Apsaugos Nuo Smurto Artimoje Aplinkoje Orderių Apskundimas ir Teistumo Panaikinimas

Šiame straipsnyje aptariami apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių apskundimo, teistumo panaikinimo klausimai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus ir teisinę praktiką.

Stop domestic violence

Apsaugos Nuo Smurto Artimoje Aplinkoje Orderis

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau - Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.

Įstatymas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį apibrėžia kaip prevencinę apsaugos priemonę, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.

Apskundimo tvarka

9 straipsnis.

  1. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus neskirti apsaugos nuo smurto orderio per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti apylinkės teismui per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba jo neskirti priėmęs pareigūnas, pagal šio padalinio buvimo vietą.
  2. Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas sprendimas, gautas skundas kartu su visa turima informacija apie įvykį tą pačią dieną elektroninių ryšių priemonėmis perduodamas apylinkės teismui ir apie tai informuojamas skundą padavęs asmuo.
  3. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytus sprendimus gali skųsti sprendimą priėmusiam policijos padaliniui nepažeisdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino.
  4. Apylinkės teisme, nagrinėjant vadovaujantis šio straipsnio 6 ir 7 dalimis gautus skundus, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiami policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, padavęs skundą, ir (ar) jo advokatas (atstovas), kiti suinteresuoti asmenys. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti skundo.
  5. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, arba policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau - sprendimas) apygardos teismui. Šie skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apylinkės teismą per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo bylos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Bendra apsaugos nuo smurto orderio skyrimo tuo pačiu faktiniu pagrindu trukmė negali būti ilgesnė negu 15 dienų.
  6. Skundo padavimas apygardos teismui nesustabdo apylinkės teismo sprendimo vykdymo.
  7. Apylinkės ar apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir klausimas dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo.

Esame prieš smurtą artimoje aplinkoje, tačiau kuomet nėra realaus smurto ir policija nesiaiškina aplinkybių - tokius neteisėtus veiksmus ir orderius skundžiame, nes įpareigojimai yra rimti (draudžiama įeiti į savo namus, artintis prie sutuoktinės, vaikų ir katinų...).

Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje

Neseniai susidūrėme su situacija, kuomet orderis buvo išrašytas dėl katinų, o būtent: Bute susipešė du katinai. Šeimininkai juos gaudė, ramino, dužo gėlių vaza. Šeimininkai gaudė katinus, kilo triukšmas. Kaimynai pagalvojo, kad vyksta smurtas ir iškvietė policiją. Pastarieji nieko nesiaiškino. Pamatė apdraskytas šeimininkų rankas ir nusprendė, kad įvyko smurtas. Policija net neįteikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio. Atsiuntė tik SMS žinutę. Po skundo pateikimo policija atsiuntė kitą žinutę, kad orderis panaikintas.

Teistumas ir Jo Panaikinimas

Teistumas - tai teisinė asmens padėties ypatybė, kurią sukelia teismo paskirtos bausmės atlikimas. Teistumo atsiradimo, trukmės, jo išnykimo bei kitus su teistumu susijusius klausimus reglamentuoja Baudžiamojo kodekso 97 straipsnis.

Pats teistumas, kaip teisinė pasekmė turi dvejopą reikšmę - pirmiausia, jis turi reikšmės sprendžiant baudžiamosios atsakomybės ar atleidimo nuo jos klausimą teistam asmeniui, padariusiam naują nusikalstamą veiką. Taip pat teistumas turi ir bendrų teisinių pasekmių, kurios atsiranda net ir nepadarius naujos nusikalstamos veikos. Šias pasekmes sudaro žmogaus teisių ir laisvių suvaržymai, numatyti mūsų šalies įstatymuose (pavyzdžiui: asmuo, turintis teistumą, o kai kuriais atvejais - net ir išnykus teistumui, negali dirbti tam tikro darbo, eiti tam tikrų pareigų, kt.).

Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, t. y., turinčiais teistumą pripažįstami tik tie asmenys, kurie nuteisti už bet kokio sunkumo tyčinio ar neatsargaus nusikaltimo padarymą.

Suėjus įstatymo nustatytiems terminams, teistumas išnyksta ir asmuo laikomas neteistu (Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 6 dalis).

Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas

Pažymėtina, kad teistumas gali būti panaikintas prieš terminą arba teismo nutartimi sutrumpintas teistumo laikas. Tam reikalingos dvi sąlygos - nuteistojo prašymas ir turi būti suėję ne mažiau kaip pusė teistumo termino. Pagal teisines pasekmes teistumo panaikinimas yra tapatus teistumo išnykimui.

Teistumas

Žmogaus Teisių Aspektai

Visi turi teisę į gyvybę ir valstybė turi pareigą ją saugoti. Kai valstybės institucijos žino ar turėtų žinoti, kad asmens gyvybė yra realiame pavojoje, jos turėtų imtis visų reikalingų ir pagrįstų veiksmų siekiant išvengti rizikos. Tai apima reagavimą į įvykius bei struktūrinę pagalbą. Valstybė taip pat turi pareigą ištirti visus nenatūralios mirties atvejus ir imtis atitinkamų priemonių.

Su visais asmenimis turi būti elgiamasi humaniškai ir oriai. Tai reiškia, kad valstybė turi imtis aktyvių veiksmų nedelsiant bei taikyti struktūrines apsaugos priemones siekiant išvengti kankinimo, žiauraus ir žeminančio elgesio. Taip pat ištirti atvejus, kai asmuo galimai patyrė tokį elgesį. Tiek aktyvių veiksmų nesiėmimas, tiek galimų atvejų neištyrimas gali pažeisti žmogaus teises.

Būtina pabrėžti, kad elgesys gali būti laikomas žiauriu ar žeminančiu tik tada, kai elgesys pasiekia tam tikrą minimalų žiaurumo lygį. Vertinant ar toks lygis buvo pasiektas turėtų būti atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip situacijos trukmė, fiziniai ir psichologiniai padariniai, aukos amžius, lytis, sveikatos būklė.

Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos

Visų teisė į privatų ir šeimos gyvenimą turi būti gerbiama. Valstybė turi pozityvią pareigą imtis reikalingų veiksmų, kad apsaugotų asmenų galimybę mėgautis privačiu ir šeimos gyvenimu. Smurto artimoje aplinkoje apraiškos trukdo asmens galimybėms vystyti santykius su šeimos nariais ir sukelia nuolatinį stresą bei jaudulį.

Smurtas Artimoje Aplinkoje ir Teisės

Smurto artimoje aplinkoje situacijos gali lemti baudžiamojo proceso pradžią. Pavyzdžiui, kai smurtautojas traukiamas atsakomybėn dėl savo veiksmų. Jeigu smurto artimoje aplinkoje aukai suteikiamas nukentėjusio statusas baudžiamajame procese, auka įgauna teises, susijusias su teisingu bylos nagrinėjimu. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais, auka turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Taip pat smurto artimoje aplinkoje atvejai gali lemti civilinių ginčų iniciavimą.

Smurtas artimoje aplinkoje daugiausia paveikia moteris, todėl laikoma, kad tai diskriminacijos prieš moteris forma. Smurtas prieš moteris - tai bet koks smurtas dėl lyties, kurio (tikėtina) pasekmė yra fizinė, seksualinė, psichologinė žala, nepaisant to ar tai įvyksta viešame ar privačiame gyvenime.

Smurtas artimoje aplinkoje itin suvaržo galimybes moterims naudotis savo teisėmis ir laisvėmis lygiomis sąlygomis su vyrais.

Teisinė Pagalba

Baudžiamoji teisė apima klausimus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu, baudžiamaisiais procesais, nuosprendžių apskundimu bei gynyba teisme. MB „Juriskonsultas“ teisininkai ir advokatai specializuojasi baudžiamosiose bylose ir užtikrina visapusišką pagalbą klientams nuo ikiteisminio tyrimo iki galutinio nuosprendžio.

Dažniausiai klientai kreipiasi dėl ikiteisminio tyrimo, baudžiamųjų bylų, smurto artimoje aplinkoje, vairavimo išgėrus, sveikatos sužalojimo, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat dėl teistumo panaikinimo ar nuosprendžio apskundimo.

Pavyzdžiai iš Teismų Praktikos

  • Vilniaus apygardos prokuratūra nutraukė Muitinės kriminalinės tarnybos vykdytą ikiteisminį tyrimą, dėl psichotropinių medžiagų kontrabandos iš Vokietijos, neįrodžius, kad "RedLines" klientas suprato, jog internetu užsakytos psichotropinės medžiagos bus gabenamos būtent iš užsienio.
  • Vilniaus apygardos prokuratūra nutraukė Muitinės kriminalinės tarnybos pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl kontrabandos ir neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, kadangi nepavyko įrodyti, jog bendrijos klientas, kurio adresu buvo siunčiamos narkotinės medžiagos, buvo tikrasis draudžiamų medžiagų gavėjas.
  • Vilniaus apygardos teismas neskyrė laisvės atėmimo bausmės didelį psichotropinių medžiagų kiekį kontrabandos būdu atsisiuntusiam ir šias medžiagas platinti ketinusiam asmeniui. Teismas taikė baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį ir už labai sunkų nusikaltimą skyrė laisvės apribojimo bausmę.
  • 2024-05-10 Vilniaus apygardos prokuratūra "RedLines" klientui nutraukė ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas dėl to, kad kratos namuose metu klientas prie savęs turėjo tris maišelius su kanapėmis.

tags: #teistumo #panaikinimas #del #smurto #artimoje #aplinkoje