Santuoka yra ryšys tarp vyro ir moters, kuriuo sutuoktiniai Dievo ir Bažnyčios akivaizdoje dovanoja save vienas kitam ir priima vienas kitą. Santuokinį ryšį įtvirtino Dievas kaip visą gyvenimą galiojančią ir neišardomą gyvenimo bei meilės bendriją. Tad santuoka skirta sutuoktinių gerovei, vaikų gimdymui ir auklėjimui. Bažnyčia vadovaujasi Jėzaus nurodymu:„Taigi jie - jau nebe du, o vienas kūnas.“ Remiantis šiuo Jėzaus mokymu, Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodekse apie santuokos neišardomumą sakoma taip: „Tikros ir įvykdytos santuokos negali išardyti jokia žmogiška galia ir dėl jokios priežasties, išskyrus mirtį“ (Kanonų Teisės Kodeksas, kan. 1141).
Ar santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, dažniausiai sprendžia bažnytinis teismas (tribunolas) vyskupijoje, kurioje ji buvo sudaryta. Tačiau bylą gali nagrinėti ir tribunolas tos vyskupijos, kurioje gyvena ieškovas arba atsakovas arba tos vietos, kur gyvena dauguma liudytojų. Atvejį kruopščiai ištyręs, vyskupijos teismas gali konstatuoti, kad santuoka nuo pat pradžių buvo negaliojanti. Naudinga nuoroda: Pokalbis su Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio teismo teisėju, kanonų teisės dr. kun. Dievas, sukūręs žmogų iš meilės, pašaukė jį meilei, kuri yra pagrindinis pašaukimas.
Dievas paskyrė vyrą ir moterį vienas kitam, kad jie būtų jau nebe du, o vienas kūnas: jie turi gyventi meile ir meilėje, būti vaisingi ir tapti Dievo, kuris yra Meilė, ženklu. Santuokos Sakramentas įvyksta Dievo ir Bažnyčios akivaizdoje, vyrui ir moteriai tariant priesaiką, kurią priima Dievas ir kuri įgyvendinama fiziniu poros susivienijimu. Kadangi pats Dievas suriša santuoką, ji yra nenutraukiama iki vieno iš sutuoktinių mirties. Santuokos sakramento sudarymas yra labai rimtas ir atsakingas gyvenimo žingsninis, kadangi prisiekiama gerbti, mylėti ir rūpintis vienas kitu visą gyvenimą.
- Sužadėtiniai patiki savo santykį Dievui, prašydami jo palaiminimo. Pasiryždami tapti Dievo meilės išraiška, jie leidžia meilei juos keisti.
- Vatikano II Susirinkimas apie Santuokos sakramento sako: Santuokos ryšį nustatė Kūrėjas, ir Jėzus Kristus ją iškėlė į sakramento orumą (Gaudium et spes).
- Vestuvės gali vykti įvairiai, tačiau kulminacija dažnai yra Santuokos sakramento liturgija ir jaunavedžių priesaika prie altoriaus.
Paskui vyksta žiedų palaiminimas ir įteikimas. Galiausiai palaiminami abu sutuoktiniai. Prie bažnytinės santuokos apeigų galite prisidėti ir patys.
Ekumeninis kontekstas ir santuokos vieta teologijoje
Vatikano II Susirinkimas aiškiai prašo katalikus meilingai pasiekti visus kitus krikščionis tokia meile, kuri trokštų įveikti tai, kas juos skiria. Susirinkimo požiūriu, katalikai su viltimi ir malda privalo prisidėti prie krikščionių vienybės. 1967-1970 m. paskelbto ekumeninio vadovo tikslai - skatinti dialogą, neišvengiant doktrinos principų, ir teikti ganytojams įrankius: visos Bažnyčios turi laikytis vieningų nurodymų ekumeninės veiklos srityje. Ekumeninis judėjimas yra Dievo malonė, Tėvo suteikta kaip atsakas į Jėzaus maldą „kad visi būtų viena“. Krikštytieji Kristaus vardu yra kviečiami siekti vienybės, o krikščionių bendruomenių įvairovė laikoma Bažnyčios universalumo ženklu.
Taip pat skaitykite: susipažinkite su Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedros profesoriais
Santuokos sakramentas
Santuokos sakramento teologinė prasmė
Katalikų Bažnyčios katekizme teigiama, kad Santuokos sakramentas įvyksta Dievo ir Bažnyčios akivaizdoje, o jo esmė - priesaika, kurią priima Dievas ir kuri įgyvendinama fiziniu poros susivienijimu. Vestuvės pasibaigusios, santuoka lieka neišardoma. Iš Dievo įsakymo kyla santuokos nuostatos, o Apostolo paveiksluose santuokinis ryšys dažnai vienijamas su KristausGyvybe Bažnyčiai. Teologija pabrėžia, kad santuoka skirta sutuoktinių gerovei ir vaikų auklėjimui, o bažnytinė bendruomenė liudyti šią sakramentalinę bendrystę.
| Teologijos kryptys | Likęs poveikis |
|---|---|
| Ekumeninis sąjūdis | Siekiama krikščionių vienybės pagal dieviškąją valią |
| Santuokos sakramento svarba | Neišardomumas, įžadų priesaika, Dievo palaiminimas |
Priesaikos tekstas ir apeigų forma
Aš, N., imu tave, N., savo žmoną ir prisiekiu visada būti tau ištikimas: kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims, - visą gyvenimą tave mylėsiu ir gerbsiu. Aš, N., imu tave, N., savo vyru ir prisiekiu visada būti tau ištikima: kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims, - visą gyvenimą tave mylėsiu ir gerbsiu. Po to kunigas palaimina žiedus ir juos įteikia. Galiausiai palaiminami abu sutuoktiniai.
Taip pat skaitykite: Kas yra agresyvus asmuo?
Taip pat skaitykite: Kaip reikalauti, jei esate neįgalus
tags: #teologijos #profesoriai #neigalus #istekejo #uz #neigalaus