Savižudybių ir smurto prevencijos komisija: veikla, funkcijos ir poveikis

Savižudybių ir smurto prevencijos komisija koordinuoja priemones, skirtas mažinti savižudybių skaičių, stiprinti psichologinės pagalbos prieinamumą ir užkirsti kelią smurtui įvairiose gyvenimo srityse. Komisijos veikla apima koordinavimą, šviečiamąją veiklą, psichologinių paslaugų prieinamumo didinimą bei pagalbą nusižudžiusio asmens artimiesiems.

Teisinis ir organizacinis pagrindas

Siekdama mažinti savižudybių ir mėginimų žudytis atvejų skaičių ir su tuo susijusius neigiamus padarinius, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Savižudybių prevencijos koordinavimo savivaldybėse tvarkos aprašą. Pagaliau sukurtas nuoseklus ir veiksmingas modelis, kaip valstybė kartu su savivaldybėmis koordinuos savo veiksmus mažinant savižudybių skaičių. Vadovaujantis nauju tvarkos aprašu, kiekviena savivaldybė bus skatinama patvirtinti algoritmą, kaip ir kokios institucijos turėtų reaguoti gavusios informaciją apie savižudybės grėsmę, bei paskirti savivaldybių savižudybių prevencijos koordinatorius.

Koordinatoriaus vaidmuo ir ištekliai

Savivaldybei nusprendus įsteigti koordinatoriaus pareigybę visuomenės sveikatos biure, SAM skirs jai išlaikyti reikalingas lėšas. Savižudybių prevencijos koordinatorių darbui vadovaus ir reikalingą informaciją bei metodinę medžiagą teiks Higienos institutas.

Statistinė situacija ir būtinybė tęstiniams veiksmams

Nors pastarąjį dešimtmetį savižudybių rodiklis rodo nuoseklią mažėjimo tendenciją, problema išlieka reikšminga. Nuo 2013 iki 2022 m. savižudybių skaičius sumažėjo apie 50 proc., bet 2022 m. užfiksuoti 527 savižudybių atvejai yra signalas, kad savižudybių prevencijos pastangos turi būti ne tik tęstinės, bet ir nuolat tobulinamos. Mūsų gyvenimas yra dinamiškas ir kintantis, todėl svarbu nuolat prisitaikyti prie naujų iššūkių ir rizikos veiksnių.

Komisijos sprendimų sritys ir prioritetai

• Koordinavimas tarp institucijų ir savivaldybių veiksmų mažinant savižudybių skaičių.
• Šviečiamoji veikla apie psichologinės pagalbos galimybes ir savižudybių prevenciją.
• Psichologinių paslaugų prieinamumo stiprinimas mokyklose ir už jų ribų.
• Pagalba nusižudžiusio asmens artimiesiems.
• Sisteminė stebėsena ir kokybės vertinimas psichologinės pagalbos prieinamumo srityje.

Psichologinės pagalbos pasiekiamumas mokyklose

Liepos 1 d. vyko Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narių susitikimas su švietimo, mokslo ir sporto ministre. Susitikimo metu svarstytas klausimas dėl būtinybės užtikrinti psichologinės pagalbos prieinamumą mokyklose ir informacijos sklaidą mokyklose apie psichologinę pagalbą už mokyklos ribų. Remiantis Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2025-2026 mokslo metais 301 ugdymo įstaiga (35,5 proc. visų ugdymo įstaigų) neturėjo psichologo, o 68 ugdymo įstaigose nebuvo nė vieno švietimo pagalbos specialisto.

Taip pat skaitykite: Komisijos pirmininko funkcijos

2025-2026 mokslo metais švietimo įstaigose dirbo 4 955 švietimo pagalbos specialistai, iš jų - 919 psichologų ir 148 psichologų asistentai (jie negali savarankiškai atlikti mokinio ugdymosi poreikių vertinimo ir teikti psichologinės pagalbos). Ši problema ypač aktuali didžiosiose kaimiškose savivaldybėse - jose net 140 ugdymo įstaigų (43,3 proc.) neturi psichologų.

Siūlomi sprendimai dėl psichologinės pagalbos prieinamumo

1. Įgyvendinti galimybę teikti psichologinę pagalbą nuotoliniu būdu, ypač atokiose savivaldybėse.
2. Susisteminti informacijos sklaidą mokyklose apie psichologinės pagalbos gavimo galimybes už mokyklos ribų.
3. Peržiūrėti Psichologinės pagalbos teikimo aprašą ir leisti nuotolinę pagalbą ne tik ekstremalių situacijų metu.
4. Plėtoti nuotolines psichologines konsultacijas ir kurti vaikams priimtinas pokalbių internetu programėles.
5. Didinti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir tėvų informuotumą bei mažinti psichologinės pagalbos stigmą.

Komisija prašo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos imtis lyderystės - įgyvendinti siūlymus dėl galimybės teikti psichologinę pagalbą mokyklose nuotoliniu būdu, susistemintos informacijos sklaidos mokyklose apie psichologinės pagalbos gavimo galimybes už mokyklos ribų.

Prevencija ir švietimas apie smurtą

„Džinsai šioje iniciatyvoje - ne apie madą. Tai aiški žinutė, kad smurtas neturi pateisinimo. Smurtas gali būti šeimoje, darbo vietoje, mokykloje, elektroninėje erdvėje ir jis gali būti net ten, kur priimami svarbūs savivaldos ir valstybės sprendimai. Todėl negalime tai palikti tyloje kaip nepatogios, neesminės, asmeniškai neliečiančios temos.

Minėdami seksualinio smurto prevencijos mėnesį ir Tarptautinę džinsų dieną, siunčiame žinią, kad esame nukentėjusiųjų pusėje ir dedame visas pastangas valstybės lygiu stabdyti visas šio smurto apraiškas bei sukurti veiksmingą prevencijos ir pagalbos sistemą. Pokyčiai jau pakeliui. Džinsų dienos iniciatyva svarbi ne tik kaip simbolis, bet ir kaip realus būdas keisti požiūrį. Pokytis prasideda nuo supratimo. Todėl apie smurtą turime kalbėti anksčiau, mokyklose, gimnazijose ir bendruomenėse. Svarbu, kad žmogus gebėtų atpažinti ribas ir suprastų, kad jis nėra tik seksualinio smurto auka. Jis ir kiekvienas šalia esantis žmogus gali būti pokyčio dalis.

Parlamentinė kontrolė ir išvažiuojamieji posėdžiai

Seimo narė kreipėsi į Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisiją, siūlydama inicijuoti parlamentinę kontrolę ir surengti neeilinį išvažiuojamąjį komisijos posėdį Gruzdžių socializacijos centre. Turime įvertinti, ar socializacijos centro darbuotojai turi pakankamai kompetencijų dirbti su seksualinį smurtą patyrusiais vaikais, ar auklėtiniai yra mokomi atpažinti seksualinio smurto ir priekabiavimo apraiškas, ar jiems sudarytos realios galimybės saugiai pranešti apie patiriamą smurtą be neigiamų pasekmių.

Taip pat skaitykite: Seimo komisija analizuos mobingą darbo vietose

Komisijos rekomendacijos institucijoms

• Siūloma inicijuoti tarpinstitucines ir tarpsektorines diskusijas dėl psichologinės pagalbos prieinamumo ir kokybės vertinimo modelio.
• Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų vykdyti ilgalaikę ir reguliarią priežiūrą nacionaliniu lygiu ir metodiškai vadovauti stebėsenai savivaldybėse.
• Siūloma pakeisti Psichologinės pagalbos teikimo aprašą, kad pagalba galėtų būti teikiama nuotoliniu būdu ne tik ekstremalių situacijų metu.

Diskusijų temos, aptartos Komisijos posėdžiuose

• Iššūkiai dėl psichologų trūkumo mokyklose ir jų kompetencijų didinimo poreikis;
• Poreikis mokyklose organizuoti psichologinės pagalbos teikimą nuotoliniu būdu;
• Pasikeitęs psichologų etatų finansavimo modelis;
• Švietimo pagalbos specialistų rengimo specifika;
• Psichologinės pagalbos konfidencialumo pažeidimų prevencija;
• Komunikacinių priemonių plėtra vaikų ir tėvų informuotumui didinti;
• Švietimo priemonės vaikams apie psichologo konfidencialumą ir informacijos perdavimo ribas;
• Priemonės stigmą mažinti ir pasitikėjimą didinti.

Komunikacija ir visuomenės įtraukimas

Komisijos nuomone, būtina plėsti komunikacines priemones, siekiant didinti vaikų ir tėvų informuotumą apie psichologinę pagalbą mokykloje ir už jos ribų. Diskusijų metu buvo pateikta įvairių siūlymų dėl psichologų darbo mokyklose ir švietimo pagalbos įstaigose organizavimo, nuotolinių psichologinių konsultacijų kūrimo poreikio (ypač aktualu atokiose savivaldybėse), priemonių, skirtų mažinti vaikų ir tėvų stigmą kreiptis pagalbos į psichologus (mokykloje ar už jos ribų), vaikų ir tėvų informavimo apie psichologinės pagalbos prieinamumą už mokyklos ribų.

Komisijos poveikis ir lūkesčiai

Džiaugiamės, kad susitikimo metu pavyko įtikinti švietimo, mokslo ir sporto ministrę proaktyviai siekti švietimo veiksmingumą didinančios švietimo pagalbos, užtikrinant jos prieinamumą visose mokyklose. Psichologinė pagalba mokyklose negali būti susiaurinta ir orientuota tik į specialiuosius ugdymo poreikius turinčius mokinius. Ji turi būti prieinama visiems mokyklos mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), užtikrinant Švietimo įstatyme nustatytų psichologinės pagalbos tikslų įgyvendinimą.

Prioritetas	Veiksmai
Psichologinės pagalbos prieinamumas	Nuotolinės konsultacijos, finansavimas koordinatoriams, psichologų etatų peržiūra
Prevencija mokyklose	Švietimas, šviečiamoji veikla, stigmą mažinančios iniciatyvos
Smurto prevencija	Tarptautinės iniciatyvos, informavimas, parama nukentėjusiems
Sisteminė stebėsena	Tarpinstitucinės diskusijos, nacionalinė priežiūra ir kokybės vertinimas

Komisija siūlo tęsti intensyvų dialogą tarp Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir veiksmingas prevencinių priemonių įgyvendinimas visose grandyse.

Taip pat skaitykite: senėjimo iššūkiai ir savižudybių prevencija

tags: #savizudybiu #ir #smurto #prevencijos #komisija