Šio straipsnio tikslas - išsamiai apžvelgti, kokie yra socialinių įmonių įdarbintų neįgaliųjų privalumai, kokia valstybės parama yra teikiama ir kokie pokyčiai Seime svarstomi socialinių įmonių reformos kontekste. Diskusijoje akivaizdu, kad tikslas nėra naikinti darbo vietas neįgaliems žmonėms, o išgryninti modelį ir pagerinti paramos skirstymo taisykles, siekiant efektyvesnio įsitraukimo į atvirą darbo rinką.
Socialinių įmonių tikslas ir aktualumas
Atsižvelgiant į pateiktą materialą, socialinės įmonės siekia įdarbinti neįgaliuosius ir teikti jų poreikius atitinkančias darbo vietas, tačiau daug svarbiau - užtikrinti realų įdarbinimą, o ne „popierinį“ statusą. Socialinių įmonių asociacijos atstovas ir įmonės „BSS grupė“ direktorius D. Plečkaitis teigia, kad įmonės be socialinio statuso gauna mažesnes subsidijas, todėl verslas gali būti suinteresuotas jų įtraukti į darbo rinką tik susiformavus teisingoms sąlygoms. Jei siekiama išgryninti modelį, svarbu nustatyti, kas yra blogai su socialinėmis įmonėmis, ir aiškiai teikti pelno perskirstymo arba darbo vietų saugojimo mechanizmus.
Parama ir subsidijų mechanizmai
Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja įvairios valstybės subsidijos įdarbinant negalią turinčius žmones. Socialinės įmonės jau gauna įvairias subsidijas, kurios yra skirstomos atsižvelgiant į darbo vietos pritaikymo poreikį ir įdarbinimo pobūdį. Nuo 2023 metų planuojama, kad subsidijos bus teikiamos visoms įmonėms, o ne tik socialinės įmonės statusą turinčioms, - tai reiškia, kad darbo vietų pritaikymo išlaidos, darbo asistento išlaidos ir kiti kriterijai bus taikomi platesniam naudotojų ratui.
Darbdaviams, įdarbinantiesiems negalią turinčius asmenis, siūlomos įvairios lengvatos: subsidijos darbo užmokesčiui, subsidijos darbo vietos pritaikymui ir techninės pagalbos priemonėms. Subsidijos dydžiai priklauso nuo darbingumo lygio ir nuo to, ar įsteigiama nauja darbo vieta, ar pritaikoma esama. Pritaikomos ir darbo asistento išlaidos, kurių dydis pagal 2023 metus siekia procentinį dalį nuo minimalaus valandinio atlygio.
- Darbo vietos pritaikymas: iki 26 000 eurų vienai darbo vietai; šiems poreikiams skiriamos lėšos daiktams ir įrangai įsigyti ar atnaujinti.
- Darbo asistento išlaidos: 62% minimalaus valandinio atlygio už kiekvieną asmenį, turintį poreikį asistento.
- Parama įdarbintojo darbo užmokesčiui: subsidijos mokamos už tuos darbuotojus, kurie buvo įdarbinti iki reformos įsigaliojimo.
Be to, ministerija pabrėžia, kad įdarbinimo su parama teikiama pagalba pradžioje, o po to - pereinant prie ilgalaikio įsidarbinimo ir lydimosios pagalbos. Siekiama skatinti neįgaliuosius įsitraukti į atvirąją darbo rinką, o darbdaviams suteikti galimybę įsidarbinti su tarpinėmis paslaugomis. Taip pat prioritetas teikiamas darbingo amžiaus neįgaliesiems, o ne pensinio amžiaus darbuotojams, siekiant efektyvesnio įtraukti į darbo rinką.
Taip pat skaitykite: Panevėžio socialinių įmonių pasiekimai
Teisinė ir praktinė parama - ką reiškia įdarbinimas su parama
Įdarbinimo su parama modelis grindžiamas „pirma įdarbinimas - paskui mokymasis“ (place then train) principu, todėl kai įdarbinama neįgaliųjų pagalba, tęsiama pagalba mokymosi proceso metu. Ši praktika pasirodė veiksminga įvairiose pasaulio šalyse - nuo Honkongo iki Čekijos, o Nyderlanduose veikia daugiau nei 350 įmonių teikiančių įdarbinimo su parama paslaugas.
Lietuvoje įdarbinimo su parama paslaugos šiuo metu teikiamos dažniausiai per nevyriausybines organizacijas, pavyzdžiui, VšĮ SOPA, tačiau jos nėra įteisintos kaip įprasta valstybės paslauga. Politikų nuomone, verta įtraukti šias paslaugas į valstybės mastą, siekiant užtikrinti vienodas galimybes ir sistemišką paramą įdarbinant žmones su įvairia negalia.
Svarbu atkreipti dėmesį į demografines tendencijas: Lietuvoje dabar dirba apie 28% visų darbingo amžiaus žmonių su negalia, o daugiau kaip 166 000 negalią turinčių asmenų neturi darbo. Tai rodo, kad realus įsidarbinimas atviroje rinkoje yra prioritetas, o socialinės įmonės vaidina tik dalinį vaidmenį šio proceso kontekste.
Konkrečios įmonės pavyzdžiai ir įsidarbinimo praktika
Didelis dėmesys skiriamas tinkamų darbo vietų pritaikymui: „Rimi Lietuva“ per metus įdarbina daugybę neįgaliųjų, o naujoje Kauno parduotuvėje jau dirbs trys darbuotojai su klausos negalia. Įmonė remiasi ilgesnę laiką trunkančia integracijos programa ir nuosekliais įdarbinimo žingsniais, kurie leidžia žmonėms pereiti nuo asistento iki savarankiško darbo. Be to, įmonės pastebi, kad įvairovė komandose tapo įprasta ir teigiamai vertinama.
Panašiai „DUOday“ iniciatyva įrodė įmonių įsipareigojimą daugiau įtraukti negalią turinčius darbuotojus. Įmonės rodo, kad žmonės su negalia gali būti labai motyvuoti ir ištikimi, o jų įgūdžiai praturtina komandas. Tačiau iššūkių išlieka - trūksta individualizuotų paslaugų, profesionalių karjeros konsultacijų ir nuolatinės paramos po įsidarbinimo.
Taip pat skaitykite: Socialinės įmonės ir iššūkiai
Darbdavių požiūrio ir socialinio dialogo istorija
Seimo ir verslo atstovai siekia suderinti reformos tikslus: pažaboti nesąžiningas praktikas, kurios leidžia įdarbinti „popieriniu“ statusu, ir tuo pačiu užtikrinti, kad realiosios įsidarbinimo galimybės būtų prieinamos žmonėms su negalia. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė pabrėžia, kad integracija į atvirą darbo rinką suteiks realias galimybes įsidarbinti, o įmonės gaus ilgalaikę paramą. Jos teigimu, būtina plėtoti darbo vietų pritaikymo galimybes, lydimąją pagalbą ir atvejo vadybos principą Užimtumo tarnyboje.
Formuojamas požiūris, kad įdarbinimo su parama priemonės turi būti pritaikytos individualiems poreikiams ir gebėjimams. Viceministrė skatina tobulinti teisinę bazę ir užtikrinti, kad negalia netaptų kliūtimi į darbo rinką. Absoliuti dauguma tyrimų dalyvių teigia, jog negalią turintys darbuotojai yra lojalūs ir konkurencingos kompetencijos turinčių darbuotojų sąlygomis gali būti naudingi įmonėms.
Statistinė apžvalga ir įsidarbinimo tendencijos
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 116 socialinių įmonių, kuriose dirba neįgalieji; per metus kurios įdarbina šimtus žmonių. Per 2023 metus subsidijos įdarbinant negalią turinčius darbuotojus gali būti suteikiamos iki 26 000 eurų vienai darbo vietai, o darbų patirties įgijimui - papildomos lėšos. Per pastaruosius kelerius metus parama keitėsi - siekiama, kad neįgalieji būtų įdarbinami ne tik socialinėse įmonėse, bet ir visuose verslo sektoriuose.
Tarptautiniu lygiu įdarbinimo su parama modeliai demonstruoja, kad tinkamai sukomponuotos paslaugos gali padėti įtraukti į darbo rinką neįgaliuosius, ypač tiems, kurių darbingumo lygis yra mažesnis ar turi sudėtingesnes poreikius. Lietuvoje vis dar trūksta išsamios integracijos politinės programos, bet augantis dėmesys šiai sričiai kelia optimizmą dėl tolesnių pokyčių.
Praktiniai patarimai darbdaviams ir darbuotojams
Darbdaviams rekomenduojama kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl darbo vietų įdarbinimo su parama, registruoti laisvas vietas ir pasinaudoti Specialistų konsultacijomis. Darbuotojams su negalia svarbu žinoti savo teises dėl galimos nemokamos atostogos (iki 30 kalendorinių dienų), lankstų darbo laiką ir galimybę naudotis darbo asistento paslaugomis, kai to reikia. Taip pat svarbu, kad darbo vietos būtų pritaikytos žmogaus fizinėms galimybėms, o atleidimo tvarka - teisėta ir skaidri, su tinkamai numatytu įspėjimo laikotarpiu bei išeitinėmis išmokomis.
Taip pat skaitykite: Ambulatorinė klinika Kuncuose
- Atlikti individualią darbo vietos įvertinimo analizę ir pritaikyti ją konkrečiam darbuotojui.
- Aiškiai išgryninti įdarbinimo su parama procesą su atvejo vadybininku ir pagalbos planais.
- Užtikrinti nuolatinę pagalbą ir integracinius mokymus tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.
- Kopti geruosius pavyzdžius ir skatinti įvairovės kultūrą įmonėje.
tags: #imones #priimancios #neigaliuosius #i #darba