Per visą pensijų kaupimo laikotarpį antros pakopos dalyviai iš investicijų uždirbo apie 4,7 mlrd. eurų, o vien antrąjį šių metų ketvirtį - 906 mln. Per pastaruosius tris mėnesius į šiuos fondus pervesta 160,2 mln. eurų įmokų. Vidutiniškai vienas žmogus iki birželio pabaigos iš viso buvo sukaupęs 7,6 tūkst. eurų, per pusmetį uždirbo beveik 700 eurų, o vidutinį darbo užmokestį uždirbantis ir nuo 2004 metų kaupiantis dalyvis - atitinkamai apie 22,7 tūkst. eurų ir 2,6 tūkst.
Bendras šalies kontekstas rodo, kad 2025-ųjų pirmą pusmetį prie II pakopos prisijungė daugiau nei 20 tūkst. žmonių. Kaip rašė BNS, kaupimą pirmąjį ketvirtį nutraukė apie 550 tūkst. žmonių, arba beveik 40 proc. gyventojų. Tuo metu trečios pakopos fondų grąža antrąjį ketvirtį siekė 13,2 proc., metinė grąža - 19,9 proc. Per metus (nuo 2025 metų birželio pabaigos) jų dalyvių turto vertė dėl grąžos ir mokamų įmokų padidėjo 50,7 proc. iki 663 mln. Didžiausios akcijų dalies fondai per metus uždirbo 23,7 proc., mišraus investavimo - 12,5 proc., o mažesnės rizikos - 3,3 proc. grąžą.
Gyventojai antros pakopos fonduose dabar yra sukaupę 6,8 mlrd. eurų, trečios - 0,7 mlrd. „2025-ieji pasaulio finansų rinkoms pirmiausia įsiminė dėl metų pradžioje JAV paskelbtų kontraversiškų ekonominių sprendimų, susijusių su tarifų politika. Rinkos nusidažė raudonai, bet netrukus situacija stabilizavosi ir, sugrįžę į augimo kelią, pernykščius metus Lietuvos pensijų fondai bendrai užbaigė su +6,1 proc. vidutiniu pelnu“, - sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas.
Pasak jo, pensijų fondų valdytojai Lietuvos gyventojų turtą pagausino beveik 620 mln. eurų, o antrosios pakopos pensijų fondų sugeneruota svertinė investicinė grąža beveik dvigubai viršijo gruodžio mėn. infliacijos įvertį. Ilgalaikiai rezultatai Skaičiuojant nuo 2019 m., kai antroje pakopoje senuosius fondus pakeitė gyvenimo ciklo fondai, per septynerius metus iki 2025 m. pabaigos jie jau yra sugeneravę teigiamą +86,6 proc. investicinę grąžą. „Gyvenimo ciklo fondų rezultatai aiškiai rodo, kad struktūriniai sprendimai pensijų sistemoje duoda apčiuopiamą naudą - net ir per sudėtingus laikotarpius ilgalaikė grąža išlieka reikšminga ir stabiliai lenkia infliaciją. Ilgalaikė beveik 90 proc. siekianti grąža nėra tik teorinis skaičius - tai reali vertė žmonių pensijų sąskaitose, kuri tiesiogiai prisideda prie didesnio finansinio saugumo senatvėje“, - pabrėžia V. Rūkas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal pensijų fondų rezultatus Lietuva jau kelerius pastaruosius metus patenka tarp EBPO lyderių. Pavyzdžiui, 2024 m. Lietuvos pensijų fondų uždirbta investicinė grąža daugiau nei trigubai viršijo EBPO vidurkį ir pagal šį rodiklį tarp visų bloko valstybių Lietuva buvo trečioje vietoje. 2025 m. pabaigoje vidutinis II pakopos pensijų fondų dalyvis buvo sukaupęs apie 7,3 tūkst. eurų, iš kurių maždaug 2,6 tūkst. eurų sudarė investicijų grąža. Vien per 2025 metus vidutinė investicinė grąža siekė 432 eurus.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo nutraukimo gidas
„Jei vertintume, kad gyventojas pensijų kaupime dalyvauja nuo pat reformos pradžios 2004 metų ir visą laikotarpį uždirbo vidutinį šalies darbo užmokestį bei kaupė akcijų pensijų fonde, tai jo sukaupta suma šiai dienai būtų apie 19,5 tūkst. eurų. Jo uždirbtas pelnas iš investicijų per 2025 m. būtų 1,4 tūkst. eurų, o per visą laikotarpį nuo 2004-ųjų - apie 8,7 tūkst. eurų“, - LIPFA atliktais skaičiavimais dalijasi V. Rūkas. Tokie skaičiavimai iliustruoja, kodėl gyventojai aktyviau dalyvauja pensijų kaupime, nors kai kurie prisijungia vėliau ar sustabdo kaupimą.
Amžiaus grupių ir fondų struktūros
Analizuojant pagal amžiaus grupes, pernai geriausią rezultatą demonstravo 37-50 m. amžiaus grupės fondai, per 2025 m. paaugę +6,8 proc. Kukliausias rezultatas - +3,5 proc. - fiksuotas konservatyviame „Turto išsaugojimo fonde“. Nuo 2019 m. konservatyviausio investavimo - „Turto išsaugojimo fonde“ - sukauptas Lietuvos gyventojų turtas yra padidėjęs beveik penktadaliu, arba +17,7 proc. Per tą patį laikotarpį trijų fondų - „Pensija 1975-1981“, „Pensija 1982-1988“ bei „Pensija 1989-1995“ - dalyviai savo turtą jau yra padvigubinę: atitinkamai +106,3 proc., +104,7 proc. ir +102,4 proc. „Nedaug nuo trijų daugiausiai išaugusių gyvenimo ciklo fondų atsilieka ir dabartinių 23-29 metų amžiaus grupės.“ - fondo „Pensija 1996-2002“ dalyviai - jų turto investicinė grąža nuo 2019 m. siekia +98,8 proc. Vyriausiųjų dalyvių - gimusių 1974 m. ir anksčiau - pensijų fondų rezultatai kuklesni, nes į pensinį amžių artėjant rizika mažinama ir investuojama į saugesnius instrumentus, teigia V. Rūkas.
Trečios pakopos fondų dinamikos 2025 m. ir prognozės 2026 m.
Trečiosios pakopos pensijų fondai 2025 m. fiksavo +6 proc. bendrą svertinį vidurkį. Labiausiai augo didesnės akcijų dalies fondai (+6,5 proc.). Mišraus investavimo fondų vertės 2025 m. išaugo +5,2 proc., o mažesnės rizikos fondų augimas sudarė +3,6 proc. Bendra trečiosios pakopos fonduose Lietuvos gyventojų sukaupto turto vertė 2025 m. pabaigoje viršijo 528 mln. eurų ir per metus išaugo beveik +30 proc., nuo 408 mln. eurų 2024 m. pabaigoje.
Ką žada 2026-ieji? Pagrindinis įvykis - pernai priimti ir nuo šių metų sausio 1 d. įsigalioję įstatymų pakeitimai: atsisakyta automatinio įtraukimo į antrąją pakopą, artimiausius dvejus metus galima pasitraukti iš antros pakopos be papildomų sąlygų, gyventojams suteikta galimybė dalį antrosios pakopos fonduose sukauptų lėšų atsiimti sunkiai susirgus ar nesulaukus pensinio amžiaus, padidinta vienkartinės išmokos riba, lankstesnis įmokų mokėjimas. LIPFA vadovas V. Rūkas tikisi, kad šie pakeitimai didins pasitikėjimą Lietuvos pensijų sistema. „Nors dalis žmonių iš antrosios pakopos pasitrauks, tikimasi, kad realios lėšos parodys jų naudą ir skatins žmones kaupti papildomai“, - sako V. Rūkas.
Jis primena, kad antrosios pakopos fondai šiuo metu yra vienintelis investicinis instrumentas Lietuvoje, prie kurio aktyviai prisideda valstybė - papildomai kiekvienam kaupiančiajam kas mėnesį pridedanti po 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio didėjimą, kiekvienam antroje pakopoje papildomai kaupiančiam žmogui valstybė 2026 m. pridės maždaug 400 eurų. „Pensijų fondai į šiuos metus įžengė pasiruošę įvairiems scenarijams - su pakankamu likvidumu ir atsakingai subalansuotais portfeliais. Net ir daliai žmonių nusprendus pasitraukti, tai neturės neigiamos įtakos likusių dalyvių pensijų kaupimui ar ilgalaikei investicinei grąžai“, - apibendrina V. Rūkas.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką turite žinoti apie trečios pakopos pensijos atsiėmimą.
Rinkodaros ir investuoti pasirinkimo aspektai
Rodyti diskusiją: PF III yra žymiai paprastesnė ir pigesnė investavimo priemonė nei IGD. Trečios pakopos pensijų fondų lėšos paprastai investuojamos į akcijas ir obligacijas. Vienu metu konkrečioje valdymo įmonėje galima investuoti į vieną konkretų pensijų fondą, todėl portfelio formavimas yra ribotas. IGD dažnai suteikia galimybes įmokas išskaidyti ir investuoti į tradicines bei alternatyvias turto klases, taip pat dažnai apima draudimą. Norintiems apsidrausti gyvybę ar sveikatą, dažnai rekomenduojama atskirti draudimą nuo investavimo. Tai reiškia, kad kai kuriose situacijose IGD galima investuoti tik per investicinį gyvybės draudimą, kuris nesuteikia draudimo apsaugų.
Ar jau pagalvojote, ką norėtumėte veikti išėję į pensiją? Pasaulinė praktika rodo, jog patogiai išlaikyti senatvę reikėtų, kad pensija sudarytų apie 70 % dabartinių pajamų. Tai papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondas, skirtas amžiui pritaikyti. Tarp patrauklių pasiūlymų - galimybė pasirinkti reguliarias įmokas arba jas atlikti vienkartiniais pavedimais. Valdymo mokestis siekia apie 0,7%. Apriboto nutraukimo pensijų fonduose negalima nutraukti sutarties ir išsiimti dalies sukauptų lėšų iki 55 metų. Palyginimui, įmonės „Swedbank“ duomenys rodo, kad III pakopos kaupėjų skaičius augo iki daugiau nei 80 tūkst. gegužės pabaigoje, o 2024-2025 metais fiksuotas reikšmingas klientų įtraukties augimas.
ESG ir investicijų kokybė
Renkantis investicijas pensijų fondams vienas iš svarbių kriterijų - ESG reitingas. ESG vertina įmonių aplinkosaugos, socialinį tvarumą ir gerąją valdyimą, kurie gali paveikti finansinį rezultatą. MSCI ESG duomenys apima daugiau nei 56 000 fondų ir ETF visame pasaulyje. Svarbu pažymėti, kad MSCI ESG informacija nėra pasiūlymas pirkti ar parduoti ir nėra garantija dėl ateities rezultatų. MSCI ESG duomenys naudojami kaip rinkos analizės įrankis, o fondų reitingai gali padėti investuotojams įvertinti rizikas.
< tagimg>Infografika: Trečios pakopos fondų grąža ir dalyvių skaičiaus pokyčiai< tagvideo>Video: Lietuvos pensijų sistemos pokyčiai 2026 metaisPriemonės ir mokesčiai
Nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai gali susigrąžinti GPM nuo ne daugiau nei 1500 Eur sumokėtų įmokų į savo kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis ir pensijų fondus. Maksimali įmokų suma, nuo kurios galima susigrąžinti dalį GPM, negali viršyti 25% per visą gautų apmokestinamųjų pajamų mokestinį laikotarpį. 5 m. sulaukę pensinio amžiaus, sukauptą sumą galite atsiimti vienkartine išmoka. Mokestis netaikomas; valdymo įmonė dengs kitas fondo veiklos išlaidas. Svarbu: prieš nutraukiant sutartį rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais, kad būtų pasiūlytas geriausiai Jūsų poreikius atitinkantis sprendimas.
Skaičiuojant prognozuojamą sukauptą sumą, naudojamos investicijų grąžos su atitinkamais atskaitymais: Pensijos fondas 18+ - 6.1 %, Pensijos fondas 50+ (apriboto nutraukimo) - 4.1 %, Pensijos fondas 60+ (apriboto nutraukimo) - 2.1 %, Pensijos fondas 18+ - 6 %, Pensijos fondas 50+ - 4 %, Pensijos fondas 60+ - 2 %. Jei nuspręsite įvesti kitą grąžą, ji bus naudojama skaičiavimuose. Jei sutartis sudaryta iki 2025 m., galite pasinaudoti GPM lengvata iki 2035 m.
Taip pat skaitykite: III pakopos pensijų fondų tikslai
Kaupdami II pakopoje pirmiausia žengiate svarbų žingsnį link patogios pensijos. Mes siūlome lanksčią III pakopos pensijų kaupimo sutartį - tai ne tik taupymas, bet ir saugios investicijos į ateitį. Jei dalyvaujant II pakopos kaupime, pensija bus apie 45% dabartinių mėnesinių pajamų, o norint išlaikyti įprastą gyvenimo lygį, pensija turėtų sudaryti bent 70% dabartinių pajamų.