Šiame straipsnyje panagrinėsime sudėtingą Utenos globėjos muziejaus vaikų situaciją, įtraukiant istorinį kontekstą, globėjų atsakomybę ir vaikų teisių apsaugą. Straipsnyje remiamasi archyvine medžiaga ir liudininkų pasakojimais, kurie atskleidžia to meto realijas.
Globėjų Atsakomybė ir Vaikų Teisės
Pastaruoju metu Lietuvoje kilo keletas skandalų, susijusių su globėjų elgesiu. Praėjusią savaitę skandalas kilo Kupiškio rajone - globėja buvo uždariusi į rūsį 5 metų berniuką, laikė šaltoje patalpoje kelias valandas. Vyresnysis brolis nufilmavo, kaip globėja keikiasi, grasina uždaryti į rūsį ir jį. Policija dėl šio įvykio taip pat pradėjo tyrimą.
Kauno apygardos prokuratūros atstovė spaudai Izabelė Bočkienė penktadienį patvirtino naujienų portalui lrytas.lt, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nepilnametės sveikatos sutrikdymo. Apie išpuolį prieš paauglę Karčiupio kaime buvo pranešta po 23 valandos. Policijos pareigūnai negalėjo patekti į būstą, kuriame globėja užsirakino su nepilnamete. Į pagalbą buvo iškviesti ugniagesiai, kopėčiomis pasiekę būsto langą ir jį atidarę. Įleisti policijos pareigūnai sulaikė globėją ir nuvežė ją į areštinę. Mergaitė buvo perduota medikams. Moteriai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,23 prom.). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiosios specialistė Vija Kudzienė pranešė portalui lrytas.lt, jog ant mergaitės kūno matyti sužalojimų žymės. Po medikų apžiūros ji perkelta į Kaišiadorių rajone įsikūrusią globos įstaigą.
Globėja ją augina jau 15 metų, pastaruosius dvejus metus - viena. Iki šių metų vasaros ši šeima problemų nesukėlė. Liepą moteris pati pasiskundė globotinės elgesiu - sakė, jog dėl neklausymo įsiplieskė konfliktas. Rugpjūčio pabaigoje globėja pranešė vaiko teisių apsaugos specialistams, kad mergina negrįžta į namus. Tačiau darbuotojams atvykus aiškintis, globėja rasta būste neblaivi. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, kitų vaikų globoti jai leisti neplanuojama. Jei teismas pripažins moterį kalta, ji negalės globoti nepilnamečių. Pasak V.Kudzienės, globėjos aplinka nebuvo asociali, mergaitė gyveno tvarkingame būste.
Istorinis Kontekstas: Utenos Partizanų Kovos
Norint suprasti to meto žmonių likimus, būtina pažvelgti į Utenos apylinkių istoriją 1944-1954 metais. Šiuo laikotarpiu vyko aršios kovos už laisvę. Daugelis žmonių, įskaitant vaikus, buvo įtraukti į šį konfliktą. Utenos krašto partizanai susidūrė su žiauriu sovietiniu režimu, kuris negailestingai persekiojo visus, kurie priešinosi okupacijai. Šiame kontekste, globėjai dažnai prisiimdavo riziką rūpindamiesi partizanų vaikais arba padėdami jiems išgyventi.
Taip pat skaitykite: Naujovės darbingumo nustatyme Utenoje
Archyviniai duomenys ir pasakotojų atsiminimai leidžia mums geriau suprasti to meto žmonių patirtis. Pasakojimai užrašyti prieš 10-20 metų, tad žmonių atsiminimai pateikiami beveik netaisyti. Kita sudarytojo pastaba ar data įterpiama laužtiniuose skliaustuose. Daugelis pasakotojų nebesulaukė spausdinto savo žodžio.
Tauragnų, Daugailių ar Užpalių apylinkių gyventojai dalijasi savo prisiminimais apie kovas, netektis ir išgyvenimus. Dažnai pasakojama apie močiutę, kaimyną ar tolimą giminaitį, kuris buvo susijęs su partizanų veikla. Saldutiškio apylinkių gyventojai taip pat prisimena tuos sunkius laikus.
Štai keletas žmonių, kurių nuosprendžiai ir patirtys yra užfiksuotos archyvuose: Povilas Gasiūnas, Adelė Miškinytė, Antanas Musteikis, Emilija Vaišnoraitė, Ona Ramanauskaitė, Juozas Inčirauskas, Stasys Buitvydas, Aleksandras Prokopjevas, Stasė Jakštonytė, Valė Tumienė, Elena Keraitė, Aleksas Šimelis, Vladas Ilčiukas, Aldona Liuimaitė, Vytautas Krugiškis, Vytautas Ruzgas, Juozas Veteikis, Ona Putrimaitė, Valė Kalytytė, Juozas Žibėnas, Balys Barysa, Vytautė Čipkutė, Emilija Musteikytė, Vytautas Jasiunevičius, Elena Tarulytė, Elena Labuckaitė, Marijona Ryliškytė, Jonas Graužinis, Bronius Dijokas, Vaclovas Viburys, Aleksas Pajeda, Jonas Tutinas, Vytautas Braukyla, Stasė Daujotytė, Bronė Šatkutė, Edvardas Švaikauskas, Elvyra Petrulionienė, Jonas Marganavičius, Balys Juodzevičius, Jonas Vanagas, Ona Leiputė, Elvyra Medinytė, Antanas Vaškelis, Valerija Pladaitė, Adelė Dūdėnaitė, Jeronimas Laurinėnas, Mykolas Balčiūnas, Alfonsas Pelėda, Emilija Godaitė, Paulina Gaidelytė, Antanas Dikmanas, Bronius Baliūnas, Bronius Judickas, Eleonora Lauciūtė, Bronė Petronienė, Balys Juodzevičius.
Liudijimai ir Atsiminimai
Balys Juodzevičius, gimęs 1927 m., pasakoja apie savo patirtį slapstantis nuo sovietų valdžios. Brolį Petrą, gimusį 1923 metais, skrebai paėmė. Antanas buvo 1915 metų ir slapstės. Juozapas buvo Vokietijoj darbuos. Antaną ir mane, tai pradėjau slapstytis. Mane suėmė Daugailių skrebai. Atvarė į Uteną. Pralaikė 6 savaites milicijos rūsy. Brolį Petrą buvo nuvežę į Vilnių, bet iš ten pabėgo. Grįžusį vėl suėmė. Policijos rūsy susitikom. Brolis Petras buvo mažesnis, liesesnis. 4 metais vyresnis, bet jį pripažino jaunesniu, o mane vyresniu. Varant per Aušros vartus, du pabėgo. Prabuvom 5-6 paras. Liko 1 užpalėnas ir 1 molėtiškis. Pabėgom, paskui mieste vėl susitikom. Atvarė į miliciją. Išlaikė 3 paras. Gaižiūnų poligoną. Ten prabuvom 8 paras. 1945 m. gruodžio 23 d. beeinant į stotį, vėl sulaikė skrebai ir atvarė į dalinį. Nuėjau į Gaižiūnų geležinkelio stotį. Sutikau atvarant pulką žmonių. Kubiliuos sužinojau, kad mūsų namai iškonfiskuoti. Dirbom iš pusės žemę. 1948 m. užrašė ir mus. Paskui taip ir trynėmės apie namus. Tada išdavė ir pasą, ir karinį. Viesulas. Brolis Antanas buvo jau lagery. Petras ir aš. Bunkerį surado, bet tuščią.
Malvina, gimusi 1914 m., gyvenusi Drobų kaime, Degučių valsčiuje, pasakoja apie savo gyvenimą ir pagalbą partizanams. Jos vyras Albertas Gurkšnys turėjo 12 hektarų žemės. Prisimena Vytautą Miškinį, Edvardą ir Aleksą Juodvalkius, Vajasiškio Alfonsą Dumbravą. Antilgėj tai nušovė Adolfą Miškinį iš Papiliakalnės, dar Praną Vaitiekūną. Sirvydžių ruskiai mūsų labai nepuolė. Sužinojau kartą, kad nušovė Antilgės Antaną Jackūną. Suradau tas aveles. Vaišnoraitė mane ir suvedė su partizanais. Buvom tada pas juos nuvažiavę. Grįžom namo, o juos palikom. sugalvojo išsikast bunkerį. aparė. Kvailai buvo padaryta: visas kalnas dirvonuoja, o apie bunkerį suarta. Pranešėm tiems vyrams, jie ir išbėgo. Skrebai pabadė strypais ir tą bunkerį surado. pradėjo iš bunkerio mėtyt daiktus. Bunkery žmonių nebuvo. Rado tik šautuvus. Parsivarė mane namo. Mane suėmė ir jau varys į Tauragnus. liepė vaikus prižiūrėt. Nuvarė į Tauragnus. Daužė, mušė ir vis: „Kas buvo? Sumušė, sudaužė kaip obuolį. Nuvarė į sandėliuką. Ruduo, šalta, vėjas pučia. Nei kam pasiskųsti. Guliu ir drebu susitraukus.
Taip pat skaitykite: Išsami analizė: Utenos vaikų globos namai
Antanas Vaškelis, gimęs 1915 m., iš Tauragnų valsčiaus, Stūglių kaimo, pasakoja apie savo patirtį dirbant žemės ūkyje ir slapstantis nuo sovietų valdžios. Jis prisimena, kad netoli buvo Sirvydžių ir Stapšėnų kaimai - vieni rusai. Jis klausdavo: kokia jūsų programa? Ar jūs kariškai pasiruošit? Nebuvo ir tvarkos. Jis pažinojo Stundžią, kuris buvo vietinis. Stundžia buvo vietinis. jį patys partizanai nušovė. Jis norėjo mane priverst miškan eit, tai aš net pabėgau. Vadas jis buvo menkas: turėjo gal apie šimtą vyrų, o liko tiktai keletas. pradėjo labai gert. Šeima išvežta buvo, o jis gyveno su kita moterim. Jis aiškino, kad reikia saugot ir kitus. Jie buvo mano byloj. Buvo dar vienas mokytojas. Tada mums duoda kailin. Jis atitiko. parodymus. perduodu. Suėmė mane darbe. Aiškinau, kad dirbu ir gydaus. skyriaus vedėjas mane lenkiškai truputį pamokė. Prirašė daug protokolų.
Ašiai per tardymus daug prišnekėjau, norėdamas laiko išlošt. Pradėjo kitaip sakyt. pakabinti, kaip avinam pakabint, kai kailius lupa, - „kazelčiai". pradėjau gal siusint. Pavyzdžiui, jis pasakoja, kad jam sakė: „ты постепенно подохнешь”(Ne, tu pamažu padvėsi). Dirbo jis mokykloj. Reikėjo rinktis: ar be garbės, ar be galvos. Iš savo bylos dabar nežinau nė vieno. Visiems buvo duota po 25 metus. Partizanaut darės vis sunkiau. Vienus pagavo, kitus nušovė. Jo žmona agitavo, kad vyrai eitų į frontą - bus geriau. Aš, sakau, niekur nedalyvavau, nebuvau, aš įrodysiu. Bet pasakė pasakė, keršyt negerai. Užeis pas turtingesnį. Va tave išveš, tave išveš. 1941 m. išvežė Stundžios (vėliau partizano) šeimą. Laurinavičių šeimą - 4 brolius ir seserį. Vyrai žuvo visi. Reikėdavo trijų parašų.
Šie atsiminimai atskleidžia sudėtingą ir tragišką Utenos krašto istoriją, kurioje vaikai ir globėjai patyrė didžiulius iššūkius ir išbandymus. Svarbu prisiminti ir pagerbti šių žmonių atminimą, kad ateities kartos žinotų apie jų kovą už laisvę ir teisingumą.
Partizaninis karas 1944 – 1953
Archyviniai Duomenys
Ši lentelė apibendrina kai kurių asmenų, minimų straipsnyje, likimus:
| Asmuo | Gimimo metai | Veikla | Nuosprendis |
|---|---|---|---|
| Balys Juodzevičius | 1927 | Slapstėsi nuo sovietų valdžios | 10 metų lagerio |
| Albertas Gurkšnys | - | Partizanų rėmėjas | - |
| Antanas Vaškelis | 1915 | Slapstėsi nuo sovietų valdžios | - |
| Stundžia | - | Partizanas | Nušautas partizanų |
Taip pat skaitykite: Kompensacijos artėjant šildymo sezonui