Nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio Lietuvoje buvo apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. Be to, socialinio draudimo pensijas gavo ir 151 tūkst. žmonių su negalia, tad bendras pensijų gavėjų skaičius šalyje siekė apie 774,5 tūkst.
Kada tikėtis perskaičiavimo ir kaip tai vyksta
Dirbančių pensininkų pensijos perskaičiuojamos kasmet atsižvelgiant į praėjusiais metais papildomai įgytą stažą ir sukauptus pensijų apskaitos vienetus. Šis procesas vyksta automatiškai, todėl pensijų gavėjams nereikia kreiptis į „Sodrą“.
Paprastai perskaičiuotos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo mėnesio, o visas procesas užbaigiamas iki liepos pabaigos. Atnaujintos pensijos išmokamos kartu su nepriemoka susidariusia nuo sausio mėnesio. Pavyzdžiui, jei atnaujinta pensija pradedama mokėti birželį - kartu išmokama nepriemoka už sausį, vasarą, kovą, balandį ir gegužę.
Pensijos dydis priklauso nuo per visą gyvenimą sukaupto stažo, pensijų apskaitos vienetų sumos, bazinės pensijos rodiklio ir apskaitos vieneto vertės tuo mėnesiu, kai žmogus gauna pensiją. Papildomas darbas ir socialinio draudimo įmokos gali padidinti pensijos dydį.
Pensijų augimas ir indeksavimas
Pensijų augimas Lietuvoje yra susijęs su valstybės tikslu turėti rezervą ir su vis didėjančiais įmokų dydžiais. 2025 m. bazinė pensija didėjo 10,63 proc., o apskaitos vieneto vertė - 12,23 proc. Vidutinė senatvės pensija šiemet didėja vidutiniškai 73 eurais - nuo 600 iki 673 eurų.
Taip pat skaitykite: Tonizuojantys produktai: ką valgyti, kad jaustumėtės geriau
Indeksavimas vyksta kiekvienų metų pradžioje ir taikomas visiems pensijų gavėjams: didėja bazinė pensijos dalis ir apskaitos taško vertė. Šiemet bazinė pensija padidėjo iki 298,45 euro, o apskaitos taško vertė - iki 7,16 euro.
2023 metais pensijų perskaičiavimas įvyko dėl įgyto stažo ir papildomų apskaitos taškų, o įdomus priklausomybės aspektas - darbai ir įmokos. Pensijos yra skaičiuojamos individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo, apskaitos taškų skaičiaus ir įmokų.
Kuo skiriasi indeksavimas ir atnaujinimas
- Indeksavimas - kasmetinis bazinės pensijos dalies bei apskaitos taško vertės didinimas visiems pensijų gavėjams. Jis vyksta metų pradžioje ir nepriklauso nuo to, ar asmuo dirba ar ne.
- Naujinimas - periodinis (paprastai kartą per metus) perskaičiavimas tiems pensijų gavėjams, kurie dirba arba ėmėsi veiklos praėjusiais metais ir moka socialinio draudimo įmokas. Šis perskaičiavimas gali padidinti pensiją nepriklausomai nuo indeksavimo.
Dirbantiems pensininkams naujinimas vykdomas iki liepos 1 dienos, o pensijos dydis gali didėti priklausomai nuo praėjusių metų įmokų ir sukauptų apskaitos taškų. Gavėjai nereikalauja jokių papildomų prašymų - procesas automatinis.
Sodros grindys, įmokos ir darbdavių vaidmuo
Sodros grindys - tai minimali socialinio draudimo įmokų suma, nuo kurios privalo įmokas mokėti darbdaviai už visus darbuotojus, net jei jų atlyginimas yra mažesnis už MMA. Darbdaviai turi mokėti įmokas nuo Sodros grindų sumos, o kai darbuotojas uždirba mažiau nei MMA - įmokos skaičiuojamos nuo grindų sumos.
Socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos pagal deklaruotas pajamas, ypač kai jos mažesnės už MMA. Taigi, skaičiuojant stažą, pensiją ir kitas išmokas, gali būti taikomas MMA (1038 eur) slenkstis. Sodra leidžia dirbti „virš“ vieno etato ir kai kurie asmenys, pvz., studentai, pensininkai ar invalidai, gali būti išimtys.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Pensininkams dirbantiems pagal sutartį įmokos pervedamos bendrąja tvarka, nepriklausomai nuo to, ar jie gauna senatvės pensiją. Jeigu pensininkas dirba individualia veikla, apie pensiją reikia informuoti „Sodrą“ - socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos automatiškai neuždirbus pajamų, bet galima jas primokėti norint toliau kaupiant stažą.
Perskaičiavimas dirbantiems pensininkams: praktika
Neretai dirbantys pensininkai praneša apie savo patirtis: dalis jų toliau dirba, nes gyvenimo kainos kyla, o darbas leidžia papildyti pajamas ir išlaikyti aktyvų gyvenimo ritmą. Pvz., vienas gyventojas pranešė apie papildomus kelis šimtus eurų per mėnesį, kitą - apie galimybę užsidirbti papildomai. Darbdaviai kartais skatina dalyvauti III pakopoje, bet ne visada žmonės tuo pasinaudoja, klausimą dažnai lemia informacijos trūkumas ir asmeninis požiūris į savanorišką kaupimą.
Swedbank atlikta apklausa rodo, kad nors daug pensininkų siekia vidutiniškai apie 1 041 eurą pensiją, dabartinė reali vidutinė pensija su būtinąja stažu - apie 640 eurų. Pageidaujama pensija beveik dvigubai didesnė už realią. Tačiau daug svarbiausia - pats pasiruošimas ateičiai: II ir III pakopos kaupimo tikslas - diversifikuoti pajamas senatvėje ir mažinti priklausomą tik nuo valstybės skyrimų.
Ką reiškia III pakopa ir darbdavių vaidmuo Lietuvoje
II ir III pakopos tikslas - skatinti papildomą kaupimąsi senatvei. II pakopa - asmeninė savanoriška papildomo kaupimo forma; III pakopa - darbdavių indėlis dažnai papildomai didina darbuotojo įmokas. Darbdavių įnašai gali būti ir papildomais procentais, pvz., dvigavimas dviejais procentais nuo atlyginimo, priklausomai nuo sutartų sąlygų.
Nesant didelio įsipareigojimo iš darbdavių, Lietuvoje III pakopos indėlis dar nėra plačiai įsisavintas, nors Islandijoje, Danijoje ar Olandijoje įnašai į II pakopą kartais sudaro ženkliai didesnę dalį (pvz., 11,5 proc. darbdavio įnašas Islandijoje). Lietuvoje II ir III pakopų sukauptas turtas sudaro apie 12 proc. BVP.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Kaip pasiekti 1 041 euro pensiją ir ką daryti dabar
Kaupimas senatvei ir savo ateities apsauga yra ilgas procesas, reikalaujantis nuoseklumo: skirti dalį pajamų ateičiai jau jaunystėje, derinti su darbdavių indėliais, rinktis III pakopos galimybes ir sekti tyrimų rekomendacijas. Pasirengimas didesnei pensijai reiškia ne tik valstybės vaidmenį, bet ir asmens atsakomybę: kaupti, taupyti, investuoti ir išlikti informuotam.
„Swedbank“ primena: reikia iš anksto ruoštis didžiausioms gyvenimo atostogoms. Dabartiniai fondai II ir III pakopose sudaro apie 12 proc. BVP, o ateityje galimybes didinti pensiją lemia papildomos įmokos bei darbdavių įnašai.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į demografines tendencijas. Lietuvos Bankas prognozuoja, kad pakeitimo norma kasmet mažės ir 2050 m. sieks apie 25 proc. Todėl būtina įsipareigoti asmeninei kaupai II ir III pakopose, nenutrūkstant skirti lėšų ateičiai ir skatinti darbdavius prisidėti prie darbuotojų finansinės gerovės.
II pensijų pakopa: kada ir kiek sukauptų pinigų galėčiau atsiimti?
Santrauka svarbiausių mechanizmų
Pensijų perskaičiavimas dirbantiems pensininkams vyksta automatiškai kartą per metus, atsižvelgiant į papildomą stažą ir apskaitos taškus. Indeksavimas - kiekvienų metų pradžioje - didina bazinę pensijos dalį ir apskaitos taško vertę. Taškai ir stažas lemia galutinį pensijos dydį, kuris gali keistis priklausomai nuo įmokų dydžio praėjusių metų laikotarpyje.
Darbdavių vaidmuo Lietuvoje dar yra ribotas, tačiau potencialas didinti atskaitingumą yra. II ir III pakopos kaupimas suteikia papildomą apsaugą ateičiai, o III pakopa gali būti skatinama darbdavių indėliais ar papildomais įmokomis, kurios didina asmens ateities išmokas.
tags: #uz #ka #didina #pensija #dirbantiems #pensininkams