomai prie kaupimo iš savo atlyginimo (2+0+0 kaupimo modelis), tačiau tokiu atveju jie negavo ir valstybės paskatos. Kita vertus, dėl šios tvarkos ir dėl to, kad lėšos į papildomą kaupimą buvo nukreipiamos iš „Sodros“, mažėjo gyventojų „Sodros“ pensija.
„Nuo šių metų pradžios įsigaliojusia reforma atliktas svarbus pakeitimas - dėl kaupimo antroje pakopoje nebemažės „Sodros“ pensija. Taip pirma ir antra pakopos nebepriešinamos, o pensijų sistema tapo vientisesnė“, - pastebėjo A. Prapiestis. „Taigi, visos šalies mastu turėtų būti sukauptas didesnis pensijų rezervas, kuris padės atlaikyti demografinio šoko pasekmes. Dabartinis „3+1,5“ kaupimo modelis turėtų užtikrinti, kad dabartinis pajamų pakeitimo normos lygmuo ateityje bent jau nesumažės.“
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Kita naujovė, kurią įvedus pagerėja rizikos adaptacija, yra gyvenimo ciklo pensijų fondai. Šis pakeitimas leidžia automatiškai pritaikyti kaupiamo pensijų turto investavimo riziką prie kaupiančiojo amžiaus. Lietuvos banko vertinimu, iš viso apie 70 proc. asmenų antros pakopos pensijų fonduose iki šiol kaupė jiems pagal amžių netinkamos rizikos pensijų fonde.
Pensijų fondų investicijų rezultatai ir grąža
Pagal Lietuvos banko pateiktus duomenis, neigiama metinė grąža pensijų fonduose buvo tik 2008 (-19,7), 2011 (-2,9) ir 2018 m. (-3,9). O štai pavyzdžiui, 2004 m. pavyko pasiekti 11,6 proc. grąžą ar 2012 m. - 11,2 proc. Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas teigė, kad nepaisant sudėtingų daugiau nei 14 metų, galima pasidžiaugti, kad vidutiniškai kaupiantis antroje pakopoje asmuo uždirbo gana nemažai.
„Pagal Lietuvos banko skelbiamus duomenis, net atmetus visus mokesčius valdytojams fondai vidutiniškai turėjo uždirbti 4-5 proc. per metus nuo investuojamos sumos. Manau, kad vertinant bendrai, rezultatas buvo geras ir svarbiausia, kad viršijo to laikotarpio vidutinę infliaciją, o tai ir yra svarbiausia kaupiant pensijai - kad pinigai neprarastų savo perkamosios galios, o galbūt net ją šiek tiek didintų“, - komentavo pašnekovas.
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas skaičiuoja, kad visų šalies antros pakopos pensijų fondų uždirbta grąža nuo sistemos pradžios vidutiniškai per metus sudarė 4,2 proc. „Ir tai buvo geresnis rezultatas nei vidutinė metinė infliacija šalyje per tą patį laikotarpį. 2004-2018 m. ji vidutiniškai per metus siekė 3 proc.“, - akcentavo pašnekovas.
Rezervinis fondas, jo dydis ir ateities prognozės
Rezervinio pensijų fondo greitai nebeužteks? Valstybės kontrolės vyr. ekonomisto Jaroslav Mečkovski aiškinimu, rezervinis fondas yra kaupiamas gerais laikais, kai auga ekonomika ir VSDF pajamos viršija išlaidas, o naudojamas tuomet, kai VSDF pajamų socialinėms išmokoms nepakanka. Pasak jo, toks papildomai kaupiamas rezervas leidžia išlaikyti stabilų pensijų ir socialinių išmokų lygį blogais laikais.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
J. Mečkovski pamini, kad, pagal įstatymus, rezerve reikia sukaupti praėjusių metų VSDF išlaidų sumą. Vis tik 2025 m. pabaigoje rezervinis fondas siekė apie 4,5 mlrd. eurų, o tai sudaro apie 64 proc. VSDF išlaidų 2024 m. „Iš pirmo žvilgsnio ši suma atrodo nemenka, tačiau keliamas esminis klausimas, ar jos pakaks ateities iššūkiams suvaldyti. Deja, bet trumpas ir aiškus atsakymas būtų ne. Šiuo metu sukauptos sumos nepakanka, kad būtų įvykdyti prisiimti ilgalaikiai įsipareigojimai“, - pabrėžė ekonomistas.
Jis įvardijo pagrindines to priežastis. Visų pirma - neivengiamas visuomenės senėjimas. J. Mečkovski teigimu, net jei ir toliau į Lietuvą atvyks daugiau gyventojų nei išvyks, Lietuvos populiacija mažės ir 2050 m. gali siekti 2,6 mln. gyventojų. Dėl žemo gimstamumo jau per artimiausius kelerius metus socialinio draudimo sistemą pradės stipriai veikti augantis pensininkų skaičius. Ekonomistas pamini, kad šiuo metu viena didžiausių Lietuvos gyventojų grupių yra 60-64-erių metų žmonės.
J. Mečkovski skaičiuoja, kad jei 2025 m. vieną senjorą išlaikė daugiau nei 3 darbingo amžiaus asmenys, 2050 m. prognozuojama, kad jų bus tik apie 2. Anot jo, visuomenei senstant pensijoms reikės vis daugiau lėšų, taigi pradės formuotis nuolatinis VSDF deficitas. Prognozuojama, kad fondo pajamos augs ir iki maždaug 2034 m. dar viršys išlaidas, tačiau vėliau pradės formuotis deficitas.
Ekonomistas skaičiuoja, kad pensijos sudarys apie 47-50 proc. buvusio atlyginimo, todėl bus sunku mažinti vyresnio amžiaus žmonių skurdą. Jis pridūrė, kad papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas VSDF deficitą paankstintų dar keleriais metais.
Pvz., jei, kaip žadama, nuo 2027 m. pensijos būtų padidintos skiriant 10 proc. planuojamo rezervinio fondo perviršio, deficitas pradėtų formuotis jau nuo 2032 m. Jei būtų skiriama 20 proc. perviršio, toks indeksavimas galėtų būti vykdomas dar trumpesniu laikotarpiu. Pagal nesikeičiančios politikos scenarijų, iki 2031 m. rezervo dydis toliau augtų dėl VSDF biudžeto perviršio. Tačiau vėliau rezervo dydis nuosekliai mažės ir 2047 m. jo nebeliks. Taigi per kiek daugiau nei dešimtmetį būtų visiškai išnaudota priemonė, kuri yra gyvybiškai būtina amortizuojant netikėtus ekonominius šokus (krizes).
J. Mečkovski skaičiavimu, jei individuali pensijos dalis būtų papildomai indeksuojama, rezervas mažėtų dar sparčiau. Skiriant 10 proc. VSDF biudžeto perviršio, rezervas būtų išnaudotas iki 2044 m., o skiriant 20 proc. - jau iki 2042 m. Ekonomisto apibendrinimu, sukauptų rezervų nepakaks demografijos pokyčiams atlaikyti, todėl būtina ieškoti ilgalaikių VSDF finansavimo sprendimų.
Valstybės pozicija ir optimistiniai skaičiavimai
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Justinas Argustas yra kitokios nuomonės. Pasak jo, valstybinio socialinio draudimo sistema Lietuvoje sklandžiai veikia jau 36 metus ir sudaro didžiausią socialinės apsaugos sistemos dalį: „Šiuo metu nematome jokių prielaidų jūsų paminėtiems scenarijams. Priešingai - socialinio draudimo sistema yra kaip niekad stabili ir tvari.“
Jo skaičiavimu, 2026 m. VSDF biudžeto pajamos sieks 10,3 mlrd. eurų, kas yra 1,4 mlrd. eurų arba 15,3 proc. daugiau nei 2025 m. J. Argusto aiškinimu, fondo pajamos didės dėl prognozuojamo 7,5 proc. darbo užmokesčio fondo augimo šalyje, taip pat dėl didesnių valstybės biudžeto lėšų bendrajai pensijos daliai kompensuoti - jos sieks 3,8 mlrd. eurų, t. y. 383 mln. eurų arba 11,1 proc. daugiau nei 2025 m.
Jis nurodė, kad laukiama ir iš prognozuojamų pensijų kaupimo dalyvių grįžtančių 550 mln. eurų sumų. Pašnekovas vardijo, kad 2026 m. einamųjų metų rezultatas pajamoms viršijus sąnaudas bus teigiamas 1,46 mlrd. eurų. Rezervinio fondo dydis 2026 m. pabaigoje apskaičiuotas kaupimo principu sieks 5,9 mlrd. eurų.
„Ekonomikos augimas ir darbo užmokesčio augimas garantuoja didesnes VSDF biudžeto pajamas ir sykiu yra kaupiamas įstatymuose numatyto dydžio rezervas“, - akcentavo ministerijos atstovas. J. Argustas pabrėžė, kad senatvės pensijų didinimas yra vienas svarbiausių Vyriausybės programos įsipareigojimų ir yra nuosekliai vykdomas.
Pensijų indeksavimas, politiniai sprendimai ir įstatymų pakeitimai
„Pensinio amžiaus žmonės vis dar yra vieni pažeidžiamiausių - skurdo rizikos lygis tarp pensinio amžiaus žmonių išlieka gana aukštas. Todėl „Sodros“ pensija bus ir toliau indeksuojama, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo augimą ir siekiant priartinti pajamų pakeitimo normą prie Europos Sąjungos valstybių narių vidurkio“, - patikino ministrės patarėjas. Jis pabrėžė, kad „Sodros“ rezervinį fondą griežtai apibrėžia įstatymas ir fonde kaupiamos lėšos gali būti naudojamos Vyriausybės sprendimu tik įvertinus ekonominę padėtį, kai išmokoms finansuoti nepakanka atitinkamos socialinio draudimo rūšies fondo pajamų.
„Kalbama apie „Sodros“ rezervo perviršio dalies panaudojimą senatvės pensijų didinimui. Šiuo metu atliekami skaičiavimai ir modeliavimai, kokią procentinę lėšų dalį nuo rezervo perviršio kasmet būtų galima skirti pensijų didinimui, kad paskirstymo proporcija būtų teisingesnė ir išlaikytų fiskalinį tvarumą“, - komentavo specialistas. Jis nurodė, kad galutinius sprendimus priims Vyriausybė ir Seimas.
Seimo sprendimai, biudžeto projektai ir indeksavimo koeficientai
Seimui pristatytas Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4230. Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančias Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamas ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidas (planuojamas metų rezultatas - pajamos viršija išlaidas beveik daugiau nei 739,5 mln. eurų).
„Matome, kad rezultatas bus teigiamas, o pagrindinė „Sodros“ išlaidų dalis apie 78 proc. yra pensijos. Tai pensijos irgi augs ir ganėtinai reikšmingai - 12,7 proc. Rezervinis fondas didėjo ir nuosekliai didės. Šiais metais planuojame pabaigti 55 proc. santykio su metiniu biudžetu, kitais metais būtų 60 proc.“, - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
„Sodros“ biudžeto projekte siūloma patvirtinti šiuos socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientus ir socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklius: 1) pensijų indeksavimo koeficientą - 1,1063; 2) bazinės pensijos dydį - 298,45 euro; 3) našlių pensijos bazinį dydį - 42,29 euro; 4) papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientą - 1,014; 5) pensijų apskaitos vieneto vertės dydį - 7,16 euro.
Prognozuojamas 2025 m. apdraustųjų, visomis socialinio draudimo rūšimis skaičius bus 1 453,4 tūkst. žmonių, t. y., 3,5 tūkst. arba 0,2 proc. didesnis nei 2024 m. laukiama. Biudžeto projekte valstybinio socialinio draudimo pensijoms numatoma skirti 77,8 proc. visų sąnaudų arba beveik 6,155 mlrd. eurų, tai 693,7 mln. eurų arba 12,7 proc. daugiau nei laukiama 2024 m.
Pasiūlyti teisės aktų pakeitimai ir jų pasekmės
Lapkričio 1 d. Seime svarstomas Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisų projektas. Jame numatyta daug pakeitimų, tarp kurių keli esmingai keistų socialinio draudimo pensijų reglamentavimą. Numatoma koreguoti pensijos dydžio priklausomybę nuo būtinojo stažo. Projekte taip pat siūloma nustatyti naują, papildomą indeksavimą pensijos individualiajai daliai.
Siūloma atsisakyti bendrosios pensijos dalies mažinimo asmenims, neįgijusiems būtinojo stažo. Šiuo metu neįgijusiems būtinojo stažo asmenims yra mokama proporcingai mažesnė senatvės ir netekto darbingumo pensijos bendroji dalis. Turint omenyje, kad būtinojo stažo reikalavimas yra aukštas ir dalis pensininkų gauna tikrai mažas pajamas, pasiūlymas pagrįstumo turi.
Taip pat siūlomas papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas tais atvejais, kai Statistikos departamento vėliausiai paskelbtas 65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis negu 25 proc. Tokiu atveju individualioji pensijos dalis būtų indeksuojama papildomai, prie dabar įstatyme numatyto indeksavimo koeficiento pridedant papildomą indeksą.
Išankstinės senatvės pensijos ir siūlomi pakeitimai
Antradienį Seimas pradėjo svarstyti įstatymo projektus, kuriais siekiama pakeisti dabar galiojančią tvarką, kaip išeiti į pensiją nesulaukus pensinio amžiaus. Pataisomis siūloma: vietoje dabar išankstinėms pensijoms nustatyto mažinimo po 0,4 proc. už kiekvieną pilną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus, įrašyti 0,32 proc. mažinimą.
Jei Seimas patvirtintų naują tvarką, vietoj išankstinių pensijų mažinimo po 0,4 proc. kas mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus, siūloma nuo 2021 metų jas mažinti 0,32 proc. Dėl siūlomų pakeitimų vidutiniškai 30 mėnesių išankstinę pensiją gaunančiam žmogui ji mažėtų 9,6 proc. vietoj dabartinio 12 proc. mažinimo. Visą šios pensijos mokėjimo laikotarpį ją gauti pasirinkusiam žmogui būtų taikomas 19,2 proc. mažinimas vietoje dabartinių 24 proc.
Valstybės biudžete tam reikės numatyti daugiau kaip 5 mln. eurų per metus - nuo 5,3 mln. eurų 2021 metais iki 5,9 mln. eurų 2023 metais. Lietuvoje dabar išankstinę pensiją galima gauti, jei iki pensijos lieka penkeri metai, žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų.
Diskusijos dėl pensijų didinimo ir finansavimo šaltiniai
„Siūlome didinti visuomenės solidarumą. Jei keltume įvairius mokesčius, tiek taršos, tiek turto, tiek panaikintume nepagrįstas mokestines lengvatas, į bendrą krepšį rinktume daugiau lėšų, iš kurių būtų galima finansuoti viešąsias paslaugas, įskaitant ir senatvės pensijas“, - sakė I. Taip pat paminėtas demografijos problemų sprendimas ir investavimas į gausesnes šeimas, kurios ateityje ir sukurs tą pajamų šaltinį būsimiems senjorams.
Taip pat diskutuojama apie galimybę leisti asmenims išsiimti II pakopos pensijų pinigus, pavyzdžiui, Liberalų sąjūdžio registruotas pasiūlymas, kad būtų galima išsiimti pinigų sumą virš 10 tūkst. eurų kartą, sulaukė prieštaringų reakcijų. Kai kurie politikai ir interesų grupės abejoja tokiais sprendimais, teigdami, kad pradinės reformos klaidos buvo taisomos privalomai pervedant lėšas į privačius fondus ir panašiai.
Valstybės valdymo kokybė, ekonomikos augimas ir poveikis pensijų tvarumui
2024 m. Europos Komisijos užsakymu atliktas Leuveno katalikiškojo universiteto ir konsultacinės bendrovės „Cambridge Econometrics“ tyrimas rodo, kad Europos Sąjungos šalys, pagerinusios valstybės valdymo rezultatus iki geriausių ES administracijų standarto, kasmet galėtų gauti 64,2 mlrd. eurų naudos. Teigiama, kad, 2025 m. įgyvendinus plataus masto debiurokratizacijos reformas, jau 2027 m. būtų galima tikėtis 6 proc. aukštesnio realaus BVP vienam gyventojui, o Lietuvos BVP tais metais galėtų padidėti net 5 mlrd. eurų.
Pasaulio banko duomenimis, šalies valdžios efektyvumas netgi buvo kiek aukštesnis už 27 ES šalių vidurkį, nors nuo 2018 m. pastebėti tam tikri pokyčiai. Kad iš biurokratizmo mažinimo gautume bent kuklesnę naudą, Lietuvai reikia optimizuoti valstybės valdymo reformų organizavimą, profesionaliai atlikti reformų poveikio vertinimus ir aktyviai konsultuotis su suinteresuotomis grupėmis.
Statistiniai duomenys ir aktualūs skaičiai
| Rodiklis | Reikšmė / pastaba |
|---|---|
| Senatvės pensijų gavėjų skaičius | 611 tūkst. |
| Išankstines pensijas gaunančiųjų skaičius | 5,4 tūkst. |
| Rezervinis fondas (2025 pabaiga) | apie 4,5 mlrd. eurų (apie 64 proc. VSDF išlaidų 2024 m.) |
| Prognozuojamas VSDF pajamų augimas 2026 m. | 10,3 mlrd. eurų (1,4 mlrd. eurų arba 15,3 proc. daugiau nei 2025 m.) |
| Siūlomas pensijų indeksavimo koeficientas (2025) | 1,1063 |
| Bazinė pensija (siūloma) | 298,45 euro |
| Vidutinė senatvės pensija (2025 prognozė) | 673 eurai |
Poveikio įvairioms visuomenės grupėms ir politinis kontekstas
Pensijos turi garantuoti jos gavėjams pragyventi būtinas pajamas apsaugant juos nuo skurdo ir pagal galimybes kompensuoti kuo didesnę dalį jų ankstesnių pajamų. Lietuvos pensijos yra vienos mažiausių tarp 27 ES valstybių, todėl Lietuva skiria per mažai lėšų pensijų didinimui, tik 7 proc. nuo BVP, kai tuo tarpu ES vidurkis dvigubai didesnis.
Politikos priemonės, tokios kaip papildomas indeksavimas, išankstinių pensijų mažinimo keitimas ar rezervo perviršio naudojimas pensijų didinimui, tiesiogiai veikia tiek biudžeto tvarumą, tiek pensininkų pajamų lygį. Politiniai sprendimai dėl rezervo panaudojimo ir indeksavimo sudaro kasdienę diskusiją tarp ekonomistų, politinių jėgų ir visuomenės.
Galimi sprendimai ir tolesnės kryptys
J. Mečkovski skaičiavimai rodo, kad dėl demografinio spaudimo rezervinis fondas būtų visiškai išnaudotas anksčiau nei 2050 m., nepaisant to, ar pensijos būtų papildomai indeksuojamos, ar ne. Sistemos tvarumui užtikrinti ekonomistai rekomenduoja ieškoti ilgalaikių VSDF finansavimo sprendimų, kurie galėtų apimti pajamų didinimą (mokestinės reformos, didesnė mokesčių bazė, biudžeto peržiūra) ir išlaidų prioritetizavimą.
Valstybės valdymo efektyvumo didinimas ir ekonomikos augimo skatinimas taip pat gali reikšmingai pagerinti fondų pajamas ateityje. Demografiniai sprendimai - šeimos politikos ir migracijos politika - taip pat yra būtini ilgalaikėje perspektyvoje, kad būtų atstatytas darbingo amžiaus gyventojų ir pensininkų santykis.