Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centre dirbanti dr. U. Neniškytė siekia atskleisti tikslius mūsų smegenų formavimosi mechanizmus, kurie gali būti susiję su neurovystymosi ir neuropsichiatrinių ligų, pavyzdžiui, autizmo arba šizofrenijos, priežastimis.
Smegenų schema
Smegenų Bręsimo Procesas
Ji tiria, kaip bręsta mūsų smegenys nuo 6 mėnesių iki 6 metų amžiaus, taip pat paauglystėje. Šiuo žmogaus gyvenimo laikotarpiu iš smegenų neuronų tinklo pašalinamos nereikalingos jungtys. Kartais žmogaus smegenys jų pašalina per daug ar per mažai ir taip atsiranda tokios ligos kaip autizmas ar šizofrenija. Kaip smegenys atsirenka, kurias jungtis reikėtų pašalinti? Šis klausimas labiausiai rūpi dr. U.
„Kol kas tyrinėjame normalius fiziologinius procesus. Jeigu gausime sėkmingus rezultatus, atsiras ir intervencijų galimybės. Manoma, kad autizmo sutrikimai susiję su tuo, jog smegenys pašalina nepakankamai nereikalingų neuronų jungčių. Priešingu atveju, kai smegenys pašalina per daug neuronų jungčių, gali išsivystyti šizofrenija.
Taigi mano sprendžiamas klausimas: kokiu būdu imuninės smegenų ląstelės atsirenka tas smegenų jungtis, kurias reikia pašalinti?“ - tyrimų reikšmę paaiškino dr U. Šie fundamentiniai tyrimai atliekami jau trejus metus.
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
„Jau turime pirmą kabliuką - žinome apie pirmąjį signalą, kuris nulemia, kurios neuronų jungtys turi būti pašalintos.
2 minučių neurologija: autizmas
Tarptautinis Pripažinimas ir Stipendijos
Latvijoje įkurta „L‘Oreal - UNESCO“ stipendija „Mokslo moterims“ šiemet pirmą kartą įteikta ir Estijos bei Lietuvos atstovėms. 6000 eurų stipendiją iš viso gavo 5 Baltijos šalių mokslininkės, viena jų - Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centre dirbanti dr. Stipendija skirta dr. U.
1998 m. įsteigta „L’Oréal - UNESCO“ programa „Mokslo moterims“ skirta deramai įvertinti mokslininkes ir paskatinti moteris įsitraukti į mokslą. Pagal šią programą apdovanojamos mokslininkės, kurių pasiekimai skatina mokslo plėtrą, yra svarbūs visuomenei.
„Šiais metais prie programos prisijungė ir Lietuva, apie tai sužinojau iš Mokslo akademijos pranešimo. Dirbo trys atskiros komisijos - Latvijos, Estijos ir Lietuvos, kiekvienoje šalyje atranką vykdė tos šalies Mokslų akademija, taigi konkuravau tik su lietuvėmis mokslininkėmis“, - sako dr. U.
Stipendijų programa „Mokslo moterims“ Latvijoje buvo įsteigta 2005 m. Per 13 metų stipendijos įteiktos 41 jaunai mokslininkei.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Smegenų jungtys
Dr. Urtės Neniškytės Požiūris į Laimę ir Motyvaciją
- Žiemos sezonu žmonės skundžiasi, kad trūksta energijos, norisi miego. Urte, ar būtų galima sakyti, kad kai mažiau saulės, žmonės tampa nelaimingesni? - Tiksliau galėtų atsakyti sociologai ir psichologai, tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, kad taip. Šviesos mažiau, saulės mažiau, o būtent saulė yra atsakinga už serotonino, geriau žinomo kaip laimės hormonas (nors iš tiesų jis nėra nei laimės, nei hormonas, o neuronešiklis), ir vitamino D gamybą.
Vitamino D trūkumas koreliuoja su depresija, liūdesiu, prastesne nuotaika, energijos neturėjimu. Jeigu norime jo gauti pakankamai, turime vartoti papildus, nes 90% jo gauname iš saulės, o tik 10% iš maisto. Jeigu norime būti užtikrinti, kad vitamino D mums netrūksta, turėtume vartoti papildus.
- Ir kaip galime šią situaciją - energijos trūkumą, prastesnę nuotaiką - pakeisti? Ar turime būdų stimuliuoti, kažkuria prasme, apgauti smegenis ir būti laimingesni? - Jeigu kalbėtume apie serotoniną, tai galime padidinti jo išsiskyrimą smegenyse. Serotoninas yra vadinamas laimės hormonu, tačiau jis iš tiesų koduoja pojūčius, kurie yra susiję su džiugesiu ir, kas yra labai svarbu, su mūsų jausmu, kad esame svarbūs, reikšmingi.
Tai reiškia, kad kai mes jaučiamės svarbūs, mūsų smegenyse išsiskiria serotoninas. Jeigu pagalvotume apie depresija sergančius žmones, kurių smegenyse yra sumažėjęs serotonino išsiskyrimas, jie dažnai jaučiasi niekam nesvarbūs ir niekam nereikalingi. Ir čia kodinis žodis yra „jaučiasi“, nes toks pojūtis gali visiškai neatitikti jų socialinės aplinkos. Bet kadangi smegenyse yra sumažėjęs serotonino išsiskyrimas, todėl jie ir jaučiasi nereikalingi, nereikšmingi.
Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti
- O ką reiškia „jaučiasi svarbūs“? - Visi norime būti svarbūs savo šeimai, savo draugams, savo darbinėje aplinkoje.
Serotoninas gaminasi ir tuomet, kai ne tik kažką laimime ar jaučiamės gerai šią akimirką, bet ir tuomet, kai prisimename kažkokį gerą nutikimą ar laimėjimą. Tai irgi svarbu - reflektuoti dalykus, kurie buvo geri, malonūs. Labai svarbu ir jausti dėkingumą.
Kitas dalykas - kartais manoma, kad mokslininkai tingi, bet pažiūrėkim, ar tikrai yra visos sąlygos. Patirties garsiuose pasaulio universitetuose įgijusi ir į Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrą grįžusi biochemikė dr. Urtė Neniškytė (33 m.) įsitikinusi, kad daug svarbiau kiekvieną darbo dieną jaustis laimingam, nei vien užsitikrinti gerą finansavimą.
Mokslininkus tikrai labai gerai motyvuoja pinigai. Nes pinigai reiškia naujus atradimus, naujas galimybes. Pinigai patys savaime nėra tikslas, bet tai yra įrankis tikslo siekimui. Motyvuoja ir mokslinis smalsumas. Man tiesiog labai įdomūs atsakymai į tuos klausimus, kuriuos tyrinėju, nes niekas kitas man jų pateikti negali, todėl tikiu, kad galbūt pati galiu atsakymus iškrapštyti (juokiasi).
Autizmo Diagnostika ir Terapijos
Autizmo ir kitų neurodegeneracinių ligų diagnostika stipriai pažengusi. Autizmo atveju buvo daryti dar negimusių vaisių tyrimai trečiame trimestre. Tada mokslininkai laukė dvejus trejus metus ir žiūrėjo, ar teisingai prognozavo pagal smegenų vaizdus. Tikslumas buvo 60-70%, tai labai daug. Jeigu daromas naujagimių smegenų vaizdinimas, jau yra 80% tikslumas. Bet kas iš to?
Yra visokių terapijų, logopedo parama - tai, ką vaikai šiaip ar taip gauna, nors Lietuvoje gauna gerokai per mažai. Aš nesu to specialistė, reikėtų kalbėti su žmonėmis, kurie su tuo dirba, bet tokiems vaikams skiriama be galo mažai valandų. Tėvai, kurie gali sau leisti, moka už privatų mokymą. Be to, trūksta metodinės medžiagos, su kuria galėtų dirbti patys tėvai. Jeigu tą laiką, kurį skiriame vaikams, galėtume skirti tėvams apmokyti, kad jie galėtų dirbti su savo vaikais, efektyvumas būtų gerokai didesnis.
Iš tiesų, mūsų požiūris labai pasikeitė, ilgą laiką į sinapsių jungčių genėjimą buvo žiūrima tik kaip į neuroninį procesą: neuronai atsitraukia vienas nuo kito ir jungties nebelieka. Bet pastaruoju metu atsirado duomenų, kad šiame procese dalyvauja imuninė smegenų sistema ir tai yra daug žadantis dalykas, nes ją mes galime gana neblogai modeliuoti. Mano laboratorijos tyrimai koncentruojasi į tai, kas yra ant jungties, kuri komunikuoja imuninei sistemai, ar ta jungtis reikalinga, ar ją reikia pašalinti.
Dr. Urtės Neniškytės Asmeninis Požiūris
- Jūs esate sakiusi, kad visuomet jautėtės kaip kitoks vaikas, netgi priskyrėte sau Aspergerio sindromo bruožų. Kaip jautėtės būdama kitokia?
Sunkumai atsiranda paauglystėje, kai atsiranda socialiniai ryšiai. Mano atveju, aš tiesiog nesupratau, kaip tie socialiniai ryšiai veikia. Man buvo labai sudėtinga perprasti socialines taisykles, nesupratau, kodėl man taip sunku. Palyginimui - toks jausmas, kaip išvažiavus į kitą šalį, reikia apsiprasti, susiorientuoti. Kadangi nesugebėjau perprasti intuityviai, ėmiau situacijas sistematizuoti, norėdama jas suprasti bent jau šitaip.
Todėl išsivedžiau tam tikras elgesio taisykles. Nemanau, kad būčiau diagnozuota su kažkokiu autizmo spektro sutrikimu, buvo sunku, bet aš išmokau sėkmingai funkcionuoti šioje visuomenėje. Beje, mokslininkų bendruomenėje tokių - socialinių keistuolių - yra pakankamai daug.
- Skaičiau jūsų tokį pragmatišką pasisakymą, kad santuoka yra valstybės būdas mus kontroliuoti, todėl jūs gyvenate partnerystėje?
Santuoka ir yra būdas mus kontroliuoti. Kodėl valstybė remia santuoką? Koks valstybei skirtumas, kaip du, trys ar keturi suaugę žmonės kartu ką nors veikia? Šiaip jokio. Bet yra matoma, kad susituokę žmonės yra stabilesni, labiau motyvuoti turėti darbą, likti savo šalyje. Santuoka atneša labai daug dalykų, kurie tarsi įžemina tave toje visuomenėje, kurioje esi.
Tiesą sakant, man labai įdomu, kodėl žmonės kelia klausimą, kodėl nenori tuoktis, bet nekelia klausimo, kodėl nori tuoktis. Santuoka su meile nesusijusi, santuoka nesuteikia papildomų įrankių mylėti, kartu auginti vaikus, kartu praleisti visą gyvenimą. Santuoka galbūt gali suteikti tam tikrų ekonominių privalumų iš valstybės, valdžios, tačiau žmonių santykiui tai neduoda absoliučiai jokios naudos.
Autistiški Žmonės - Neišnaudotas Potencialas
Albertas Einšteinas, Čarlzas Darvinas, Nikolas Tesla - labai tikėtina, kad šie žmonės turėjo autizmo spektro sutrikimą, sako VU Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė. Jos teigimu, 70 proc. autizmo sutrikimą turinčių žmonių pasireiškia intelekto negalia, bet tarp kitų 30 proc. daug pasižymi itin aukštu intelekto koeficientu.
Mokslininkė įsitikinusi - autistiški žmonės gali pasiekti labai daug, reikia tik sudaryti jiems sąlygas, sukurti palankią aplinką. „Atidumas detalėms, puiki atmintis ir aistringas gilinimasis į juos dominančias sritis suteikia jiems galimybę tapti puikiais savo srities specialistais“, - sako U. Neniškytė.
Deja, visuomenė nėra pasirengusi jų priimti. Pavyzdžiui, JAV (Lietuvoje statistikos nėra) į aukštąsias mokyklas įstoja 30 proc. autistų, bet per 5 metus studijas baigia tik 20 proc. jų.