Tipiniai autizmo spektro sutrikimo bruožai vaikams

Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis skirtingomis formomis. ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja. Tai neurologinis sutrikimas, galintis pasireikšti skirtingomis formomis - paveikiant elgesį, socialinius ir komunikacinius įgūdžius, vaizduotę ir psichoemocinę būseną.

Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje veikystėje. Autizmas apima platų įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektrą, ir kiekvienas autizmu sergantis asmuo turi savitų stipriųjų pusių ir sunkumų. Autistiški asmenys yra daugialypiai ir individualūs, turintys ir bendrų bruožų, ir išskirtinių gebėjimų bei sunkumų, todėl šis sutrikimas vadinamas spektru.

Dažniausi elgesio ir komunikacijos požymiai

Dažniausi autizmo požymiai yra bendravimo sunkumai, sutrikę socialiniai kontaktai, pasikartojantis stereotipinis elgesys, priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams, neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius. Autizmas sukelia visą gyvenimą pasireiškiančias kokybinius socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio problemas.

• Socialinio bendravimo sutrikimas: akių kontakto stoka, noro bendrauti ir kurti santykius stoka, nemokėjimas sukurti abipusių santykių, socialinių taisyklių nesupratimas, kito žmogaus elgesio intencijų nesuvokimas.
• Kalbinio ir nekalbinio bendravimo sutrikimas: kalbos stoka ar vėluojanti kalbinė raida, kūno kalbos ir gestų stoka, sunkumai palaikant pokalbį, nesugebėjimas pasakoti, echolalijos.
• Ribotas ir pasikartojantis elgesys: ribotas interesų ratas, reikalavimas laikytis rutinos, susidomėjimas keistais dalykais, stereotipijos (plasnojimas, lingavimas, vaikščiojimas ant pirštų galų).
• Sensoriniai sutrikimai: neįprastos reakcijos į kvapus, garsus, skonius ar tekstūras, ypač jautrios arba visai nereaguojančios pojūčių reakcijos.

Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę. Dažniau jie žaidžia vieni, neįsitraukia į bendras veiklas.

Ankstyvieji požymiai pagal amžių

Pirmieji autizmo požymiai išryškėja 18-24 mėnesių amžiuje, o lengvesnės autizmo formos visai gali likti nepastebėtos. Kai kurios mamos teigia kitoniškumą pajutusios dar nėštumo metu. Vaikų raidos specialistai nurodo, kad dalį autizmo bruožų aplinkiniai gali pastebėti dar metų neturinčiam vaikui, o specialistai diagnozuoti dar iki antrojo ar trečiojo mažylio gimtadienio.

Taip pat skaitykite: Auklėtinių psichologinė gerovė

6-12 mėnesių kūdikiai

• Neigiamai, verksmingai ar apatiškai reaguoja į naujus žmones;
• Retai šypsosi kalbinamas ar kitose socialinėse situacijose;
• Nemėgsta žiūrėti į akis arba akių kontakto visai nėra;
• Sunkiau seka judančius daiktus akimis, perkelia dėmesį nuo daikto į žmogų ir atgal;
• Nereaguoja kviečiamas vardu;
• Nerodo susidomėjimo socialiniais žaidimais, tokiais kaip „kukū“;
• Nereaguoja į didelius garsus arba nepasuka galvos į juos ieškodamas garso šaltinio krypties;
• Pernelyg jautriai reaguoja į kai kuriuos garsus;
• Čiauška minimaliai ar visai nečiauška, vokalizacijos neįvairios;
• Nenaudoja pirminių gestų, tokių kaip mojavimas ir rodymas;
• Dažnai naudoja neįprastus kūno judesius, tokius kaip plasnojimas ar lingavimas.

13-24 mėnesių vaikai

• Nekalba arba kalba pavieniais žodžiais;
• Vaikšto ant kojų pirštų;
• Nevykdo elementarių vienos dalies žodinių paliepimų;
• Nemėgdžioja kitų naudojamų gestų, veiksmų ar veiklos.

2-3 metų vaikai

• Nekalbėti ar kalbėti tik pavieniais žodžiais;
• Nesidomėti bendraamžiais;
• Nevykdyti elementarių žodinių instrukcijų;
• Nesidomėti vaizduotės žaidimais;
• Su žaislais žaisti ne pagal paskirtį (juos rūšiuoti, rikiuoti);
• Norėti laikytis dienos ar veiklos rutinos ir jautriai reaguoti į pokyčius;
• Ypač jautriai reaguoti ar visai nereaguoti į tam tikrus garsus, kvapus, skonį ir kitus potyrius.

Regresas - įgūdžių praradimas

Mediciniai tyrimai rodo, kad kai kuriems autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams pasireiškia vystymosi regresija, t. y., grįžimas į ankstesnę būklę - kai viską atrodo gerai mokantis vaikas nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti. Tokia regresija pasireiškia tarp 1 ir 2 metų amžiaus. Regresas gali įvykti 1-2 metų amžiaus vaikams, tačiau vis dar nėra žinoma, kodėl kai kuriems vaikams regresuoja gebėjimai ir kas tai lemia. Dažniausiai regresas pastebimas ekspresyviojoje kalboje, pamiršta kai kuriuos jau išmoktus socialinius įgūdžius, tokius kaip akių kontakto palaikymas ar į kalbinimą reagavimas šypsena.

Diagnozė ir atpažinimas

Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau-Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti. Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5-2 metų amžiaus.

Autizmo sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu. Atliekant testą, stebimas vaiko elgesys, kalbos ir kognityviniai gebėjimai, dėmesio sukaupimas kalbant su specialistu ar atliekant specifinius žaidimus ir užduotis. Stebėjimo ir apklausos būdu medicinos psichologas vertina vaiko ryšį su žmonėmis, mėgdžiojimą, kūno valdymą, daiktų naudojimą ir prisitaikymą prie pokyčių. Taip pat stebi emocines ir vizualines reakcijas, pojūčių atsaką, verbalinį ir neverbalinį bendravimą, mąstymo nuoseklumą ir aktyvumo lygmenį.

Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas. Siekiant nustatyti diagnozę, gali būti skiriami papildomi tyrimai, tačiau šiuo metu diagnostikoje nėra rutiniškai naudojami instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Nors yra publikacijų, kurios nagrinėja tam tikrus pakitimus vaizdiniuose tyrimuose, tačiau tai nėra tiek plačiai ištirta, kad galėtų būti įtraukta į diagnostinius kriterijus.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Autizmo priežastys nėra iki galo suprastos. Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos.

Taip pat skaitykite: Kaip padėti socialinės rizikos vaikams

Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz. fenilketonurija, neurofibromatozė, tuberozinė sklerozė ir kt. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų. Moksliniai darbai taip pat rodo galimus biocheminių procesų sutrikimus: serotonino, epinefrino ir norepinefrino kiekio pakitimus, taip pat autizmui galimai susijusiai padidėjusiam opioido kiekiui.

Epidemiologija

Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Statistiniais duomenimis autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 % viso pasaulio gyventojų. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV duomenimis, autizmo spektro diagnozė 2016 m. buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas; manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.

Autizmas labiau paplitęs berniukų tarpe; mokslininkų duomenimis berniukų ir mergaičių santykis yra apytiksliai 4:1. Šis skirtumas yra didesnis tarp vaikų, turinčių aukštesnį intelekto koeficientą (IQ).

Gydymas ir pagalba

Autizmo gydymo būdai yra įvairūs ir skirtingi. Medikamentinis gydymas: šiuo metu dar nėra atrasto vaisto, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai. Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus. Neuroleptikų (haloperidolio, pimozido) poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau šie preparatai turi stiprų šalutinį poveikį ir ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas. Sedatyviniai preparatai skiriami miego sutrikimams gydyti.

Psichologinės ir pedagoginės priemonės: svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai.

Taip pat skaitykite: Vaikų priežiūra namuose

Išsamiai įvertinus vaiko elgesį įvairiose situacijose, numatomi pagrindiniai reikalavimai, kurių laikosi tėvai ir vaiką ugdantys specialistai. Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos.

Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus, pvz. vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia. Kadangi dėl veiksmų planavimo ir aplinkinių veiklos mėgdžiojimo stokos, autistiškiems vaikams sunku išmokti būtiniausių gyvenimo įgūdžių, ugdymo programose didelis dėmesys skiriamas savitarnos ir savitvarkos mokymui. Siekiant suformuoti tam tikrus įgūdžius, dažnai naudojama simbolių ar paveikslėlių seka, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnelius. Visi veiksmai, kuriuos vaikas atlieka, yra įvardijami konkrečioje situacijoje.

Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus. Sudarant individualias programas, priklausomai nuo vaiko gebėjimų, numatomi pažintinės veiklos, kalbos ir bendravimo skatinimo būdai. Programose numatomos užduotys vizualinės-motorinės koordinacijos, smulkiosios ir bendrosios motorikos ugdymui, nuosekliai formuojami žaidimo įgūdžiai.

Socialinė parama ir iššūkiai Lietuvoje

Šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, dažnai jaučia aplinkos smerkimą, nes jų vaikas elgiasi ne taip, kaip daugeliui įprasta. Dažniausiai tai, ko nepažįstame ir nesuprantame, sunku priimti. Neretai aplinkinių priėmimas bei supratimas autizmo spektro sutrikimus turintiems vaikams ypač svarbus. Vaikai, turintys stiprių raidos sutrikimų, be išorinės pagalbos visuomenėje adaptuojasi sunkiai. ASS turintys vaikai dėl socialinių įgūdžių trūkumo, padidėjusio neproduktyvaus aktyvumo, impulsyvumo, mokymosi sunkumų ir kt. kliūčių neretai patiria neigiamą aplinkinių vertinimą bei izoliaciją. Deja, kartu su vaikais, neretai izoliaciją jaučia ir tėvai.

Autizmo spektro sutrikimai yra viena plačiausiai tyrinėjamų vaikų psichiatrijos sričių, tačiau Lietuvoje su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais dirbantiems specialistams bei jų šeimoms labai trūksta bendrosios informacijos apie šių sutrikimų ypatumus, kuri galėtų padėti tiksliau parinkti ir taikyti reikiamą gydymo metodiką. Šiuo metu Lietuvoje naudojami metodai orientuoti į elgesio terapiją, tačiau trūksta į santykį orientuotų modelių. Kita problema ta, jog visi medicinos centrai skirti suteikti pagalbą šeimoms auginančioms vaikus su specialiais poreikiais yra išsidėstę didžiuosiuose Lietuvos miestuose, mažesnės savivaldybės stokoja patyrusių specialistų bei resursų.

Todėl svarbu didinti visuomenės supratimą apie autizmą, gerinti specialistų parengtį ir išplėsti prieinamų intervencijų tinklą visoje šalyje. Altamedica vykdo projektą „SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje“, kurio tikslas - sveikatos paslaugų netolygumų mažinimas, adaptuojant Lietuvoje nenaudotą metodiką darbui su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais, apmokant specialistus bei išplėstinės šeimos narius.

Amžiaus grupė	Pagrindiniai požymiai
6-12 mėn.	Akių kontakto stoka, nereagavimas į vardą, minimalus mėgdžiojimas, neįprasti judesiai
13-24 mėn.	Vėluojanti kalba, vaikščiojimas ant pirštų, nemėgdžiojimas, nevykdymas paprastų paliepimų
2-3 metai	Trūksta vaizduotės žaidimų, ribotas žaislų naudojimas, stiprus prisirišimas prie rutinos

Kada kreiptis į specialistus

Sunerimti ir kreiptis į specialistą reikėtų, jeigu vėluoja vaiko kalbos raida, trūksta socialinio įsitraukimo, jo elgesys yra pasikartojantis arba jis žaidžia netipiškai. Pastebėjus šiuos ar kitus sutrikimui būdingus požymius, svarbu kreiptis į specialistus - apsilankyti pas šeimos gydytoją arba gydytoją psichiatrą. Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus.

Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės. Vaikai gyvena taip pat, kaip ir visi kiti, tiesiog jie „kitaip“ suvokia juos supantį pasaulį. Klaidinga manyti, kad jiems visiškai nereikia bendravimo. Jie taip pat nori būti mylimi, suprasti, išklausyti.

tags: #tipiniai #vaikai #autizmas