Vos ne kasdien kiekvienas susiduriame su ginčais, problemų sprendimu ir sprendimų priėmimu. Tačiau kiek iš mūsų buvo mokomi, kaip reikia spręsti problemas? Žmonės, susidūrę su problema, linkę daryti tris dalykus:
- mes bijome arba jaučiamės nepatogiai ir norime, kad problema dingtų;
- manome, kad turime sugalvoti sprendimą ir tai turi būti teisingas problemų sprendimas;
- ieškome, ką apkaltinti dėl problemos atsiradimo.
Kitaip tariant, susidūrimas su problema tampa problema. Yra dvi priežastys, kodėl mes linkę į problemą žiūrėti kaip į problemą: ji turi būti išspręsta (dažnai vadovui pageidaujant kuo greičiau) ir nesame tikri, kaip rasti geriausią sprendimą jai išspręsti.
Daugelis iš mūsų yra linkę nemėgti konfliktų. Mes nesijaučiame patogiai spręsdami konfliktus ir linkę jausti, kad nutiks kažkas blogo. Kalbant apie problemas ir konfliktus, reikia atsiminti du svarbius dalykus: jie vyksta nuolat ir tai yra galimybė pagerinti tarpusavio santykius.
Problemų atsiradimas iš tikrųjų suteikia mums informaciją, kurią galime panaudoti norėdami pašalinti problemos atsiradimo priežastis ir patobulinti darbinius procesus. Problemos sprendime didžiausia klaida - noras kuo greičiau išspręsti problemą. Savaime tai nėra blogai, tačiau skubėjimas dažniausiai lemia neteisingų ar mažiau teisingų sprendimų pasirinkimą. Ką tikrai reikia padaryti sprendžiant problemą, tai sulėtinti tempą. Problema yra kaip kelio vingis. Per didelis greitis gali taip ir neleisti išvažiuoti iš posūkio. Jeigu nesate tikri, ar patys pajėgsite išspręsti kilusį ginčą, pagalbos galite kreiptis į mediatorių.
Šie žingsniai gali būti naudingi efektyviai sprendžiant problemas tiek didelėje kompanijoje, tiek tarp dviejų žmonių ar vieno asmens, kuris atsidūręs sudėtingoje situacijoje. Kuo didesnė ir svarbesnė problema, tuo naudingiau ją spręsti vadovaujantis aukščiau nurodytais žingsniais.
Taip pat skaitykite: Vaiko Globa
Teismo sprendimas dėl falsifikuotų Covid vakcinų / 2026 01 21
Efektyvaus problemų sprendimo žingsniai
- Nustatykite problemas - pirmiausia reikia aiškiai identifikuoti problemą.
- Supraskite kiekvieno interesus - atpažinkite tikruosius visų šalių interesus. Kiekvienas nori patenkinti savo tikruosius sprendimus, o geriausias sprendimas yra tas, kuris tenkina kiekvieno interesus.
- Įvardykite galimus sprendimus - „minčių lietus“ (angl.
- Įvertinkite galimybes - apsvarstykite visus „už“ ir „prieš“ dėl kiekvieno potencialaus pasirinkimo.
- Užrašykite sprendimo įgyvendinimo sąlygas - nepasikliaukite atmintimi, nes po kurio laiko kiekvienas atsimins skirtingai.
- Sutarkite dėl rezultato stebėjimo ir vertinimo - sutartos sąlygos gali reikalauti pakeitimo priklausomai nuo ateityje įvyksiančių nenumatytų aplinkybių.
Efektyvaus problemų sprendimo rezultato stebėjimas ir vertinimas reikalauja šiek tiek laiko ir dėmesio, tačiau ne tiek, kiek to reikalauja neišspręsta problema.
Socialinės problemos Lietuvoje
Bendriausia prasme socialinis darbas reiškia visuomeninę veiklą, kurios tikslas - dėl ekonominių, sveikatos, asmeninių ir kitų priežasčių socialinėje atskirtyje atsidūrusiems asmenims padėti savarankiškai ir visavertiškai gyventi visuomenėje. Socialinės pagalbos problemą žmonės sprendė visais laikais ir visose kultūrose, bet skyrėsi problemos sprendimo būdai atsižvelgiant į visuomenės sandarą, religiją, kultūrą, vyraujančias laikotarpio idėjas.
Profesionalus socialinis darbas yra šiuolaikiškų Vakarų visuomenių pagalbos būdas, ėmęs formuotis 19 a. Socialinis darbas kaip profesinės veiklos sritis galėjo atsirasti šiuolaikinėje funkcinės diferenciacijos visuomenėje, kurioje visuomenės gyvenimo įvairias funkcijas įgyvendina atitinkamos sistemos - ekonomikos, politikos, švietimo, teisės, sveikatos, socialinės apsaugos. Tokių visuomenių socialinės pagalbos problema dažniausiai sprendžiama įsteigiant pirminę, bendrąją, individų socialinę apsaugą (organizuojamą per socialinį draudimą, skirtą apsaugoti individus nuo dažniausiai pasitaikančių rizikų - nedarbo, ligos, senatvės, motinystės, skurdo ir kita) ir inicijuojant antrinę, specializuotą, socialinę apsaugą - socialinį darbą (tai yra individualizuotą komunikacinio pobūdžio pagalbą asmenims, kurių gyvenimo problemoms spręsti nepakanka materialios paramos).
Tik pirminės socialinės apsaugos atsiradimas (materiali valstybės pagalba individams) leido plėtotis socialinio darbo sričiai ir susitelkti prie esminės jos funkcijos - pagalbos individams gyventi savarankiškai ir visavertiškai.
Lietuvoje profesionalus socialinis darbas ėmė formuotis 1990 atkūrus nepriklausomybę. Socialinio darbo vėlyvą raidą labiausiai lėmė 19-20 a. politiniai pokyčiai, t. p. kultūriniai veiksniai - maža demokratijos patirtis, pilietinės visuomenės nebuvimas, silpna ekonomika.
Taip pat skaitykite: Socialinės paramos tikslai Lietuvoje
Nuo 1990 ėmus naikinti aprūpinimo sovietinę sistemą išryškėjo profesionalios socialinės pagalbos poreikis, todėl 1990-2000 socialinis darbas plėtojosi labai sparčiai. Buvo kuriama socialinių paslaugų sistema, pertvarkomos globos įstaigos, steigiamos socialinio darbo organizacijos, savivaldybėse ir seniūnijose įvesti socialinių darbuotojų etatai, aukštosiose mokyklose pradėta rengti socialinio darbo specialistus, buvo perkvalifikuojami kitų sričių specialistai.
Pagrindinės socialinės problemos Lietuvoje:
- Alkoholizmas
- Asocialios šeimos
- Skurdas
- Nusikaltimai
- Savižudybės
Skurdas Lietuvoje
Problema 2012 m. kas penktas Lietuvos gyventojas buvo žemiau skurdo ribos, o 18-24 metų jaunimo skurdo rizikos lygis viršijo šalies vidurkį. Statistikoje vis labiau ima ryškėti ir nuolat auganti kaimo ir miesto atskirtis - mažesnes už skurdo rizikos ribą pajamas 2012 m. mieste gavo 13,7 %, kaime - 28,5 % gyventojų. Tačiau dėl vidinės migracijos tuštėjantys kaimai byloja ir apie kitokią problemą - ten tiesiog nėra ką veikti.
Socialinis verslas
Tuo tarpu kitoje kreivės pusėje - džiuginantys Lietuvos verslumo rodikliai. 2012 m. pabaigoje Lietuvoje buvo užregistruota 14 866 nauji juridiniai asmenys, o pagal tarptautinius verslumo rodiklius tais pačiais metais Lietuva pakilo net 17 pozicijų - iš 21-os vietos į 4-ą. Kaip visa tai gali padėti išspręsti įsisenėjusias visuomenės problemas? Dėl savo unikalaus verslo modelio, socialinis verslas turi dvi misijas - spręsti socialinę problemą ir kartu generuoti pelną. Kol kas socialinio verslo potencialas Lietuvoje neišnaudotas, nes nei pradedantys verslininkai, nei valdžios atstovai nėra girdėję apie tokią verslo formą arba jos nesupranta.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas programų palaikymui ir išvystymui, į ką įeina tam gerai organizuotos jaunimo stovyklos, laisvalaikio užsiėmimai, pagalba esminių poreikių sveikam išgyvenimui. Būtų gerai, jei į šių darbų vykdymą aktyviai įsijungtų parapijų ir labdaros vienetai, kad organizuotų savo darbą Lietuvai, skaitydamiesi su esminių poreikių patenkinimu, kas užtikrintų pozityvią mūsų tautos ateitį.
O kad visų šių išgyvenimų sunkumai palengvėtų, svarbu mūsų darbe bendradarbiauti, analizuoti ir suprasti pagalbos prioritetus; apmąstyti, išdiskutuoti ir išryškinti, kokiu būdu ir kokia linkme būtų naudinga vykdyti Lietuvos žmonėms mūsų pagalbos darbą.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės slaugos tikslai šeimai
Lyčių lygybė
Lyčių lygybė siejama su vyrų ir moterų lygių galimybių užtikrinimu veikti privataus ir viešojo gyvenimo sferose. Ne retai išgirstame, jog ir dabar šiuo klausimu mūsų šalyje viskas gerai - tiek vyrai, tiek moterys dirba įvairiose srityse, vyrai vis dažniau išeina tėvystės atostogų, šalies prezidentė yra moteris ir panašiai. Kitaip tariant lygybę mes turime ir tai tik dirbtinė problema. Tačiau šioje vietoje svarbus suvokimas, kad lyčių lygybės problemų sprendimas - tai drauge yra ir įvairių ilgalaikių socialinių bei ekonominių problemų sprendimas.
Europos Sąjungos lyčių lygybės indeksas atspindi padėtį kiekvienoje ES šalyje ir parodo jog dar nei vienoje srityje nėra pasiekta visiška vyrų ir moterų lygybė. Lietuva nors per kelis metus pakilo per dvi pozicijas, tačiau vis tiek išlieka ES sąrašo gale. Europos Sąjungos vidurkis - 66,2 balai iš 100 galimų. Pirmą vietą užėmė Švedija, surinkusi 82,6, paskutinę - Graikija, pelniusi vos 50.
| Šalis | Lyčių lygybės indeksas |
|---|---|
| Švedija | 82,6 |
| ES vidurkis | 66,2 |
| Lietuva | (ES sąrašo gale) |
| Graikija | 50 |
Pavyzdžiui, manoma, kad vyras privalo būti stiprus, sveikas, ištvermingas, gebantis aprūpinti šeimą, niekada neturintis problemų, silpnybių ar emocinių sunkumų. Šios normos neatitinkantiems vyrams būdinga frustracija ir iš to kylantis elgesys, nukreiptas prieš save arba kitus. To padariniai- trumpesnė gyvenimo trukmė dėl priežasčių, susijusių su vyrų elgsena: tabako ir alkoholio vartojimu, transporto įvykiais, smurtu (2017 metais Lietuvoje 82 proc. mirusiųjų dėl su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių buvo vyrai).
Taip pat manoma, kad moteris privalo daugiau laiko skirti šeimai, vaikų ir neįgalių, pagyvenusių asmenų priežiūrai, namų ruošai, maisto gaminimui, būti rūpestinga, švelni, globėjiška. Dėl to moterys daugiau laiko skiria šeimos poreikiams ir dažniau patiria darbo, globos ir asmeninio gyvenimo derinimo iššūkių. Pavyzdžiui, iš visų asmenų, imančių vaiko priežiūros atostogas, moterys sudaro 77 proc., o tai atsiliepia moterų atlyginimams ir karjeros galimybėms. To padariniai - 17 proc. mažesnės moterų pensijos, didesnė moterų rizika patirti skurdą senatvėje.
Ekonominiai iššūkiai
Pirmoji problema - menkas gyventojų pasitikėjimas politine šalies vadovybe ir pastarosios gebėjimai reaguoti į ekonominius iššūkius. Pagerinti padėtį ir garantuoti pagrįstus valdžios sprendimus galėtų tai, kad visi siūlomi sprendimai turi būti ekspertų įvertinti, atsižvelgiant į galimą jų įtaką ekonomikai. Toks reikalavimas taikomas priimant dokumentus Europos Parlamente.
Kitas galimas sprendimo būdas - nepriklausomos nuo partijų ir valdininkijos ekspertų grupės įsteigimas. Grupė būtų įgaliota teikti nuomonę dėl mokesčių, biudžeto ir kitų finansinių ekonominių sprendimų. Tokios sistemos veika Švedijoje, Vokietijoje, o ES finansų rinkos reformai parengti apskritai buvo įsteigta speciali ekspertų grupė. Lietuvoje yra rimtų mokslinių institutų ir centrų, kurių vadovai tokius darbus galėtų atlikti.
Antra problema - didelis atotrūkis tarp mažiausio darbo užmokesčio ir didžiausių gaunamų pajamų. Lietuvoje skirtumas gerokai viršija ES vidurkį. ES šalys naudoja įvairius metodus socialiniams netolygumams mažinti ir tam daug dėmesio skiria ne tik socialdemokratų, bet ir konservatorių bei liberalių partijų vyriausybės. Ekonominiu sunkmečiu problemą galima spręsti laikinai įvedus papildomą apmokestinimą pajamoms, kurios daugiau kaip 5-6 kartus viršija vidutinį darbo užmokestį.
Trečia problema - verslui labai sunku planuoti savo ateities veiklą, nes mokestinė sistema dabar yra gerokai sujaukta ir sunku įvertinti investicijų grąžą po dvejų ar trejų metų. Ekonominė padėtis pasaulyje gerėja, ir investuotojai dairosi naujų plėtros galimybių, tad būtų pravartu jiems nurodyti verslo sąlygų perspektyvas Lietuvoje. Pirmiausia reikėtų atlikti sisteminį mokesčių sistemos ir jos įtakos ekonomikos augimui įvertinimą, atsižvelgiant ir į tai, kad ES siūloma sumažinti fizinių asmenų pajamų mokestį, įvedant naują anglies dvideginio mokestį, kuris turėtų padėti kovoti su klimato kaita ir skatinti efektyvesnę gamybą.
tags: #tikslas #socialiniu #problemu #sprendimai #galimybes