Lietuvoje, siekiant skatinti užimtumą ir remti darbdavius, įdarbinančius tam tikras asmenų grupes, taikoma darbuotojų įdarbinimo subsidijavimo sistema. Ši sistema apima įvairias sąlygas ir nuostatas, kurios reglamentuoja subsidijų dydžius, mokėjimo trukmę bei reikalavimus tiek darbdaviams, tiek darbuotojams.
Įgyvendinant įdarbinimo subsidijuojant priemonę darbdaviams,įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siūlytus asmenis,mokama subsidija darbo užmokesčiui,apskaičiuojama procentais nuo įdarbintam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų,nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos,įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre.
Kas ir kada gali dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje
Kas gali dalyvauti? Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė aiškino, kad įdarbinimo subsidijuojant priemonėje gali dalyvauti asmenys, registruoti Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu.
Ji nurodė, kad prioritetas yra skiriamas vidutinių arba ribotų įsidarbinimo galimybių darbo ieškantiems asmenims, turintiems du ir daugiau darbo rinkoje papildomo rėmimo požymius, numatytus Užimtumo įstatyme.
Taip pat pirmumas yra teikiamas niekada priemonėse nedalyvavusiam ar ilgesnį laiką Užimtumo tarnyboje registruotam gyventojui.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų įdarbinimo programos
Darbdaviai taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Pvz.: jie negali turėti įsiskolinimų, sankcijų, baudų, negali būti likviduojami, bankrutuojantys ir kt.
„Darbdaviui pateikus paraišką dėl įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo, Užimtumo tarnyba įvertina, ar yra registruotų darbo ieškančių asmenų, kurių turima kvalifikacija ar kompetencija atitinka darbdavio nurodytus reikalavimus“, - komentavo atstovė.
Kodėl taikomas įdarbinimas subsidijuojant
Kam reikalingas įdarbinimas subsidijuojant? Remiantis informacija Užimtumo tarnybos svetainėje, darbdaviams, įdarbinusiems tarnybos siūlytus asmenis, yra mokama subsidija darbo užmokesčiui, t. y. jie atgauna dalį darbuotojui mokamo atlyginimo.
Taigi įdarbinimo subsidijuojant priemonė padeda darbdaviams rasti tinkamą darbuotoją, užpildyti trūkstamas darbo vietas ir dar už tai gauti pinigus.
Taip pat tai - ir pagalba darbuotojams, nes subsidijų paskatinti darbdaviai įdarbina socialiai pažeidžiamus, nekvalifikuotus darbuotojus, ilgalaikius bedarbius, kurių be šio paskatinimo galbūt net neįdarbintų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos subsidijos jaunimui
O taip yra prisidedama prie užimtumo didinimo, sunkiai darbą randančių asmenų integracijos į darbo rinką. Tad laimi abi pusės.
Konferencija „SOCIALINIS DARBAS BE SIENŲ: UŽSIENYJE DIRBANČIŲ LIETUVIŲ PATIRTYS“
Subsidijos darbo užmokesčiui: dydžiai ir bendros ribos
Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą remiamojo įdarbinimo priemonę, darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, nurodytus šio įstatymo 25 straipsnio 1-9 punktuose, arba išlaikantiems šio įstatymo 25 straipsnio 11, 12 ir 13 punktuose nurodytų asmenų darbo vietas, mokama subsidija darbo užmokesčiui.
Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
3) 50 procentų draudžiamųjų pajamų, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 3-9 punktuose nurodyti asmenys arba dirba šio įstatymo 25 straipsnio 13 punkte nurodyti asmenys.
Taip pat skaitykite: Jaunų socialinių darbuotojų integracija į darbo rinką
Subsidijų dydžiai pagal asmenų kategorijas
Pasak Užimtumo tarnybos, 75 proc. apskaičiuotų lėšų darbdavys atgauna, kai: neterminuotai įdarbina bedarbius, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia ir kuriems yra nustatytas iki 25 proc. dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - iki 25 proc. darbingumo lygis) arba sunkaus neįgalumo lygis; iki 36 mėn. įdarbina asmenis, kuriems yra suteiktas pabėgėlio statusas; iki 36 mėn. įdarbina asmenis, kuriems yra suteikta papildoma ar laikinoji apsauga; iki 36 mėn. įdarbina asmenis, turinčius teisę gauti laikinąją apsaugą iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo.
60 proc. apskaičiuotų lėšų darbdavys atgauna, kai: iki 36 mėn. įdarbina bedarbius, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia ir kuriems yra nustatytas 30-40 proc. dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - 30-40 proc. darbingumo lygis) arba vidutinio neįgalumo lygis.
50 proc. apskaičiuotų lėšų darbdavys atgauna, kai iki 6 mėn. įdarbina: bedarbius, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia ir kuriems yra nustatytas 45-55 proc. dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - 45-55 proc. darbingumo lygis) arba lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - lengvas neįgalumo lygis); nekvalifikuotus bedarbius, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų, reglamentuojančių profesinės kvalifikacijos pripažinimą, nustatyta tvarka; taip pat bedarbiai, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų, reglamentuojančių įgytos kompetencijos pripažinimą, nustatyta tvarka; ilgalaikius bedarbius iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė - ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir ilgalaikius bedarbius nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė - ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos; vyresnius kaip 45 metų bedarbius; asmenis, turinčius teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą; bedarbius iki 29 metų; pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedančius bedarbius; nėščias moteris, vaiko motiną (įmotę) arba tėvą (įtėvį), vaiko globėją, rūpintoją ir asmenis, faktiškai auginančius vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenis, prižiūrinčius šeimos narius su negalia, kuriems Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūros sprendimu yra nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra; grįžusius iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų; priklausomus nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigusius psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo.
Subsidijos mokėjimo terminai
Subsidija darbo užmokesčiui gali būti mokama: iki 6 mėn.,iki 36 mėn.
Subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo trukmė priklauso nuo įdarbinto asmens kategorijos ir gali būti: Iki 6 mėnesių per nepertraukiamą 18 mėnesių laikotarpį, jeigu darbo sutartis sudaryta su tam tikrais asmenimis. Iki 36 mėnesių per nepertraukiamą 48 mėnesių laikotarpį, jeigu darbo sutartis sudaryta su tam tikrais asmenimis. Neterminuotai per visą darbo laikotarpį, jeigu įdarbinami tam tikri asmenys.
Subsidija darbo užmokesčiui nemokama įdarbinto asmens tikslinių atostogų, laikinojo nedarbingumo laikotarpiais ar kitais teisės aktuose nustatytais atvejais, kai darbdavys nemoka darbo užmokesčio.
Subsidija prastovų metu: sąlygos ir įsipareigojimai
Darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 10 punkte nurodytiems užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, kurį galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas.
Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki karantino paskelbimo dienos nustatytas darbo užmokestis.
Subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudaro 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtos užimto asmens prastovos laikui.
Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio įstatymo 25 straipsnio 10 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.
Darbdaviams, kuriems iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, kai darbdavys užimtiems asmenims, įdarbintiems įgyvendinant šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka remiamojo įdarbinimo priemonę, paskelbia prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, subsidijos darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka mokėjimas sustabdomas ir nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos pradedama mokėti subsidija darbo užmokesčiui šio straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.
Atsakomybė už pažeidimus ir dalyvavimo ribojimai
Kai Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Valstybinė darbo inspekcija) nustato, kad užimtas asmuo, kurio darbdaviui buvo paskirta ir mokama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui, vykdo (vykdė) darbo funkcijas jam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtos prastovos metu, darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos privalo grąžinti visą iki šio pažeidimo nustatymo dienos jam išmokėtą šio straipsnio 3 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui sumą, gautą už darbuotoją, dėl kurio buvo nustatytas pažeidimas, ir dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų pritaikymo subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sprendimo nutraukti šio straipsnio 3 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą priėmimo dienos.
Kai Valstybinė darbo inspekcija nustato, kad darbdavys, kuriam buvo paskirta ir mokama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui, paskelbė prastovą pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, šis darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo sprendimo grąžinti jam išmokėtą šio straipsnio 3 dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui priėmimo dienos privalo grąžinti visą jam išmokėtą šio straipsnio 3 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui sumą, gautą už laikotarpį, kuriuo prastova buvo paskelbta pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
Toks darbdavys remiamojo įdarbinimo, darbo vietų pritaikymo subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali dalyvauti ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sprendimo nutraukti šio straipsnio 3 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą priėmimo dienos.
Informacijos viešumas
Informacija apie vadovaujantis šiuo straipsniu darbdaviams paskirtas ir išmokėtas subsidijas darbo užmokesčiui, nurodant subsidiją darbo užmokesčiui gaunančio darbdavio pavadinimą, jam išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui sumą ir asmenų, už kuriuos išmokėta subsidija darbo užmokesčiui, skaičių, taip pat informacija apie subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimą, vadovaujantis šio straipsnio 11 dalies 4 punktu, nurodant darbdavio, kuriam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutrauktas, pavadinimą, jam iki subsidijos darbo užmokesčiui nutraukimo išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą ir jos mokėjimo nutraukimo datą, skelbiama viešai Užimtumo tarnybos interneto svetainėje.
Šioje dalyje nurodyta informacija apie darbdaviams paskirtas ir išmokėtas subsidijas darbo užmokesčiui skelbiama iki subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos, o jeigu subsidiją darbo užmokesčiui gavęs darbdavys turi pareigą atitinkamą terminą po subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos išlaikyti darbo vietas, - iki sueina terminas darbo vietai išlaikyti.
Darbuotojo teisės ir įsipareigojimai dalyvaujant priemonėje
Aptardama minėtą atvejį M. Jankauskienė pabrėžė, kad subsidija darbo užmokesčiui yra skiriama ir mokama darbdaviui, todėl darbuotojui jokiu atveju subsidijų Užimtumo tarnybai grąžinti nereikia.
Vis tik darbuotojas, subsidijos mokėjimo laikotarpiu išėjęs iš darbo savo noru, t. y. nutraukęs dalyvavimą įdarbinimo subsidijuojant priemonėje be svarbių priežasčių, netenka bedarbio statuso 6 mėnesiams, o tuo pačiu ir bedarbiui mokamos išmokos.
Nebent įdarbinimo subsidijuojant priemonė yra taikoma neterminuotai - tuomet ši nuobauda yra netaikoma.
Be to, įdarbinimo subsidijuojant priemonėje dalyvavę asmenys, išskyrus išimtis, pakartotinai dalyvauti priemonėje gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo paskutinės dalyvavimo šioje priemonėje dienos.
Vis tik, jei darbuotojas iš darbo išeina dėl svarbios priežasties - ligos, karo prievolės, įstatymo pareigų vykdymo ar darbdaviui pripažinus, kad išbandymo rezultatai nėra patenkinami - bedarbio statusas iš darbuotojo nėra atimamas, aiškino Užimtumo tarnybos atstovė.
Darbdavio apribojimai atleidžiant subsidijuojamus darbuotojus
Pasak M. Jankauskienės, darbdaviai, įgyvendinantys įdarbinimo subsidijuojant priemonę ir per 6 mėnesius atleidę iš darbo bent vieną Užimtumo tarnybos siųstą asmenį, pakartotinai dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, baigus mokėti nurodytą subsidiją.
Ji įvardijo, kad šis draudimas 12 mėn. dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje darbdaviui nėra taikomas, kai darbuotojai yra atleidžiami: šalims susitarus dėl išbandymo; darbuotojo iniciatyva; dėl darbuotojo kaltės; nesant darbo sutarties šalių valios; asmeniui pradėjus dirbti pagal kitą darbo sutartį; darbuotojui mirus.
Parama neįgaliųjų įdarbinimui ir lengvatos darbdaviams
Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų.
Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius asmenis yra taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui.
Smulkiau apie jas galite sužinoti teritorinėje darbo biržoje.
Subsidijų dydžiai įdarbinant neįgaliuosius
Subsidijų dydžiai gali skirtis priklausomai nuo įdarbinto asmens kategorijos.
| Asmens kategorija | Subsidijos dydis |
|---|---|
| Neįgalieji | Iki 75% darbo užmokesčio |
| Nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų | Iki 60% darbo užmokesčio |
| Kiti Užimtumo Tarnyboje registruoti asmenys | Iki 50% darbo užmokesčio |
Praktinis atvejis: darbuotojo išėjimas ir subsidijos
Viena moteris socialinio tinklo grupėje anonimiškai papasakojo, kad Užimtumo tarnyboje buvo užsiregistravusi beveik 5 mėnesius.
„Susiradau darbą ir Užimtumo tarnyba darbovietei moka subsidijas už mane. Tai dabar 6 mėn. negalėsiu išeiti savo noru. Jei išeisiu, turėsiu sumokėti pati tą subsidijos sumą. Jeigu pati darbovietė atleis mane, kas tada? Jau dabar matau, kad bus problemų su ta darboviete ir tikrai ilgai netempsiu. Ar išvis turiu galimybę išeiti iš darbo savo noru, kad toliau galėčiau gauti bedarbio išmoką?“ - teiravosi darbuotoja.
Aptardama minėtą atvejį M. Jankauskienė pabrėžė, kad subsidija darbo užmokesčiui yra skiriama ir mokama darbdaviui, todėl darbuotojui jokiu atveju subsidijų Užimtumo tarnybai grąžinti nereikia.
Papildomos pastabos dėl apskaitos ir teisinių ribų
Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre.
Lietuvoje, siekiant skatinti užimtumą ir remti darbdavius, įdarbinančius tam tikras asmenų grupes, taikoma darbuotojų įdarbinimo subsidijavimo sistema.
tags: #tinkantys #idarbinimui #subsidijuojant