Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavedimu už Konvencijos įgyvendinimo stebėsenos organizavimą atsakingas Neįgaliųjų reikalų departamentas. Pasitelkus nevyriausybines neįgaliųjų organizacijas, buvo atlikti 4 skirtingų neįgaliųjų gyvenimo sričių tyrimai. Ką jie atskleidė?
Neįgaliųjų Teisių Konvencija Daugiui Nežinoma
Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND), atlikusi neįgaliųjų ir kitų visuomenės narių nuomonės apklausą, vertindama Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo efektyvumą šalyje, pasitelkė 1690 respondentų. Kadangi norėta išsiaiškinti tiek visuomenės, tiek pačių negalią turinčių žmonių nuomonę, apklausti 946 (56 proc.) negalią turintys ir 744 (44 proc.) negalios neturintys respondentai.
Tyrimo metu domėtasi, ar nepažeidžiamos neįgaliųjų teisės, ar jie nepatiria diskriminacijos, ar gali lygiavertiškai dalyvauti švietimo sistemoje, darbo rinkoje, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, įsitraukti į kultūrinę, sporto veiklą ir pan. Konferencijoje tyrimą pristatydama LND pirmininkė Jelena Ivančenko atkreipė dėmesį, kad beveik du trečdaliai respondentų apskritai nebuvo girdėję apie Neįgaliųjų teisių konvenciją. Daugiau kaip pusė jų mano, kad vis dar nepakanka bendros informacijos apie žmogaus teises, o du trečdaliai nurodė nežiną, kur dėl pažeistų teisių reikėtų kreiptis.
Pasak J. Ivančenko, reikšmingai skiriasi žmonių, turinčių negalią ir jos neturinčių, vertinimas. Neįgalieji labiau linkę teigti, kad Lietuvoje pažeidžiamos žmonių su negalia teisės, o negalios neturintys respondentai dažniau rinkosi atsakymą „Neturiu nuomonės“.
LND vadovės teigimu, bene daugiausiai priekaištų sulaukęs neįgaliųjų gyvenimo aspektas - nepritaikyta fizinė ir informacinė aplinka.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Fizinės Aplinkos Neprieinamumas Sveikatos Priežiūros Įstaigose
Fizinės aplinkos pritaikymą neįgaliesiems valstybės ir savivaldybių sveikatos (gydymo) paskirties įstaigose analizavusios Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) tyrimas patvirtino - sveikatos priežiūros paslaugos neįgaliesiems vis dar sunkiai prieinamos.
LŽNS prezidentė Rasa Kavaliauskaitė pateikė išties susimąstyti verčiančią statistiką. Į tyrimą iš 495 valstybei bei savivaldybėms pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų įtraukta 340. Vertinant jų prieinamumą, pažymima, kad tik 101 gydymo įstaiga turi pagal visus STR reikalavimus įrengtas automobilių aikšteles, į 65 įstaigas žmonėms su negalia apskritai neįmanoma patekti, 254 gydymo įstaigos nepritaikytos regėjimo negalią turintiems žmonėms, o akliesiems būtiną vedimo sistemą įsirengusi tik viena iš tyrime dalyvavusių įstaigų. Sudėtinga padėtis ir su neįgaliesiems pritaikyta medicinine įranga - tyrimas atskleidė, kad 11 proc. įstaigų kai kurių paslaugų neįgaliesiems iš viso neteikia, o 19 proc. įstaigų - tik tuo atveju, jeigu neįgalusis atvyksta su lydinčiu asmeniu.
Į klausimą: „Kokius paslaugų neįgaliesiems pagerinimo darbus numatote atlikti, kokią įrangą ketinate įsigyti?“ iš 300 atsakiusių gydymo įstaigų net 115 nurodė neketinančios nieko daryti. Pasak R. Kavaliauskaitės, tarp išvardytų priežasčių (nėra finansinių galimybių, patalpos nuomojamos arba jau rekonstruotos ir pritaikytos) yra ir sunkiai sveiku protu suvokiama - nėra poreikio...
Diskriminacinės Nuostatos Įstatymuose
Teisės aktų atitikimą Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms vertinusio Lietuvos neįgaliųjų forumo (LNF) prezidentė Dovilė Juodkaitė sako, jog dar reikia nemažai padirbėti, kad mūsų šalyje būtų įgyvendinti Konvencijos reikalavimai. Pasak jos, tikslingai po Konvencijos ratifikavimo Lietuvoje buvo tobulinama teisinė bazė, susijusi tik su teisiniu veiksnumu, deinstitucionalizacijos procesais, fizinės aplinkos prieinamumu ir Konvencijos stebėsenos mechanizmu. Su kitais konkrečiais Konvencijos straipsniais susijęs teisinis reglamentavimas nebuvo keičiamas, nepaisant to, kad prieštarauja Konvencijos nuostatoms.
Taip pat skaitykite: Kliūtys ir galimybės neįgaliųjų laisvalaikiui
D. Juodkaitės teigimu, galima pastebėti, kad kai kurie teisės aktai netgi įtvirtina diskriminacines nuostatas žmonių su negalia atžvilgiu. Pavyzdžiui, Lygių galimybių įstatymas numato, kad neįgaliesiems sąlygos turi būti pritaikytos tik darbo santykių srityje, o kitoje - švietimo arba vartotojų teisių - aplinkoje reikalavimo užtikrinti prieinamumą neįgaliesiems nėra.
D. Juodkaitė mini ir Švietimo įstatymą, kuris numato galimybę nukreipti specialiųjų poreikių turinčius vaikus į specialiąsias mokyklas arba juos mokyti namuose. Pasak LNF vadovės, vis dar išlieka problemų nustatant neveiksnumą, psichikos sutrikimų turintiems asmenims taikant priverstinį hospitalizavimą, neleidžiant balsuoti neveiksniems asmenims. Tokios egzistuojančios teisinės normos diskriminuoja asmenis su negalia.
Negalios Viešinimas Žiniasklaidoje
LNF atliko ir dar vieną tyrimą - analizavo žiniasklaidoje pateikiamą informaciją apie negalią, ją turinčius asmenis. Beveik pusę metų buvo tiriama internete, spaudoje pasirodanti, naujienų agentūrų platinama, televizijoje transliuojama informacija apie negalią. Šiuo laikotarpiu pasirodė per 3,3 tūkst. įvairių pranešimų.
Tyrimą pristatydamos LNF atstovė Simona Aginskaitė ir Džina Donauskaitė iš Lietuvos žurnalistikos centro akcentavo, kad daugiausia informacijos apie negalią suteikia interneto dienraščiai. Vis dėlto daugiau nei pusė žinučių apie negalią - epizodinės reikšmės. Nors tyrimas parodė, kad žmonės su negalia šiek tiek dažniau vaizduojami kaip teisių turėtojai, o ne kaip aukos, tačiau kontekstas, kuriame apie juos kalbama, dažniau neigiamas nei teigiamas. Tyrimo analizė atskleidė, kad visuomenė per menkai informuojama apie skirtingas negalias turinčiųjų galimybes ir poreikius. Pozityviausiai vaizduojama regėjimo negalia, o neigiamame kontekste dažniausiai minima psichikos negalia. Svarbus ir dar vienas pastebėjimas - žiniasklaida yra menkai pritaikyta žmonių su įvairiomis negaliomis poreikiams.
Taip pat skaitykite: Smurto tyrimai Lietuvoje
Pasirengimas Ekstremaliosioms Situacijoms
Trečiadienį pristatytas tyrimas taip pat parodė, jog 54 proc. žmonių su negalia namuose turi būtiniausių atsargų 72 valandoms, 16 proc. yra pasiruošę išvykimo krepšį, o 15 proc. Tuo metu 64 proc. respondentų teigė, jog nėra ieškoję informacijos apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. „Vieno pagrindinio šaltinio nebuvo. Tyrimas taip pat parodė, jog 32 proc. apklaustųjų turi namuose dujokaukę, respiratorių ar vatos ir marlės raiščiams pasiruošti bei 27 proc. turi namuose gesintuvą, 24 proc. namuose turi rūsį pritaikytą slėptuvei bei 34 proc.
Pasak E. Vileikienės, 5 proc. 58 proc. respondentų nurodė, jog nėra dalyvavę mokymuose kaip elgtis ekstremaliosios situacijos metu. „Tyrimas parodė, ko labiausiai trūksta žmonėms - prieinamos informacijos ir specialiųjų žinių (...).
Tyrimo duomenimis, respondentai, kurie dalyvavo mokymuose, kaip elgtis ekstremaliosios situacijos metu, daug dažniau teigė žinantys, kaip elgtis konkrečios grėsmės atveju.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitės teigimu, praėjusiais metais pavyko pasiekti, kad VRM parengtoje Civilinės saugos stiprinimo koncepcijoje būtų įtraukti žmonių su negalia poreikiai, o Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme atsirado prievolė savivaldybėms ir kitiems subjektams suplanuoti reikiamą pagalbą šiai grupei.
Pasak ministerijos, jau yra prasidėję saugos mokymai - naudojant Brailio raštą, multimedijos ir garsines priemones, lengvai suprantamą kalbą, gestų kalbą. VRM pažymi, jog informacijos išdėstymas, iliustracijos ir teksto stilius palengvins informacijos prieinamumą skaitymo, suvokimo iššūkių, intelekto negalią turintiems asmenims.
„Gyventojų informavimas kaip pasirengti galimoms grėsmėms - mūsų prioritetas, todėl tęsiame šiemet sėkmingai pradėtą informacinę kampaniją „Esame komanda - turime planą“ ir labai džiaugiamės, kad prie šios kampanijos jungiasi ir Neįgaliųjų reikalų departamentas bei žmonių su negalia organizacijos“, - ministerijos pranešime cituojama A. Bilotaitė.
„Pradėjus gaivinti civilinę saugą paaiškėjo, kad žmonės su negalia nėra net minimi Civilinės saugos įstatyme. O tai - 223 tūkstančiai žmonių. „Matyt, kad labai didelių skirtumų tarp visų Lietuvos gyventojų ir žmonių su negalia nėra“, - sakė E. Vileikienė.
Apklausta per 1,7 tūkst. Apklausa atlikta praėjusių metų rugpjūčio 8 - spalio 30 dienomis, joje dalyvavo 1703 18-90 metų žmonės su negalia. Po kiek mažiau nei trečdalį apklaustųjų turėjo judėjimo, vidaus organų ar kompleksinę negalią, 5 proc. - psichikos negalią, 3 proc. - intelekto negalią, po 2 proc. - regos ir klausos negalią.
VRM mėnesio pradžioje yra nurodžiusi, jog civilinės saugos informacinė kampanija pasiekė per 2 mln. Praėjusių metų rudenį pristatytoje Civilinės saugos stiprinimo koncepcijoje yra numatytos šešios prioritetinės kryptys - gyventojų perspėjimas, evakuacijos pajėgumų vystymas, savivaldybių civilinės saugos gerinimas, parengties pareigūnų darbas, gyventojų švietimas bei pasirengimas nelaimėms Astravo atominėje elektrinėje. Skelbta, jog jų stiprinimui prireiks apie 283 mln. eurų.
Tyrimų Reikšmė ir Perspektyvos
Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės Astos Kandratavičienės teigimu, tokia Konvencijos įgyvendinimo stebėsena atlikta pirmą kartą. Pasak jos, nevyriausybinių organizacijų atlikti tyrimai - aiškios, konkrečios ir kryptingos gairės, ką dar turime nuveikti, kad įtrauktume negalią turinčius žmones į visuomenės gyvenimą, pritaikytume aplinką, keistume požiūrį į negalią žiniasklaidoje, būtų patobulinti teisės aktai. Tai ypač svarbu galvojant apie naują Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos programos įgyvendinimo etapą.
Atlikti tyrimai, pristatyti nevyriausybinių organizacijų, akademinės visuomenės, savivaldos atstovams, ir toliau bus aktyviai viešinami.
Pagrindiniai tyrimų rezultatai
| Tyrimo sritis | Pagrindiniai rezultatai |
|---|---|
| Neįgaliųjų teisių konvencija | Du trečdaliai respondentų nėra girdėję apie konvenciją. |
| Fizinės aplinkos prieinamumas | Dauguma sveikatos priežiūros įstaigų nepritaikytos neįgaliesiems. |
| Teisės aktai | Kai kurie įstatymai įtvirtina diskriminacines nuostatas. |
| Žiniasklaida | Informacija apie negalią dažnai pateikiama neigiamame kontekste, visuomenė nepakankamai informuota. |
| Pasirengimas ekstremalioms situacijoms | Dauguma neįgaliųjų nėra pasiruošę ekstremalioms situacijoms. |
tags: #tyrimai #neigaliuju #reikalu #departamentas