Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau - Chartija) yra svarbus dokumentas, kuriuo saugomos ir skatinamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės. Ši Chartija taikoma kartu su nacionaliniais ir tarptautiniais pagrindinių teisių apsaugos dokumentais, įskaitant Europos Žmogaus teisių konvenciją, ir veikia įvairių ES institucijų veikloje, įskaitant ES teisingumo teismą socialinės politikos, vartotojų teisių apsaugos, prieglobsčio ir migracijos srityse. Chartija taikoma ir nacionaliniuose klausimuose, pvz., teisinės pagalbos, baudų už muitų teisės aktų pažeidimus srityse.
Chartija pabrėžia žmogaus teisę į laisvę ir saugumą, į privatumą bei šeimos gyvenimą, teisę į mokslą, nuosavybę, prieglobstį, teisę tuoktis ir kurti šeimą. Taip pat ją grindžia pamatinės vertybės, kaip lygybė ir pilietinės teisės. Nacionaliniai šalių įstatymai neturi prieštarauti Chartijoje numatytoms nuostatoms. Nors Chartija tiesiogiai netaikoma, visgi bet koks jos teisių ir laisvių apribojimas privalo būti numatytas įstatymo.
Pagalbos paslaugų gavėjų teisių chartija globos namuose
Nuo 2010 m. Lietuvoje VšĮ "Pagalbos paaugliams iniciatyva" Globos centro iniciatyva sukurta pagalbos paslaugų gavėjų teisių chartija, kuri užtikrina, kad kiekvienas globos centro klientas - įvaikintas vaikas, globėjas ar budintis globotojas - aiškiai suprastų savo teises. Ši Chartija remiasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir kitais teisės aktais, o jos misija - užtikrinti vaiko gerovę bei įgalinti šeimą, bendruomenę ir visuomenę.
Globėjų, budinčių globotojų ir įtėvių teisės
- Teisė gauti kokybiškas pagalbos paslaugas.
- Teisė į nediskriminavimą dėl lyties, amžiaus, rasės, pilietybės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, seksualinės orientacijos ar neįgalumo.
- Gauti informaciją apie teikiamas paslaugas, jų tvarką ir galimybes jomis pasinaudoti.
- Teisė į nešališką, pagarbų specialistų elgesį.
- Informacijos ir dokumentų konfidencialumas.
- Galimybė susipažinti su asmens duomenimis ir reikalauti jų taisymo ar naikinimo.
- Dalyvauti ir reikšti nuomonę vertinant vaiko poreikius ir sudarant pagalbos planus.
- Teisė skųstis paslaugų nekokybiškumu ar teisių pažeidimais Globos centro vadovui.
Vaikų teisės globos namuose
- Gauti pagalbą, atitinkančią jų poreikius ir geriausius interesus.
- Teisė į nediskriminavimą pagal lytį, amžių, rasę, tikėjimą, neįgalumą ir kt.
- Teisė į pagarbų, nešališką Globos centro darbuotojų elgesį.
- Gauti suprantamą informaciją apie paslaugų teikimą, jų eigą ir galimybes.
- Teisė būti išklausytiems ir jų nuomonė turi būti įvertinta, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.
- Ryšys su skyrium gyvenančiais tėvais, artimaisiais giminaičiais, išskyrus atvejus, cuando tai prieštarauja vaiko interesams.
- Informacijos ir dokumentų apsauga bei konfidencialumas.
- Dalyvauti vertinant šeimos poreikius ir sudarant individualius pagalbos planus.
- Būti apsaugotiems nuo visų smurto formų.
Deinstitucionalizacijos procesas ir jo svarba
Nuo 2014 metų Lietuvoje vyksta deinstitucionalizacijos procesas, įkvėptas Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir remiamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Šis procesas reiškia įsipareigojimą pereiti nuo institucinės globos prie paslaugų, kurios leidžia negalią turintiems asmenims gyventi bendruomenėje lygiomis teisėmis su visais.
Deinstitucionalizacijos branduolys yra globos namų gyventojų perkėlimas į grupinio gyvenimo namus, kur jie gali dalyvauti veiklose ir dirbti specialiose dirbtuvėlėse. Lietuvoje veikia ne vieneri grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyvena iš globos institucijų perkelti asmenys, ir nors sąlygos šiuose namuose yra žymiai geresnės nei didelėse institucijose, ši pertvarka turi ir nemažai iššūkių.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įtaka ir iššūkiai Lietuvoje
JT Neįgaliųjų teisių konvencija, ratifikuota Lietuvoje 2010 m., grindžiama žmogaus teisių principais - orumu, lygybe ir nediskriminavimu. Ji pripažįsta negalią turinčių žmonių įvairovę ir teisę gyventi su visais žmonėmis, patiems priimant sprendimus ir dalyvaujant visuomenės gyvenime.
Tačiau Lietuvoje grupinio gyvenimo namai ne visada užtikrina galimybes savarankiškai pasirinkti gyvenamąją vietą bei gaunamą pagalbą. Teisinis veiksnumas ir savarankiškas sprendimų priėmimas, ypač intelekto ar psichosocialinę negalią turinčių žmonių, dažnai yra apriboti. Globos namų gyventojų pasirinkimai ir laisvės ribojamos, o finansavimas nepriskiriamas asmeninėms reikmėms, kas trukdo gyventi savarankiškai ir lygia teise bendruomenėje.
Be to, visiškas integravimas į bendrą gyvenimą - dar neįgyvendintas tikslas. Grupiniuose gyvenimo namuose negalią turintys asmenys dažnai lieka už ribų profesinio rengimo, darbo rinkos ar visuomenės veiklų, kas trukdo pilnaverčiam jų gyvenimui.
Socialinė įtrauktis ir žmogaus teisės globos namų kontekste
Žmogaus laisvės, orumo ir socialinės įtraukties principai numato, kad kiekvienas negalią turintis asmuo turi teisę kontroliuoti savo gyvenimą, priimti sprendimus dėl gyvenamosios vietos, veiklos, bendravimo ir kitų asmeninių aspektų. Šiai bei kitiems tikslams įgyvendinti būtina asmeninė pagalba ir prieiga prie švietimo, sveikatos priežiūros, darbo ir kitų bendros paskirties paslaugų.
Deja, iki šiol Lietuvos socialinės globos sistemoje trūksta ne tik finansavimo, bet ir politikos, kuri leistų iš tikrųjų įgyvendinti šiuos principus. Oft teigiama, kad globos institucijų pertvarka vykdoma, tačiau daugelis globos namų gyventojų vis dar patiria diskriminaciją, socialinę atskirtį ir ribotas galimybes.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
Pasaulinė ir nacionalinė praktika rodo, kad reikia ne institutionalių mažų globos centrų, bet realių investicijų į socialinę įtrauktį, individualią pagalbą bei bendruomenes, kurios priimtų negalią turinčius asmenis kaip lygiaverčius partnerius.
Teisinė bazė ir normatyviniai dokumentai, reglamentuojantys globos namų veiklą
Lietuvoje veikiančios socialinės globos įstaigos, įskaitant globos namus, reglamentuojamos daugybe teisės aktų, kurių svarbiausi yra:
| Teisės aktas | Data ir numeris | Trumpas aprašymas |
|---|---|---|
| Socialinių paslaugų įstatymas | 2006-01-19 Nr. 2 | Reguliuoja socialinių paslaugų teikimą ir organizavimą |
| Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas | 1991-11-28 Nr. 9 | Nustato negalią turinčių asmenų teisių apsaugą |
| JT neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimo įstatymas | 2010-05-27 Nr. 9 | Ratifikuoja konvenciją, grindžiančią socialinę įtrauktį Lietuvoje |
| Higienos norma HN 125:2019 | 2011-02-10 Nr. 5 | Nustato sveikatos saugos reikalavimus suaugusių asmenų stacionariai socialinei globai |
| Viliaus Gaigalaičio globos namų vidaus tvarkos taisyklės | 2021-05-04 Nr. 17 | Reguliuoja globos namų vidinį darbų organizavimą |
| Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika | 2024-06-25 Nr. 8 | Nustato finansavimo tvarką socialinės globos įstaigoms |
Be to, veikla reglamentuojama ir kitais teisės aktais, įskaitant įsakymus dėl socialinės globos normų, mokėjimo už paslaugas, jos kokybės ir darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos.
Lietuvos patirtis ir visuomenės požiūris į negalią turinčių asmenų globą
Viešojoje erdvėje dažnai susiduriama su pasipriešinimu globos institucijų gyventojų apgyvendinimui bendruomenėje, kaip buvo Žiežmarių atveju, kur pasireiškė bendruomenės nesugebėjimas priimti negalią turinčius asmenis. Tačiau šis atvejis - tik dalis platesnės problemos, kuri susijusi su socialine atskirtimi ir diskriminacija, kurios atsikratyti siekia deinstitucionalizacijos procesas.
Visgi ši transformacija Lietuvoje ne visada vyksta sklandžiai. Grupinio gyvenimo namai, nors ir geresni už tradicines globos institucijas, neretai nesudaro pilnaverčių galimybių savarankiškam gyvenimui, sprendimų priėmimui bei socialinei įtraukčiai. Šių namų gyventojai dažniausiai apriboti pasirinkimų, neturi asmeninių lėšų savarankiškam gyvenimui, ir jiems trūksta pagalbos integracijai į bendruomenę, įskaitant darbą ir profesinį mokymą.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai
Todėl būtina ne tik pertvarkyti institucines globos smulkesnėmis formomis, bet ir užtikrinti, kad kiekvienas negalią turintis asmuo turėtų teisę gyventi bendruomenėje, spręsti dėl savo gyvenimo, gauti reikiamą asmeninę pagalbą ir būti lygiaverčiu piliečiu.