Psichikos sveikata yra esminė žmogaus gerovės dalis, turinti didelę įtaką asmeniniam gyvenimui, socialiniams santykiams ir ekonominei veiklai. Lietuva, susidurdama su specifiniais iššūkiais šioje srityje, ėmėsi iniciatyvos kurti ir įgyvendinti psichikos sveikatos strategiją. Ši strategija siekia modernizuoti psichikos sveikatos priežiūros sistemą, integruoti ją į bendrą sveikatos priežiūros tinklą ir užtikrinti kokybiškas paslaugas visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar socialinės padėties.
Vaikų Psichikos Sveikatos Iššūkiai Lietuvoje
Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimas didėjantis susirūpinimas dėl vaikų psichikos sveikatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, vaikų ligų struktūroje dominuoja kvėpavimo sistemos, virškinimo sistemos ir akių ligos, tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į psichologinius bei socialinius veiksnius, turinčius įtakos vaikų gerovei.
Sveikatą žalojanti gyvensena, tokia kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, nesveika mityba, ankstyvi lytiniai santykiai, patyčios ir smurtas, kelia ypač didelį susirūpinimą. Statistikos departamento duomenimis, nelaimingi atsitikimai yra viena pagrindinių vaikų mirčių priežasčių.
Taip pat, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, užregistruojama nemažai vaikų, sergančių niežais ir pedikulioze. Šie duomenys rodo, kad būtina skirti didesnį dėmesį vaikų sveikatos priežiūrai ir prevencijai.
Pedagoginio universiteto ir Higienos instituto tyrimai atskleidė, kad nors mokinių ugdymo krūvis sumažėjo, daliai mokinių jis vis dar per didelis ir daro neigiamą poveikį sveikatai. Tėvų ir mokytojų nuomone, mokymo krūvio mažinimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, galinčių pagerinti mokinių sveikatą.
Taip pat skaitykite: Kompensacijos verslui: ES parama
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse yra blogi prievartos rodikliai. Statistikos departamento duomenimis, dėl išorinių priežasčių mirė nemažai vaikų.
Strategijos Tikslai ir Prioritetai
Naujoji psichikos sveikatos strategija siekia spręsti šias problemas ir užtikrinti, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje turėtų galimybę augti sveikas ir laimingas. Strategijoje numatoma:
- Ankstyva intervencija ir prevencija: Užtikrinti prieinamumą prie psichikos sveikatos paslaugų vaikams ir paaugliams, įskaitant ankstyvą patikrą ir konsultacijas.
- Bendruomeninės paslaugos: Plėtoti bendruomenines paslaugas, kurios padėtų vaikams ir jų šeimoms spręsti psichikos sveikatos problemas savo aplinkoje.
- Švietimas ir informavimas: Didinti visuomenės informuotumą apie vaikų psichikos sveikatą ir mažinti stigmatizaciją.
- Mokytojų ir specialistų mokymas: Parengti mokytojus ir kitus specialistus, dirbančius su vaikais, atpažinti ir reaguoti į psichikos sveikatos problemas.
- Duomenų rinkimas ir analizė: Užtikrinti tikslų ir patikimų duomenų apie vaikų psichikos sveikatą rinkimą ir analizę, kad būtų galima priimti pagrįstus sprendimus.
Europos Sąjungos Parama ir Tarptautinis Bendradarbiavimas
Lietuva aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir bendradarbiauja su kitomis šalimis, siekdama gerinti psichikos sveikatos priežiūrą. Šalis nuo 1993 metų yra Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo narė. Rengiamos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos, kurių paskirtis - padėti parengti specialistus, ugdyti vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius.
Įgyvendinant projektą „Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos specialistų profesinių žinių ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“, finansuojamą pagal Bendrąjį programavimo dokumentą, apmokyta visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių mokyklose.
Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono sveikatos apsaugos ir aplinkos ministrų konferencijoje priimtas Europos vaikų aplinkos ir sveikatos veiksmų planas, kurio tikslas - užkirsti kelią vaikų sergamumui ir mirtingumui dėl įvairių priežasčių. Lietuva dalyvauja įgyvendinant Pasaulio sveikatos organizacijos projektą „Aplinkos ir sveikatos informacinės sistemos, skirtos politikai formuoti, įsteigimas“.
Taip pat skaitykite: Euro zonos nedarbo apžvalga
Pagal šiuolaikines Europos vertybes psichikos sveikatos sritį numatoma remti iš 2007-2013 m. skiriamų ES struktūrinių fondų lėšų. Be to, tikimasi, kad apskritai sveikatai atiteks 5 proc. Lietuvos biudžeto lėšų, iš kurių penktadalis turėtų būti skiriama psichikos sveikatai.
Bendruomeninių Paslaugų Plėtra
Pagrindinis strategijos akcentas - keisti nusistovėjusį psichikos sutrikimų gydymą pereinant prie bendruomeninių paslaugų. Teigiama, kad Lietuva privalo išsivaduoti iš šimtametės izoliacijos, socialinės atskirties bei diskriminacijos tradicijų ir diegti naujus, mokslo žiniomis ir šiuolaikinės Europos vertybėmis pagrįstus problemų sprendimo būdus.
Norima pamažu sustabdyti siuntimą į globos institucijas. Vakarų šalių ekspertai stebisi, kad mūsų globos įstaigose gyvena daug vaikų, o kiti rūpinimosi jais būdai menkai paplitę. Pavyzdžiui, vaikus auginti ne pas biologinius tėvus, o pas gerai šiam tikslui parengtus įtėvius. Beje, vis dėlto tėvų mokymus žadama pradėti pagal bendrą Europos šalių projektą vaikų ir paauglių psichikos sveikatos problemoms spręsti. Šį projektą parengė mūsų šalis. Jai patikėta koordinuoti ir jo įgyvendinimą.
Iššūkiai ir Kliūtys
Nepaisant strategijos tikslų ir numatytų priemonių, Lietuva susiduria su nemažais iššūkiais įgyvendinant psichikos sveikatos politiką. VU mokslininkų grupės studija „Iššūkiai įgyvendinant Lietuvos psichikos sveikatos politiką“ atskleidė, kad šiuolaikiniai mokslo žiniomis grįsti principai yra tinkamai suformuluoti, tačiau nėra įgyvendinami. Todėl Lietuvos psichikos sveikatos politika negali būti laikoma veiksminga.
Aptiktas visuomenės nuostatų, valdžios institucijų sprendimų ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos veikimo bei vertinimo būdų nepalankus derinys, kuris veikia ydingo rato principu. Ištekliai pirmenybiškai investuojami į tradicijų suformuotą paslaugų sistemą, stiprinančią socialinės atskirties, stigmos ir bejėgiškumo reiškinius.
Taip pat skaitykite: Įstatų Pavyzdys: Esminės Nuostatos
Sustabdyta veiksmingų visuomenės sveikatos intervencijų ir bendruomeninių paslaugų plėtra. Neveikia nepriklausomo sistemos ir jos grandžių vertinimo mechanizmai. Visuomenės psichikos sveikatos rodikliai yra prasti. Politikų sprendimuose vyrauja prisitaikymas prie ydingai veikiančios sistemos ir permainoms nepalankios visuomenės nuostatos.
Analizuojant kaip veikia psichikos sveikatos priežiūros sistema, buvo išgrynintos svarbiausios psichikos sveikatos politikos įgyvendinimo sritys - savižudybių prevencija, veiksmingų paslaugų vaikams plėtra ir perėjimas nuo institucine globa grįstos sistemos prie veiksmingų bendruomeninių paslaugų. Tiriant kaip vyko permainos šiose srityse, išaiškinta, kad jose nepavyko pasiekti paradigmos lūžio ir proveržio.
Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistema yra neveiksminga ir nepakankamai skaidri. Nėra sistemos ir jos grandžių veiksmingumo kriterijų, pagal kuriuos būtų galima vertinti sprendimų veiksmingumą. Žiniasklaidos ir politinio diskurso analizė atskleidė nežymius teigiamus pokyčius visuomenės psichikos sveikatos ir jos problemų suvokime.
Visuomenės ir politinio diskurso lygis leido pasiekti, kad moderni psichikos sveikatos politika suformuluota dokumentuose, bet toks diskurso lygis dar nėra pakankamai brandus, kad skatintų tokią naują politiką įgyvendinti. Nepriklausoma stebėsena paskatintų psichikos sveikatos politikos įgyvendinimą ir kartu pozityvias permainas visuomenės nuostose.
Ateities Vizija ir Lūkesčiai
Nepaisant iššūkių, Lietuva siekia sukurti modernią ir veiksmingą psichikos sveikatos priežiūros sistemą, kuri atitiktų šiuolaikinius standartus ir užtikrintų kokybiškas paslaugas visiems gyventojams.
Pristatant naująją strategiją Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė kalbėjo: „Pagal jaunuolių savižudžių skaičių kasmet susidarytų visa klasė. Jei ir toliau delsime, per dešimtmetį prarasime visą mokyklą“.
Anot sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos, jei naujosios strategijos neįgyvendinsime dabar, kai sprendimus palaiko valdžia ir tarptautinės organizacijos, skiriamas finansavimas, kai dėl to bendradarbiauja mūsų ir užsienio šalių specialistai, vargu ar greitai tam vėl susitelksime.
D. Pūras viliasi, kad daugiau dėmesio skiriant psichikos sveikatai per kelerius metus pavyks sumažinti savižudybių. Jei kasmet nusižudytų ne 1500 žmonių, kaip dabar, o penkiais šimtais mažiau - būtų labai gerai. Tačiau rezultatų reikia laukti dešimtmečius.
Visuomenės Nuostatos ir Stigmos Mažinimas
Visuomenės nuostatos ir stigma, susijusios su psichikos sveikatos problemomis, yra viena didžiausių kliūčių siekiant gerinti psichikos sveikatos priežiūrą. Visuomenė dažniausiai žmogų laiko psichiškai sveiku, kol jis neapsilanko pas gydytoją psichiatrą. Ne žmogaus savijauta, būklė, pagaliau ne jo elgesys, kartais neabejotinai liguistas, yra psichikos sveikatos kriterijus, o vizitas pas psichiatrą.
Kol žmogus nesilanko pas jį, gali būti laikomas keistoku, originaliu, ekscentrišku, sunkaus būdo, tačiau ne ligoniu, nors jo liguistumas - akivaizdus. Net ir tada, kai psichikos sutrikimai dingsta, visuomenės akyse toks žmogus jau vadinamas psichikos ligoniu ir jo elgesiui taikomi kiti kriterijai bei reikalavimai.
Toks asmuo greitai pajunta savotišką izoliaciją ir santūrų kitų žmonių elgesį su juo. Tai būdinga santykiams su visuomene apskritai ir darbo santykiams.
Svarbu šviesti visuomenę apie psichikos sveikatos problemas, mažinti stigmatizaciją ir skatinti supratimą bei toleranciją. Brandi visuomenė ir pilietis turi suvokti, kad natūralu turėti tokių bėdų. Vadinasi, ne pripažinti save ligoniu, bet turėti galimybę tobulėti.
Farmakoterapija, Psichoterapija ir Socialinės Paslaugos
PSO gera psichikos sveikatos sistema vadina tokią, kurioje yra išvystyta farmakoterapija, psichoterapija, socialinių paslaugų tinklas. Lietuvoje ypač trūksta pastarųjų, stringa įvairių žinybų bendradarbiavimas. Jeigu nepavyks dirbti bendrai, sunku tikėtis gerų rezultatų.
Būtina užtikrinti, kad kiekvienas žmogus, susiduriantis su psichikos sveikatos problemomis, turėtų prieinamą prieigą prie reikiamų paslaugų, įskaitant farmakoterapiją, psichoterapiją ir socialines paslaugas. Taip pat svarbu stiprinti įvairių žinybų bendradarbiavimą, kad būtų užtikrinta kompleksinė pagalba.
Savižudybių Prevencija
Savižudybių prevencija yra viena iš svarbiausių psichikos sveikatos politikos sričių. Lietuva - viena iš šalių, kurioje savižudybių skaičius yra didelis. Nuo jų Lietuvoje miršta dukart daugiau žmonių nei per autoįvykius, penkiskart daugiau nei nuo žmogžudysčių.
Būtina įgyvendinti veiksmingas savižudybių prevencijos programas, kurios apimtų švietimą, ankstyvą intervenciją ir pagalbą krizinėse situacijose. COVID-19 pandemija padarė precedento neturintį poveikį jaunų žmonių psichologinei sveikatai. Naujoje Europos Sąjungos ataskaitoje analizuojama, kaip Europos šalys sprendė pandemijos keliamus iššūkius jaunimo psichinei ir emocinei gerovei.
Šis tyrimas yra Europos Komisijos pastangų gerinti psichikos gerovę ir mažinti psichikos sveikatos problemų stigmą dalis. „Jaunimo linijos“ apklausa parodė, kad Lietuvoje 83 proc. jaunų žmonių patiria emocinius sunkumus.
ES priemonės jaunimo psichikos sveikatai gerinti
Pandemijos metu, Europos šalys ėmėsi aktyviai spręsti jaunimo psichikos sveikatos problemas. Viena iš pagrindinių priemonių, kurių buvo imtasi, tapo psichologinės pagalbos mokyklose stiprinimas, didinant mokiniams prieinamų psichologų ir konsultantų skaičių. Taip pat - mokant mokyklų darbuotojus atpažinti psichikos sutrikimų požymius ir į juos reaguoti.
„Mes visi labai rūpinamės jaunų žmonių emocine gerove. Po pandemijos ir vykstant karui Europoje ši ataskaita apie jaunimo psichikos sveikatą pateikiama pačiu laiku. Džiaugiuosi, kad ES valstybės narės rimtai žiūri į šį iššūkį ir nustatė priemones, kuriomis pirmiausia siekiama padėti jaunimui mokyklose.
Šios pastangos turi būti tęsiamos ir toliau, kad jaunimas galėtų klestėti dabar ir ateinančiais metais, o Komisija visada bus pasirengusi teikti pagalbą“, - sako už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Komisijos narė Mariya Gabriel.
Praėjusiais metais Lietuvoje buvo vykdoma apklausa, kuri parodė, jog jauni žmonės išties susiduria su emociniais sunkumais.
„Jaunimo linijos“ užsakymu Lietuvoje buvo vykdyta apklausa, kuri ji parodė, kad net 83 proc. jaunų žmonių patiria emocinius sunkumus. Apklausos metu buvo klausiama, kodėl jauni žmonės nesidalina sunkumais ir išaiškėjo, kad anot jų, jauniems žmonėms nesinori užkrauti savo problemų kitiems - taip teigė net 50 proc. apklaustųjų. 40 proc. sakė, jog netiki, kad jie kam nors nuoširdžiai rūpi.
Tokie apklausos duomenys tik įrodo, kad būtina kuo daugiau dėmesio skirti jaunimo emocinės sveikatos gerinimui šalyje ir apie tai privalome kalbėti garsiai“, - sako Justinas Juškevičius, nacionalinio Europos jaunimo metų koordinatorius Lietuvoje.
Kartu su valstybių narių, tokių kaip Lietuva, pastangomis Europos Komisija 2022-uosius paskelbė Europos jaunimo metais, taip pripažindama jaunimo pasiaukojimą per COVID-19 pandemiją.
2022 m. gegužės mėn. trumposios Eurobarometro apklausos duomenimis, 16 iš 27 valstybių narių jaunuoliai mano, kad svarbiausias Europos jaunimo metų prioritetas - gerinti jaunimo psichologinę ir fizinę sveikatą bei gerovę.
Europos Komisija skatina jaunimą, kaip būsimus Europos lyderius, prisidėti prie ES formavimo. Naudodamasi specialia platforma „Voice“ , Europos Komisija išklauso jaunuolius ir prašo jų pasidalyti savo nuomone, rūpesčiais ir idėjomis.
Iš visų balsų, užfiksuotų kategorijoje „Sveikata, gerovė ir sportas“, trečdalis jaunų žmonių naudojasi šia platforma ragindami didinti informuotumą apie psichikos sveikatą ir užtikrinti prieinamą prieigą prie psichikos sveikatos specialistų.
Europos jaunimo metai
Europos Komisija 2022-uosius paskelbė Europos jaunimo metais, siekiant, kaip 2021 m. kalboje apie ES padėtį teigė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, šiuos metus skirti „įgalinant tuos, kurie tiek daug atidavė kitiems.“ Todėl 2022-ieji yra skirti būtent jaunimui, siekiant įgalinti ir paskatinti jaunus žmones bei suteikti jiems naujų galimybių ir naujų būdų dalyvauti visuomenėje bei imtis aktyvaus pilietinio vaidmens.
Bendras Europos jaunimo metų tikslas - paraginti visus jaunus žmones išsakyti savo nuomonę ir dalyvauti dalijantis savo vizijomis ir viltimis dėl Europos ateities, susijusiomis su pagrindinėmis metų temomis.
Vienas svarbiausių 2022-ųjų Europos jaunimo metų tikslų - skatinti jaunimo asmeninį, socialinį ir profesinį tobulėjimą, įskaitant jų psichikos sveikatą. Tai atitinka 2019-2027 m. ES jaunimo strategiją, kuria siekiama užtikrinti geresnę psichikos gerovę ir sumažinti psichikos sveikatos problemų stigmą, taip skatinant visų jaunuolių socialinį įtraukimą.
Be to, šiais metais siekiama didinti matomumą ir propaguoti Europos vertybes, skleisti solidarumo idėjas jaunimo auditorijai, taip pat visokeriopai remti Ukrainą.
Tuo pačiu metu Europos jaunimo metams būdinga bendro kūrimo ir daugialypio dalyvavimo dvasia, prie kurios aktyviai prisideda šimtai jaunimo organizacijų ir suinteresuotųjų subjektų. Ekspertų vertinimu, visos priemonės, tarp jų visuomenės švietimas psichikos sveikatos srityje, platus spektras prevencinių bei klinikinių intervencijų ir visapusiška stebėsona, turi atitikti šiuos principus.
Veiksmų plano trūkumai
Tačiau ministerijos parengtame plane pasigendama tokio strateginio nuoseklumo. Ekspertų grupė pastebi, kad Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planų rengimas buvo organizuotas chaotiškai.
Nepaisant ekspertų teiktų pasiūlymų ir pastabų pačios darbo grupės veiklos organizavimui, rezultatas yra nuviliantis:
- Veiksmų planas nepaliečia ydingai veikiančios psichikos sveikatos priežiūros sistemos.
- Plane nėra konkrečių rodiklių, kurie padėtų vertinti, ar priemonės bus tinkamai įgyvendinamos, ir ar jos padarys kokį nors pokytį. Jame nėra įvardinta, kokių rezultatų siekiama.
- Plane nėra aiškių prioritetų, t. y. neaišku kurias problemas ir kaip jas reikia spręsti pirmiausia.
- Planui trūksta skaidrumo. Nepaisant ekspertų siūlymų, nebuvo aiškiai apibrėžtas planą rengusios darbo grupės sprendimų priėmimo procesas. Planui rengti pasitelkta daug ekspertų, tačiau nėra aišku, kas prisiima atsakomybę už galutinius sprendimus. Pavyzdžiui, jau pasibaigus ekspertų grupės darbui, planas buvo papildytas naujomis programomis, numatant joms didelį finansavimą. Kadangi šios programos nebuvo pateiktos darbo grupėje ir nebuvo joje svarstomos, taip pat nėra aišku kokiais kriterijais jos atrinktos, darbo grupėje dalyvavę ekspertai negali prisiimti atsakomybės už jų įtraukimą į veiksmų planą.
- Kai kurios darbo grupėje išsamiai aptartos ir pripažintos svarbiomis priemonės iš plano išimtos taip pat be jokių diskusijų.
- Darbo grupės nariais buvę ekspertai daug kartų kreipėsi prašydami konkrečios informacijos svarbiais klausimais, tačiau SAM jos nesuteikė. Tai apsunkino realios situacijos analizę ir šia analize pagrįstų priemonių formulavimą.
GIP pozicija dėl psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo
Praėjus trejiems metams po Psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo LR Seime, GIP siekia dar kartą atkreipti valstybės institucijų bei visuomenės dėmesį į šalies įsipareigojimus tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygiu užtikrinti žmogaus teises visiems žmonėms bei skatina įgyvendinti valstybės priimtus strateginius dokumentus.
„Strategija yra aukščiausio lygmens politinis dokumentas, kuris apibrėžia valstybės psichikos sveikatos sistemos raidos principus, tad jos įgyvendinimas privalėtų tiesiogiai užtikrinti šių principų nuoseklų įgyvendinimą. Deja, šiandien kyla didelių abejonių dėl to, ar Vyriausybė ruošiasi įgyvendinti Strategijoje įtvirtintas principines nuostatas,“ - teigia GIP direktorė D.
tags: #uropos #sajungos #psichikos #sveikatos #strategijos #kurimo