Per pastaruosius kelis dešimtmečius pastebimas autizmo spektro sutrikimų (ASS) diagnozavimo dažnumo padidėjimas, kuris kelia didelį visuomenės susidomėjimą ir iššaukia naujus tyrimus šio reiškinio atžvilgiu. Vis dažniau girdime apie autizmą, jo požymius ir įvairias intervencijas, ir tai rodo didėjantį supratimą ir sąmoningumą apie šį sutrikimą.
Kas yra autizmo spektro sutrikimas
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra įvairus neurovystymo sutrikimas, apimantis įvairias socialinės sąveikos, kalbos ir elgesio skirtumus. Tai yra vadinama „spektru”, nes autizmo pasireiškimai gali labai skirtis nuo lengvų iki sunkių, ir kiekvienas atvejis yra unikalus. Autizmo spektro sutrikimai apima įvairias apraiškas ir sunkumo laipsnius, todėl kalbant apie „tipus”, yra svarbu suprasti, kad autizmas yra labai įvairus.
TLK-11 kontekstas ir istorinės nuorodos
TLK-11 klasifikacija (kaip ir anksčiau TLK-10) nurodo autizmo spektro sutrikimus kaip psichologinius raidos sutrikimus, kuriems dažnai būdinga stabili eiga be remisijų ir paūmėjimų. F84 kategorija apima nenormalų ar sutrikusį vystymąsi, pasireiškiantį iki trejų metų amžiaus, ir psichopatologiją visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio.
Diagnozavimo principai ir procesas
Autizmo spektro sutrikimo diagnozavimas yra sudėtingas procesas, kurį dažnai atlieka įvairių specialistų komanda. Išsamų įvertinimą turėtų atlikti kvalifikuoti ir kompetentingi specialistai, kurie turi būti komandoje ir remiasi įvairiomis profesijomis bei įgūdžiais, jei įmanoma, įtraukdami šeimos narį, partnerį, globėją ar kitą informatorių arba naudodamiesi dokumentiniais įrodymais (pvz., mokykla), ataskaitomis apie dabartinį ir buvusį elgesį bei ankstyvą vystymąsi.
- Anamnezė: gydytojai ir specialistai renka išsamią istoriją apie paciento vystymąsi ir elgesį.
- Elgesio stebėjimas: specialistai stebi paciento elgesį, socialinius įgūdžius, bendravimą su kitais ir kitus aspektus, kurie gali būti susiję su autizmu.
- Standartizuoti vertinimai: dauguma specialistų diagnozavimui naudoja standartizuotus vertinimus ir testus, kurie padeda nustatyti pagrindinius autizmo požymius (pvz., Autism-Spectrum Quotient, AQ-10; PDD-Q; Asperger’s Syndrome Diagnostic Scale).
- Diferencinė diagnozė: siekiant pašalinti kitus sutrikimus, turinčius panašius požymius, gydytojai atlieka diferencinę diagnozę.
- Tėvų ir šeimos įtraukimas: šeimos ir tėvų požiūris yra svarbi diagnozės proceso dalis.
Rekomendacijos vertinimui ir priežiūrai
Išsamaus vertinimo pradžioje su asmeniu aptarkite vertinimo tikslą ir tai, kaip vertinimo rezultatai jam bus grąžinti. Turėtų būti vienas kreipimosi punktas (įskaitant kreipimąsi į specialistus) suaugusiems, sergantiems autizmu. Rekomenduojama kiekvienoje bendruomenėje turėti multidisciplininę komandą, skirtą asmenims patiriantiems autizmo spektro sutrikimus. Aptardami ir priimdami sprendimą dėl intervencijų su suaugusiais autizmu sergančiais asmenimis, atsižvelkite į: ankstesnių intervencijų patirtį ir atsaką į jas, autizmo pobūdį ir sunkumą, bet kokio susijusio funkcinio sutrikimo, mokymosi negalios ar psichikos ar fizinio sutrikimo mastą.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl autizmo?
Ankstyvieji požymiai ir amžius diagnostikai
Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi nuo 9-18 mėnesių. Pirmieji jų - nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis. Autistiškus vaikus daugiau domina aplinkos objektai, o ne žmonės, tuo tarpu tipiškai besivystantys vaikai pirmenybę teikia žmonėms. Tokie vaikai nestebi kitų veido, elgesio, neįsiklauso į kitų kalbą, atitinkamai sunkiai mokosi kalbos ir socialinio bendravimo taisyklių.
Dažni simptomai: stereotipiniai judesiai, vaikščiojimas pasistiebus, neįprastas žaidimas (daiktų rikiavimas, pasikartojantys veiksmai, susidomėjimas žaislo detalėmis, o ne pačiu žaislu). Dažni maitinimosi sutrikimai (didelis išrankumas maistui, tam tikros spalvos ar tekstūros maisto netoleravimas), pernelyg didelis jautrumas garsui ar šviesai, dėmesio nesukaupimas, elgesio, miego sutrikimai.
Sensoriniai ir vystymosi ypatumai
Be elgesio pokyčių pastebimi ir atsako į sensorinį stimulą nukrypimai. Marco J.E., Hinkley L.B.N (2011) teigė, kad ASS turinčių vaikų elgesys labai priklauso nuo sensorinių stimulų. Šie stimulai gali sukelti savęs žalojimą, agresiją ir kt. Nors sensoriniai hiperjautrumas ir hipojautrumas nėra unikalūs vien ASS turintiems asmenims, tačiau jie gerokai dažniau pastebimi pas autizmo diagnozę turinčius asmenis.
Intelekto ir kognityviniai aspektai
Dar vienas pagrindinių autizmo ženklų yra vystymosi ir intelekto sutrikimai. Autizmo diagnozę turintys asmenys paprastai turi papildomų intelekto sutrikimų - kai IQ žemiau vidurkio (žemiau 70). Tačiau Aspergerio sindromo atveju nėra jokio užuomazgų kalbos raidos sutrikimuose, o IQ yra vidutinio dydžio (didesnis nei 70). Kiekvienas autizmo spektro sutrikimo atvejis yra unikalus, ir asmenų su autizmu gebėjimai gali labai skirtis.
Spektras ir sunkumo lygiai
Daugeliui žmonių, kurie yra susipažinę su autizmo spektru, gali būti naudingos tokios sąvokos kaip „lengvesnis“, „vidutinis“ ar „sunkus“ autizmo spektro sutrikimo laipsnis. Lengvas autizmas: asmenys su lengvo autizmo sutrikimu gali turėti minimalius kalbos ir socialinius sunkumus. Vidutinio sunkumo autizmas: asmenims gali būti reikalinga tam tikra pagalba ir palaikymas, ypač socialinių ir komunikacinių įgūdžių srityse. Sunkus autizmas: sunkų autizmo spektro sutrikimą patiriantys asmenys gali turėti stiprius socialinius ir kalbos sunkumus.
Taip pat skaitykite: Tendencijos ir Iššūkiai: Autizmas Lietuvoje
Specifinės pažymos: Aspergerio sindromas ir neuroįvairovė
Aspergerio sindromas dabar laikomas autizmo spektro sutrikimu, ir diagnozė remiasi autizmo spektro sutrikimų diagnostiniais kriterijais. Socialiniai sunkumai: asmenims su Aspergerio sindromu gali būti sunku suvokti socialines normas ir domėtis kitais žmonėmis. Pakartotinio elgesio ir asmeninių interesų fokusas: asmenys gali pasižymėti stipriomis, sukoncentruotomis arba neįprastomis interesų sritimis.
Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų. Neuroįvairovė atspindi idėją, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip ASS, dėmesio ir veiklų sutrikimas, disleksija ir kiti, nėra ligos, o normalios žmogaus proto struktūros variacijos, kurios papildo bendrą žmonijos patirtį ir didina inovacijų galimybes.
Praktiniai aspektai: kada kreiptis ir kokia pagalba reikalinga
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia. Ankstyva autizmo spektro sutrikimo diagnostika yra vienas esminių visuomenės sveikatos tikslų: kuo anksčiau nustatomas vaikas, tuo greičiau jis gali gauti tinkamą pagalbą.
Antras svarbus ankstyvos diagnostikos aspektas - pagalba šeimai. Žinodami diagnozę tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikiamos paramos ir išteklių. Trečia, ankstyva diagnostika leidžia gydytojams ir mokslininkams suprasti ASS.
Kliniškai svarbūs rizikos ir saugumo veiksniai
Atliekant išsamų vertinimą, įvertinkite tokią riziką: savęs žalojimas (ypač žmonėms, sergantiems depresija ar vidutinio sunkumo ar sunkia mokymosi negalia), spartus problemų didėjimas, žala kitiems, savęs nepriežiūra, šeimos ar gyvenamosios vietos gedimas, išnaudojimas ar kitų piktnaudžiavimas. Aptarkite su suaugusiais, sergančiais autizmu, ar jie nori, kad jų šeima, partneriai ar globėjai būtų įtraukti į jų priežiūrą.
Taip pat skaitykite: Autizmo supratimo diena
Testai ir skalės, naudojamos diagnostikoje
- Asperger’s Syndrome Diagnostic Scale (2001) - 50 punktų, skirta vaikams nuo 5 iki 16 metų.
- PDD-Q (Pervasive Developmental Disorders Questionnaire) - Baron-Cohen ir kt.
- Autism-Spectrum Quotient (AQ), AQ-10 rekomenduojamas asmenims be vidutinio ar sunkaus mokymosi sutrikimo.
Biologiniai faktoriai ir hipotezės
Autizmo spektro sutrikimų atsiradimo priežastys vis dar yra kompleksinės ir nevisiškai išsiaiškintos. Tyrėjai identifikavo keletą veiksnių: genetika (genetiniai veiksniai laikomi svarbiausiais), aplinkos veiksniai, neuropsichologiniai veiksniai ir imuninės sistemos disbalansas. Autizmą lemia genų ir aplinkos sąveika.
Istoriniai ir neuroanatominiai tyrimai nurodo galimus smegenų pokyčius: granuliuotų ir Purkinje ląstelių praradimas smegenėlėse, smulkios hipokampo ir amygdalos ląstelių variacijos, auditorinio ir vestibuliarinio takto pakenkimas. Bakterinės/virusinės priežastys buvo siūlytos kaip galimos (pvz., raudoniukės pandemija), tačiau priežastys nėra aiškiai patvirtintos.
Didėjantis diagnostikos dažnumas: priežastys ir pasekmės
Šie veiksniai, be genetikos ir aplinkos, taip pat pokyčiai visuomenės sąmoningume, platesnis diagnozuojamų sutrikimų spektras ir gerėjantis suvokimas bei diagnostika gali sąveikauti ir prisidėti prie autizmo spektro sutrikimų dažnumo padidėjimo. Didėjantis visuomenės sąmoningumas apie autizmą gali skatinti daugiau žmonių ieškoti pagalbos ir gauti diagnozę.
Specifiniai klinikiniai pavyzdžiai ir funkcionavimo skirtumai
Suaugę tokie asmenys gali būti paviršiniai sėkmingai adaptuoti, tačiau išlieka ekscentriški ir izoliuoti. Suaugusiojo amžiuje sutrikimo simptomai gali būti užmaskuoti asmens gyvenimo ir gydymo patirtimi, vaistų efektais ir jo/jos pačių sugebėjimais ir noru susitvarkyti su savo sutrikimu.
Aprašytas atvejis: nuo vaikystės nerangus, keistai bėgdavo per fizinio lavinimo pamokas, sunkumai suprasti kitų ketinimus, kalbos intonacijos nenatūralios, gali labai garsiai kalbėti, kojos judinimas kaip nerimo ženklas. Gerai sekėsi matematikoje - dominuoja logika. Šie pavyzdžiai iliustruoja, kaip autizmo požymiai veikia kasdienį funkcionavimą ir socialinius ryšius.
Gydymas, intervencijos ir psichoterapija
Sprendžiant dėl intervencijų, reikėtų atsižvelgti į individualius asmens poreikius. Psichoterapija gali būti naudinga; KET (kognityvinė elgesio terapija) sesijas pacientai toleruoja gerai, nors KET ne visada reikalauja namų darbų. Medikamentai gali būti skiriami tam tikriems simptomams, tačiau pacientai kartais atsisako medikamentų, kurie sulėtina mąstymo tempą.
Praktiniai resursai ir paslaugos Lietuvoje
Atsižvelgiant į visuomenės ir institucijų poreikius, tam tikros institucijos Lietuvoje, pavyzdžiui, Kauno klinikų ikimokyklinio ugdymo skyrius, organizuoja socialinių paslaugų dienos centro grupes ikimokyklinio amžiaus vaikams nuo 2,5 metų, turintiems medicininę gydytojo pažymą su nustatyta ASS diagnoze bei patvirtintą neįgalumo pažymėjimą. Bendras vaiko raidos vertinimas Lietuvoje atliekamas šeimos arba vaikų ligų gydytojo, o išsamus raidos vertinimas - daugiadalykės specialistų komandos.
Autizmo ABC: autistiškų žmonių daugėja – kaip gyventi jiems ir visuomenei?
Lentelė: pagrindiniai diagnostiniai etapai
| Žingsnis | Aprašymas |
|---|---|
| Pradinė įtaka | Tėvų pastebėti požymiai (9-18 mėn. ar vėliau) |
| Pirminis vertinimas | Šeimos gydytojo arba vaikų ligų gydytojo raidos vertinimas |
| Išsamus vertinimas | Daugiadalykė specialistų komanda, standartizuoti testai |
| Diferencinė diagnozė | Kitų sutrikimų atskyrimas |
| Intervencijos planas | Individualizuotos intervencijos, šeimos palaikymas |
Į ką atkreipti dėmesį specialistams
- Vertinant, įtraukite šeimos narius arba kitus informatorius.
- Gaukite antrą nuomonę esant abejotiniems atvejams.
- Įvertinkite riziką savęs žalojimui, agresijai ir prievartos atvejams.
- Naudokite tinkamus instrumentus (AQ-10, PDD-Q, Asperger’s Scale) pagal paciento amžių ir intelekto lygį.
Autizmo spektro sutrikimas yra įvariapuse ir daugialypė būklė; tinkamas diagnostikos procesas ir ankstyva, individualizuota intervencija gali reikšmingai pagerinti asmens galimybes vystytis ir integruotis į visuomenę.
tags: #tlk #10 #autizmo #kriterijai