Socialinis būstas Lietuvoje reglamentuojamas įvairiais įstatymais ir teisiniais aktais, kurie nustato sąlygas, teisės aktus bei reikalavimus gyventojams ir šeimoms, norintiems įsigyti ar išsinuomoti socialinį būstą. Lietuvos savivaldybės turi svarbią rolę administruojant socialinį būstą, o nuomos ir privatizavimo tvarkos sąlygos yra glaudžiai susijusios su teisės aktais, galiojusiais nuo sovietinių laikų iki šių dienų. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime socialinio būsto privatizavimo eigą, pagrindinius reikalavimus socialiniam būstui gauti, taip pat galiojančių nuomos sutarčių ypatumus ir teisines subtilybes Lietuvoje.
Socialinio būsto privatizavimo tvarka iki 2002 metų pabaigos
Iki 2002 metų pabaigos Lietuvos gyventojai galėjo privatizuoti „valdiški“ butus, kurių nuomos sutartys dažnai buvo sudarytos dar sovietmečiu. Visoje Lietuvoje iki 2002 m. gruodžio 31 d. neišpirkti „valdiški“ butai buvo perduoti savivaldybėms, o gyventojams buvo siūlomos tik socialinio būsto nuomos sutartys. Tokiu būdu socialinis būstas iš esmės tapo pagrindine savivaldybių teikiama būsto rūšimi, ir buvo „ištrintas“ skirtumas tarp socialinio ir neprivatizuoto būsto.
Prie savivaldybės būstų priskiriami būstai, kurių nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2002 m. gruodžio 31 d. Nuomininkai, turintys išduotus dokumentus pagal Seimo sudarytos Butų privatizavimo komisijos įsakymus iki 1998 m. liepos 1 d., Galėjo kreiptis į savivaldybes dėl privatizavimo galimybių.
Kaune ši situacija buvo ypač aštri: skirtumas tarp neprivatizuoto ir socialinio savivaldybės būsto buvo ištrintas, o valdiško būsto nuomininkai prarado praeityje turėtą privatizavimo galimybę. Advokatės D.Višinskienės paviešinti teisiniai ginčai dėl socialinio būsto nuomos sutarčių Kauno savivaldybėje pasibaigė taikos sutartimis, kuriose nepagrįstai įrašyti nuomos sutarčių punktai buvo panaikinti. Tokiu būdu nuomininkai tapo neprivatizuoto būsto gyventojais ir gavo galimybę įsigyti butus, kuriuose gyvena ne vieną dešimtį metų.
Teisiniai aspektai ir nuomos sutarčių problemos Kaune
Advokatės D.Višinskienės atstovaujamos bylos parodė, kad daugelis nuomininkų nebuvo tinkamai informuoti apie socialinių nuomos sutarčių sąlygų pokyčius, o kai kurie netgi pasirašė šias sutartis nesuprasdami jų poveikio. Pavyzdžiui, vienoje byloje klientė, dešimtmečius gyvenusi neprivatizuotame bute, nustebo sužinojusi, jog padidėjus pajamoms, gali netekti būsto. Tokie atvejai yra viena iš socialinio būsto nuomos sutarties rūpesčių ir įtampų priežasčių.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Advokatė aiškino, kad įsigaliojus naujiems teisės aktams negalioja atgaline data, todėl nuomininkų teisės į butą pagal nuomos sutartis, sudarytas iki 2002 m. pabaigos, negali būti apribotos kaip tai daroma nuo 2003 m. sudarytiems sutarčių tipams. Be to, socialinių nuomos sutarčių sąlygos yra pripažįstamos negaliojančiomis, net jei patys gyventojai kažkada šias sutartis pasirašė.
Socialinio būsto nuomos sąlygos ir teisinė reguliavimo sistema Lietuvoje
Socialinis būstas savivaldybėse nuomojamas pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnį, kuris nustato asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, kriterijus. Socialinis būstas nuomojamas eilės tvarka atsižvelgiant į prašymo įregistravimo datą ir laiką, tačiau išimtys daromos neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, netekusiems būsto asmenims ir pan.
Svarbu pažymėti, kad bendrieji socialinio būsto skyrimo principai galioja visoje Lietuvoje, nors pavyzdžiui Vilniuje šią paslaugą administruoja SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
Pagrindiniai reikalavimai socialiniam būstui
- Gyvenamosios vietos deklaravimas: būtina deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos mieste, kur vykdoma būsto nuoma (pvz., Šiaulių mieste), arba būti įrašytiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
- Turto ir pajamų apribojimai: praėjusių kalendorinių metų turto vertė ir pajamos negali viršyti pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatytų ribų. Kūrinė pažymėti VRP (Valstybės remiamos pajamos) dydžiu:
| Asmens / šeimos tipas | Metinės grynosios pajamos (VRP dydžiais) | Turto vertė (VRP dydžiais) |
|---|---|---|
| Asmuo be šeimos | 40 VRP | 56 VRP |
| 2-3 asmenų šeima | 80 VRP | 112 VRP |
| 4 ir daugiau asmenų šeima (vienam asmeniui) | 23 VRP | 56 VRP |
- Būsto neturėjimas arba prasta būsto būklė: Asmuo neturi nuosavybės teise būsto Lietuvoje arba turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau nei 60 %. Taip pat svarbu, kad vienam asmeniui tenkantis naudingasis būsto plotas būtų mažesnis nei 10 kv. m arba 14 kv. m, jei šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkiomis lėtinėmis ligomis.
Socialinio būsto gavimo eiga Vilniuje
Gyventojai, norintys įsigyti arba išsinuomoti socialinį būstą Vilniuje, turi pateikti reikalingus dokumentus, įskaitant gyventojų turto deklaraciją, išrašus iš Nekilnojamojo turto registro ir kitą pateikiamą informaciją. Įregistravimas į socialinio būsto eilę vyksta savivaldybės administracijoje, o būstas skiriamas pagal eilę.
Socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimas
Teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą turi asmenys ir šeimos, jei paties būsto naudingasis plotas tenkantis vienam šeimos nariui yra mažesnis kaip 10 kv. m arba 14 kv. m, jei šeimoje yra neįgalusis arba sunkiai besirgantis asmuo, kurio liga įrašyta į Vyriausybės patvirtintą sąrašą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Socialinio būsto nuomos sutarčių apribojimai ir išimtys
- Asmenys, su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis buvo nutraukta dėl sutarties sąlygų pažeidimo, gali atgauti teisę į socialinį būstą tik po 5 metų nuo sutarties nutraukimo dienos.
- Socialinio būsto eilės tvarka laikoma pagal prašymo pateikimo datą ir laiką savivaldybės administracijoje.
- Socialinis būstas taip pat skiriamas likusių be tėvų globos asmenų šeimoms.
Dažniausios problemos dėl socialinio būsto privatizavimo
Socialinio būsto tema yra itin aktuali, ypač Kauno mieste, kur pasikeitė socialinio ir neprivatizuoto būsto nuomos sutartys. Advokatų kontorose dažnai kreipiamasi dėl netinkamų ir nepalankių socialinių sutarčių sąlygų, kurios kai kuriems gyventojams smarkiai pablogino situaciją. Tai ypač aktualu šeimoms, kurios dešimtmečiais gyveno nuosavu būste arba nuomojamame neprivatizuotame bute ir aptinka, jog jiems taikomas socialinio būsto statusas, ribojantis jų teises.
Advokatė D.Višinskienė pažymi, kad būsto nuomos sutarčių skirtumo tarp socialinio ir neprivatizuoto būsto panaikinimas bei netinkamas informavimas gyventojams sukėlė reikšmingą teisinį ir socialinį nerimą. Nors įstatymai siekia apsaugoti tiek gyventojų, tiek savivaldybių teises, praktikoje reikalingas nuolatinis teisinių priemonių tikslinimas ir piliečių švietimas.
Reikalingi dokumentai norint gauti socialinį būstą
- Gyventojų turto deklaracija, kurioje nurodomas visas turimas turtas ir grynosios pajamos už praėjusius kalendorinius metus. Deklaracija pateikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai.
- Valstybės įmonės Registrų centro išrašą apie nuosavybės teise turimą arba turėtą būstą.
- Deklaracijos ir dokumentai turi būti pateikti pagal nustatytą teisinę tvarką.
Socialinio būsto svarbios sąvokos
- Naudingasis būsto plotas - tai bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų plotas: virtuvės, sanitariniai mazgai, koridoriai, įmontuotos spintos, šildomos lodžijos ir kt. Balkonai ar rūsiai nėra įskaitomi į naudingąjį plotą.
- Asmuo su negalia - asmuo, kuriam pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą nustatytas vidutinis ar sunkus neįgalumo lygis arba mažesnis darbingumo lygis.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
tags: #socialinio #buto #privatizavimo #istatymas